Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kiekvieną rugpjūtį Baltijos šalyse ir Lenkijoje "prasideda paaštrėjimas"

34
(atnaujinta 17:36 2019.08.23)
Pasak eksperto, Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metinių išvakarėse antirusiška retorika sustiprinama dėl to, kad prisidengdamos ja Baltijos šalys bando nuslėpti savo nusikaltimus

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija paragino ES valstybes teikti paramą tiriant nacizmo ir stalinizmo nusikaltimus ir užkirsti kelią "bandymams manipuliuoti istorija".

Ministrai pažymėjo, kad teisingumas ir objektyvi tiesa yra "bendros ateities kūrimo pagrindas".

Interviu Sputnik Lietuva metu Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Užsienio regioninių tyrimų ir užsienio politikos katedros vyresnysis dėstytojas, doktorantas Vadimas Truchačiovas pažymėjo, kad tokiais pareiškimais Baltijos, Lenkijos ir Rumunijos politikai siekia kelių tikslų.

"Pirmasis aspektas — visos šios šalys niekaip negali pritraukti dėmesio, išskyrus tai, kad jos yra arti Rusijos, dėl galimybės dislokuoti prieš Rusiją nukreiptus amerikiečių objektus arba gauti finansavimą iš ES sienoms su Rusija apsaugoti, kitkam jos tiesiog nepajėgios... Kadangi remtis dabartimi jos gali nedaug kur, pradeda spekuliuoti praeitimi", — pažymėjo Truchačiovas.

Pasak jo, paaštrėjimas prasideda kiekvienų metų rugpjūčio 20 dieną. Kadangi dabar yra jubiliejinė data, paaštrėjimas ypač intensyvus.

Be to, pasak eksperto, kita tokios retorikos priežastis — siekis atitraukti dėmesį nuo savo nedoro elgesio prieš 80 metų.

"Lenkija buvo pirmoji šalis, pasirašiusi nepuolimo sutartį su Vokietija — dar 1934 metų sausio mėnesį. Visos Baltijos šalys pasirašė nepuolimo sutartis, be to, tokias, kad jas būtų galima laikyti sąjungininkėmis. Rumunija buvo Hitlerio sąjungininkė nuo 1940 metų, tad buvo bandoma pateikti save kaip auką, na ir dar kartą susitarti su Rusija — galbūt kažkas galingas ir stiprus Vakaruose sukels spaudimą Rusijai ir ji taps sukalbamesnė tranzito per Baltijos šalis klausimais", — priminė istorikas.

Anot jo, Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija vis dar tikisi užsidirbti pinigų iš rusofobijos, tačiau "jei ES ir skirs kokią nors sumą, tai daug mažesnę, nei jos prašo — ES turi svarbesnių darbų".

34
Tegai:
Molotovo-Ribentropo paktas, santykiai su Rusija, Lenkija, Baltijos šalys
Dar šia tema
"Priverstinis aljansas": kaip Latvija ir Estija nusekė paskui Lietuvą
Paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto originalai
Molotovo-Ribentropo paktas: antitarybinis mitas ir pamiršta tiesa
Žalia mėsa, archyvinė nuotrauka

Mėsos gabalas ant pjaustymo lentos "atgijo" ir šokiravo interneto vartotojus

(atnaujinta 16:52 2020.08.09)
Mergina nufilmavusi šį vaizdo įrašą parašė, kad jos mama norėjo paruošti mėsą, tačiau pamačiusi, kad mėsa pulsuoja, išsigando ir persigalvojo

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Internete populiarėja vaizdo įrašas, kuriame mėsos gabalas ant pjaustymo lentos pradeda judėti, rašo RIA Novosti.

Vaizdo įrašą "Twitter" paskelbė vartotoja pasivadinusi "Yo! Artist". Ji parašė, kad jos mama norėjo paruošti mėsą, tačiau, kai mėsa pradėjo pulsuoti, ji išsigando ir persigalvojo.

Vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 14 tūkst. pasidalinimų, beveik 21,5 tūkst. "patinka".

Daugelis socialinio tinklo vartotojų komentaruose rašė, kad tikrai pasibaisėjo šiuo vaizdo įrašu. Kiti pažymėjo, kad nieko čia baisaus ir paaiškino, kad visa tai susiję su nervų galūnėmis, kurios kurį laiką funkcionuoja šviežioje žalioje mėsoje.

Tegai:
vaizdo įrašas, mėsa
Koronaviruso testai

Mokslininkai rado naują būdą nustatyti COVID-19 ligos sunkumą

(atnaujinta 09:59 2020.08.09)
Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę jautėsi blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Japonijos mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip panaudoti šlapimo tyrimą norint nustatyti, ar koronavirusas sukels sunkią COVID-19 formą. Apie tai pranešė televizijos kanalas NHK.

Japonijos nacionalinio tarptautinių medicinos tyrimų centro darbuotojai ištyrė ryšį tarp inkstų pažeidimo žymenų — L-FABP baltymų, esančių šlapime, turinčio mažai deguonies, koncentracijos — su pacientų, sergančių COVID-19 liga, simptomų pokyčiais, kurie iš pradžių praėjo silpna forma.

Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę pasijuto blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos.

Tuo tarpu simptomų pablogėjimo nepastebėta dar 28 žmonėms, kurių L-FABP koncentracija šlapime neviršijo normos.

Be to, padidėjusi L-FABP baltymo, kuris suriša kepenų riebalų rūgštis, koncentracija savaime perspėja apie ūmų inkstų pažeidimą, kuris kelia komplikacijų riziką.

Manoma, kad L-FABP lygis sveikų žmonių šlapime yra 16 nanogramų mililitre.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai