Vokietijoje baigėsi tarptautinės pratybos Jungtinis ryžtas

Vokietijoje baigėsi tarptautinės pratybos "Jungtinis ryžtas 2019"

40
(atnaujinta 12:55 2019.08.26)
Hohenfelso poligone treniravosi daugiau nei 5 tūkstančiai karių iš 21 valstybės

VILNIUS, rugpjūčio 25 — Sputnik. Vakar Vokietijoje baigėsi JAV Sausumos pajėgų Europoje organizuotos tarptautinės pratybos "Jungtinis ryžtas" ("Combined Resolve"), kuriose dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Hohenfelso poligone treniravosi daugiau nei 5 tūkstančiai karių iš 21 valstybės.

Lietuvos kariai pratybose buvo integruoti į jungtinius sąjungininkų vienetus ir vykdė jiems paskirtas užduotis. Dvyliktą kartą organizuotų pratybų tikslas — pagerinti sąveiką tarp sąjungininkų kariuomenių.

Rugpjūčio 23 dieną baigėsi pratybų "Jungtinis ryžtas" aktyvioji fazė. Naktį iš penktadienio į šeštadienį KASP karių savanorių skyriai ir Specialiųjų operacijų (SOP) karių grupės įvykdė bendrą operaciją, kuri sudarė sąlygas mūsų sąjungininkų pajėgų mechanizuotajai pėstininkų brigadai pereiti į puolimą. Junginiui gavus informaciją apie sėkmingai KASP ir SOP karių iš Šiaurės Makedonijos ir JAV ginkluotųjų pajėgų įvykdytą operaciją, sąjungininkų brigada perėjo į puolimą, kuris intensyviai tęsėsi visą 23-ios dienos rytą ir pirmąją dienos pusę. 

Po dešimt dienų trukusių gynybinių mūšių, sąjungininkų pajėgų mechanizuotajai pėstininkų brigadai palaužus oponuojančių pajėgų pasipriešinimą, buvo paskelbta pratybų aktyviosios fazės pabaiga.

Lietuvos kariai sekmadienį planuoja rengtis kelionei namo ir nuolatinės dislokacijos vietas pasieks kitos savaitės pradžioje.

Be to, generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradėje) rugpjūčio 12 – 22 dienomis vyko motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" organizuojamos pratybos "Budrus Grifonas 2019". Pratybose dalyvavo daugiau kaip 1000 karių, kurių didžiąją dalį sudarys MPB "Žemaitija" vienetų kariai, Baltijos Bataliono kuopa bei Portugalijos rotacinių pajėgų kontingentas.

Maskva ne kartą atkreipė dėmesį į padidėjusias NATO pajėgas prie Rusijos Federacijos vakarinių sienų. Rusija ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti. Be to, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Aljansas naudoja Vakarų isteriją dėl galimos "Rusijos agresijos", kad kuo daugiau karinės technikos ir kontingentų sutelktų rytiniame flange.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pažymėjo, kad praėjusių metų NATO valstybių narių gynybos išlaidos viršijo vieną trilijoną dolerių, o tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos gynybos išlaidos.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse

 

40
Tegai:
kariai, poligonai
Dar šia tema
Ekspertas apie Latvijos kariuomenę: vykdami į pratybas gali įstrigti lifte
Rusija imsis priemonių dėl įtemptos padėties prie vakarinių šalies sienų
JAV treniravosi greitai perkelti naikintuvus F-35 į Baltijos šalis ir Lenkiją
Žiniasklaida: Vokietija išleidžia šimtus milijonų eurų Amerikos kariuomenei išlaikyti
Koronaviruso plitimas

Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore

(atnaujinta 11:11 2020.07.11)
Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Beveik 240 mokslininkų iš 32 šalių ragina Pasaulio sveikatos organizaciją pripažinti koronaviruso plitimą per mažiausias ore esančias daleles kaip reikšmingą infekcijos plitimo veiksnį, rašo "The New York Times".

PSO teigia, kad virusas plinta daugiausia per didelius lašelius, kurie išsiskiria iš paciento kvėpavimo takų kosint, čiaudint ar bendraujant ir pasiekiant bet kurį paviršių.

Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore.

Kitą savaitę moksliniame žurnale gali būti paskelbtas 239 mokslininkų laiškas PSO, kuriame prašoma peržiūrėti rekomendacijas.

Pačioje organizacijoje įrodymai apie koronaviruso plitimą oru buvo vadinami neįtikinamais.

"Per pastaruosius porą mėnesių mes kelis kartus tvirtinome, kad manome, jog galimas perdavimas per orą, bet tikrai neparemti įtikinamais ar net aiškiais įrodymais. Šiuo klausimu vyksta rimtos diskusijos", — laikraštis cituoja Benedetta Allegranzi, PSO infekcijų kontrolės techninę direktorę.

Straipsnio autoriai pažymi, kad jei sklidimas ore iš tiesų yra reikšmingas plitimo veiksnys, tada reikės įdiegti keletą naujų priemonių, kad būtų aptiktas koronavirusas, įskaitant kaukių nešiojimą patalpose net per socialinį atstumą, medicininių kaukių dėvėjimą su specialiomis kaukėmis, kurios filtruoja mažiausias daleles, ir naudoti vėdinimo sistemos viešose vietose, taip pat ultravioletinės lempos, galinčios sunaikinti viruso daleles.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mirtina Estijos tranzito pramonės liga. Ir tai nėra koronavirusas
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova

Zacharova pajuokavo po Trampo žodžių apie naujas JAV raketas

(atnaujinta 16:55 2020.07.11)
Ji sureagavo į Donaldo Trampo, kuris anksčiau pareiškė, kad Vašingtone buvo kuriama raketa, kuri būtų 17 kartų greitesnė už bet kokį panašų ginklą, žodžius. Anot Amerikos prezidento, ši raketa "skraido taip greitai, kad ją yra ypač sunku pastebėti

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Maskvoje nenustoja stebėtis Amerikos pokyčiais karinėje srityje, Facebook su ironija rašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji sureagavo į Donaldo Trampo, kuris anksčiau pareiškė, kad Vašingtone buvo kuriama raketa, kuri būtų 17 kartų greitesnė už bet kokį panašų ginklą, žodžius. Anot Amerikos prezidento, ši raketa "skraido taip greitai, kad ją yra ypač sunku pastebėti".

"Greitis — tai šaunu. Dar į taikinį pataikytų, nes mes atsimename, kas nutiko "gražiosioms naujoms išmanioms raketoms" 2018 metais," — rašė ji.

Prieš dvejus metus JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija užpuolė Siriją. Remiantis Rusijos generalinio štabo duomenimis, iš 105 paleistų raketų buvo pasiekta tik 22.

Buvo pranešta, kad brangios ir vadinamosios išmaniosios raketos padarė didžiausią žalą ūkiniams pastatams. Du iš jų nesprogo ir pateko Rusijos kariuomenės žinioje. Ekspertai pažymėjo, kad šiose raketose nebuvo iš esmės naujų dalių, tačiau jų tyrimas padės patobulinti esamas kovos su tokiais ginklais priemones.

Tegai:
Donaldas Trampas, Marija Zacharova, raketa, Rusija, JAV
Dar šia tema
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
Lavrovas: START III sutarties likimas nulemtas
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje

(atnaujinta 13:34 2020.07.11)
"Vilniaus vandenys" duomenimis, didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje, kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo

VILNIUS, liepos 12 - Sputnik. Per karantiną Vilniaus miesto gyventojai suvartojo mažiau vandens, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės "Vilniaus vandenys" duomenimis, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau. 

Karantinui įpusėjus, bendrovė fiksavo apie 5 proc. mažesnį vandens suvartojimą lyginant su laikotarpiu iki karantino, o karantinui einant į pabaigą, sumažėjimas išaugo iki 7 proc. 

Didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo, labiausiai – Kalnėnuose, Trakų Vokėje, Gulbinuose, Verkiuose.

"Tokias vandens suvartojimo tendencijas siejame su šiuo periodu pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis. Restoranams, viešbučiams ir kitiems verslams sustabdžius veiklą, kuri labiausiai sutelkta centrinėje miesto dalyje, natūraliai krito ir vandens suvartojimas. O štai gyventojai, daugiau laiko nei įprastai praleidę namuose, jo vartojo daugiau, ypač tai pastebima daugiabučių namų rajonuose", – sako bendrovės "Vilniaus vandenys" Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.

Dėl karantino keitėsi ir dalies vartotojų finansinė padėtis, todėl šiuo periodu bendrovė "Vilniaus vandenys" sulaukė daugiau gyventojų ir verslo prašymų atidėti mokėjimus už suteiktas paslaugas.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Dar šia tema
Vyriausybei pateiktas pirmasis skundas dėl per karantiną įvestų draudimų
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?
Čaplinskas mano, kad antrą kartą įvesti karantiną Lietuvoje būtų klaida