JAV finansų ministerija Vašingtone, archyvinė nuotrauka

Ekspertas pakomentavo naujas JAV sankcijas Skripalių byloje

38
(atnaujinta 14:13 2019.08.26)
Eksperto nuomone, šiomis sankcijomis "priimtas aiškus sprendimas — neįleisti Rusijos į Vakarų politinių veikėjų visuomenę"

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Antrasis Amerikos sankcijų prieš Rusiją paketas liudija apie Donaldo Trampo politikos žlugimą Rusijos kryptimi. JAV prezidentas susidūrė tiek su vidaus, tiek su išorės opozicija, praneša RIA Novosti su nuoroda į Maskvos valstybinio universiteto Filosofijos fakulteto docentą Borisą Mežujevą.

Pirmadienį, rugpjūčio 26 dieną, įsigaliojo antrasis JAV sankcijų prieš Rusiją paketas Skripalių byloje. Paketas apima Rusijos Federacijos valstybės skolos apribojimus ir Vašingtono reikalavimą tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, PB (Pasaulio bankas) ir TVF (Tarptautinis valiutos fondas), neduoti paskolų Maskvai.

Amerikos bankams bus uždrausta dalyvauti pradiniame viešame Rusijos valstybės skolos, išreikštos rubliais, siūlyme ir skolinti Rusijos vyriausybei ne rubliais. Bus įvesti papildomi žaliavų, prekių ir įrangos eksporto į Rusiją apribojimai.

"Antrasis JAV sankcijų paketas — tai įrodymas, kad Trampo politika Rusijos kryptimi žlugo ir jis nesugebėjo išspręsti situacijos per G7 susitikimą ar palaikydamas dvišalius santykius. Trampui nepavyko įtraukti Rusijos į Vakarų politiką, ir bet koks jos susvetimėjimas, įskaitant tokius veiksmus prieš valstybės skolą, atrodo destruktyviai. Jam nepavyko, jis susidūrė ir su vidaus, ir su išorės prieštaravimais šiai politikai, nors ir stengėsi daug ką pakeisti", — teigė Mežujevas.

Pasak eksperto, šiomis sankcijomis "priimtas aiškus sprendimas — neįleisti Rusijos į Vakarų politinių veikėjų visuomenę".

Politologas mano, kad dar vienas JAV sankcijų paketas patvirtina Rusijos užsienio politikos kryptį Rytų labui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Климентьев

"Šie Vakarų veiksmai, atstumiantys Rusiją, be abejo, sustiprina poziciją ieškoti savęs tarp Kinijos ir arabų šalių ir nebežiūrėti į save per europietiškos tapatybės prizmę. Toks pasirinkimas bus padarytas. Pradeda vyrauti Rytų linija. Tai labai pastebima, ir Vakarų veiksmai, įskaitant ir šias sankcijas, tik patvirtina, kad toks pasirinkimas bus padarytas", — įsitikinęs jis.

Ekspertas priminė, kad Vakarai bando išlaikyti vienybę per priešiškumą Rusijai.

"Tai, ką mes matome, įskaitant ir šį sprendimą, Vakaruose niekas nepasikeis, jis bus išsaugotas. Tačiau tuo pat metu Vakarai nustoja būti universalūs, pamažu įsivyrauja pragmatiška logika, kad Rusijos konfrontacija lemia tai, jog ji galiausiai puikiai save mato Rytų valstybių bendruomenėje", — padarė išvadą ekspertas.

Skripalių byla

2018 metų kovo 4 dieną Solsberyje buvo apnuodytas buvęs GRU pareigūnas Sergejus Skripalis, nuteistas Rusijoje už išdavystę, ir jo dukra Julija. Šis incidentas sukėlė tarptautinį skandalą.

Londonas tvirtina, kad prie šio incidento prisidėjo Rusija, tačiau Maskva kategoriškai tai neigia.

Rusija ne kartą siūlė atlikti bendrą incidento tyrimą, tačiau Londonas ignoravo šią iniciatyvą ir neleido susitikti su Skripaliais. Be to, Rusijos užsienio reikalų ministerija prigavo buvusią JK premjerę Terezą Mei meluojant. Ji teigė, kad nuodai buvo pagaminti Rusijoje, tačiau Porton Dauno laboratorija tai paneigė.

Vėliau Londonas paskelbė "dviejų įtariamųjų Skripalių apnuodijimu" nuotraukas, teigdamas, kad tai du GRU pareigūnai — Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. Po to vyrai davė interviu Margaritai Simonian ir papasakojo apie savo veiklą bei apie tai, ką jie iš tiesų veikė Britanijoje kovo pradžioje.

38
Tegai:
"Skripalių byla", sankcijos Rusijai, Rusija, JAV
Temos:
Buvusio GRU pulkininko Skripalio nunuodijimas Didžiojoje Britanijoje (110)
Dar šia tema
Trampas mano, kad Putinas gali būti pakviestas į kitą G8 susitikimą
Makronas: G7 susitarė dėl bendradarbiavimo Irano klausimais
Trampą paragino imtis naujų sankcijų Rusijai
Žiniasklaida pranešė apie naujas JAV sankcijas Rusijai dėl "Skripalių bylos"
Londonas pripažino Kremliaus dalyvavimo Skripalių byloje įrodymų stoką
Kaliningradas

Lietuva leidžia Rusijai padidinti keleivių skaičių traukiniuose į Kaliningradą

(atnaujinta 21:03 2020.08.07)
Lietuva leido ne tik pakeisti keleivių, kurie gali važiuoti rusiškais traukiniais, skaičių, bet ir jų susodinimą vagonuose

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Keleivių skaičiaus apribojimai buvo iš dalies panaikinti traukiniams, vykstantiems per Lietuvą į Kaliningradą, po to, kai buvo pasiektas susitarimas su Lituvos užsienio reikalų ministerija, praneša "Kaliningrado geležinkelių" spaudos tarnyba.

Nuo rugpjūčio 8 dienos šiais traukiniais galės vienu metu keliauti 200 keleivių. Atšaukti apribojimai ir dėl susodinimo kupė ir vietaženkliniuose vagonuose. Pažymima, kad vietų skaičius kiekviename sastate, kuris tranzitu kerta Lietuvos teritoriją, bus padidintas dvigubai, o tai padidins transporto prieinamumą Kaliningrado srityje.

Apribojimai keleiviams rusiškuose traukiniuose buvo įvesti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos nota dėl supaprastinto tranzito sąlygų ir apribojimų.

Tarp Kaliningrado ir Maskvos bei Kaliningrado ir Sankt Peterburgo kursuoja du reguliarūs traukiniai. Šią savaitę ši geležinkelio paslauga buvo atidaryta visiems Rusijos piliečiams. Prieš tai šiuo maršrutu galėjo važiuoti tik tie, kas turėjo nuolatinę registraciją Kaliningrado srityje.

Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių stotyse vis dar numatytos tik techninės stotelės: keleiviai nėra įlaipinami ir išlaipinami.

Naujausiais duomenimis, Rusijoje užregistruoti 877 135 koronaviruso atvejai, iš jų daugiau kaip 14,7 tūkst. žmonių mirė, daugiau nei 683 tūkst. pasveiko.

Tegai:
geležinkelis, Kaliningradas, Rusija, Lietuva
Žemės planeta iš Mėnulio, archyvinė nuotrauka

Ekologas įvertino Geitso žodžius apie "nelaimę, blogesnę nei koronaviruso pandemija" 

(atnaujinta 15:04 2020.08.07)
Jis prognozavo, kad per ateinančius kelis dešimtmečius planeta susidurs su pasauline krize, kurią sukels klimato pokyčiai

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Klimato pokyčiai, kurie, pasak Bilo Geitso, sukels pasaulinę aplinkos krizę, yra tik dalis problemos, palaidotos radioaktyvios atliekos, kurios per gruntinius vandenis plinta po visą pasaulį sukels viso pasaulio žlugimą, sakė Rusijos gamtos apsaugos draugijos Centrinės tarybos narys Timūras Usmanovas, praneša RIA Novosti.

Anksčiau "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas numatė aplinkos krizę, kurios pasekmės viršys koronaviruso pandemijos žalą. Jis prognozavo, kad per ateinančius kelis dešimtmečius planeta susidurs su pasauline krize, kurią sukels klimato pokyčiai.

"Taip, iš esmės sutinku su tuo, ką sako Bilas Geitsas apie aplinkos krizę. Ledo tirpimas ir dėl jo kilęs globalinis atšilimas lemia, kad visame pasaulyje, skirtinguose geografiniuose taškuose, klimatas keičiasi: kai kur gausu kritulių, o kai kur priešingai — sausra. Dėl to derlius nyksta, ir dėl to gali kilti problemų su maistu", — sakė jis.

Tačiau jis pažymėjo, kad tai tik dalis problemos.

"Antra, visame pasaulyje yra laidojama labai daug radioaktyviųjų, cheminių ir žmonių ūkinės veiklos atliekų. Ir jei visa tai bus užtvindyta — ir tai atsitiks — tada iš grunto nuodingos medžiagos pateks į vandenis — upes, ežerus, jūras ir žlugs visas pasaulis", — aiškino ekologas.

Anot jo, apie šią problemą reikėjo galvoti mažiausiai prieš 20 metų.

"Dabar, manau, turime sukurti probleminių pasaulio vietų žemėlapį ir ant jo nurodyti, kur yra laidojimo vietos. Be to, Rusijoje reikia sukurti tarptautinį centrą kovai su visuotiniu atšilimu. Esu įsitikinęs, kad mūsų intelekto potencialo pakaks ieškant sprendimų šioms globalioms problemoms spręsti", — tikina ekologas.

Tegai:
žala aplinkai, Žemė, koronavirusas, Bilas Geitsas
Dar šia tema
"Grinda" pristatė naujas priemones efektyvesnei Neries ekologinei priežiūrai
Lietuvoje įsigaliojo išimtys dėl kaukių dėvėjimo žmonėms su negalia
Eurai

Prokuratūros ir teismai Lietuvoje galės dažniau skirti piniginį užstatą

(atnaujinta 13:53 2020.08.07)
Numatoma, kad asmuo, kuriam skiriamas piniginis užstatas, jį turės sumokėti per 3 dienas, tuo metu, jis jo neteks, jeigu padarys bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik. Prokurorams ir teismams Lietuvoje bus sudaryta galimybė dažniau skirti piniginį užstatą, praneša Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Anot ministerijos piniginis užstatas yra ne mažiau veiksminga kardomoji priemonė kaip suėmimas.

Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, reglamentuojančias aiškesnę šios alternatyvios priemonės taikymo tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu asmuo sumokėjęs piniginį užstatą, jo netenka, jeigu padaro bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą.

"Suėmimas — asmens laisvės suvaržymas yra pati griežčiausia ir valstybei bei mokesčių mokėtojams brangiausiai kainuojanti kardomoji priemonė. Būna atvejų, kai pritaikius suėmimą, teisme nagrinėjant bylą įtarimai nepasitvirtina, ir valstybė tokiam žmogui turi mokėti kompensaciją už nepagrįstai apribotas teises", — pasakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Anot ministro, teismams ir prokuratūrai reikia aiškesnio teisinio mechanizmo, kad galėtų plačiau taikyti įstatyme numatytą alternatyvią priemonę — sulaikymą už užstatą.

BPK pataisų projekte numatoma, kad asmuo, kuriam prokuroras ar teismas skiria kardomąją priemonę piniginį užstatą, jį sumokėtų per 3 dienas. Dabar galiojanti įstatymo nuostata yra gana paini ir sunkiai taikoma praktikoje.

Jeigu įtariamasis, sumokėjęs piniginį užstatą, neįvykdytų numatytų pareigų ar bandytų pabėgti, šie pinigai atitektų valstybės biudžetui. Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, įtariamojo turtinę padėtį bei jo asmenybę. Nors teisės aktuose užstato konkretus dydis neįvardijamas, teismų praktikoje ši suma siekė nuo maždaug tūkstančio iki beveik pusės milijono eurų.

BPK projekte taip pat siūloma apylinkių teismams perduoti nagrinėti dalį sunkių nusikaltimų bylų ir taip sumažinti darbų naštą apygardų teismams, kad šie turėtų daugiau laiko gilintis į pačius sudėtingiausius sunkių nusikaltimų atvejus. Baudžiamųjų bylų krūvis apylinkių teismams padidėtų 3 procentais, tačiau dėl numatytų kitų įstatymų pataisų jiems beveik 10 procentų sumažės nagrinėjamų civilinių bylų apimtys.

Šiuo metu apygardų teismai pirma instancija nagrinėja didžiąją dalį bylų dėl sunkių nusikaltimų, kai įstatyme numatyta griežčiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų, ir visas bylas dėl labai sunkių nusikaltimų.

Tegai:
prokuratūra, teismas, Lietuva