Protestuotojų vėliavos prieš Brexit šalia Britanijos parlamento, 2019 metų kovo 25 diena, archyvinė nuotrauka

Europos Komisija priminė Didžiosios Britanijos įsipareigojimus ES

42
(atnaujinta 15:15 2019.08.26)
Numatyta, kad Didžioji Britanija turėtų palikti ES spalio 31 dieną

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. JK turi ir toliau vykdyti visus savo įsipareigojimus ES, kuriuos ji prisiėmė narystės Europos Sąjungoje metu, net jei šalis pasitraukia iš Sąjungos, nesusitarusi dėl šio proceso sąlygų, praneša RIA Novosti, cituodama Europos Komisijos spaudos tarnybos atstovės Minos Andrejevos žodžius.

Didžioji Britanija turėtų palikti ES spalio 31 dieną. Pradinė "Brexit" data buvo atidėta nuo kovo 29 dienos dėl to, kad Britanijos parlamentas tris kartus atmetė susitarimą dėl "skyrybų" sąlygų. Ši sutartis buvo parengta sunkiose derybose su buvusios ES ministrės pirmininkės Terozos Mei, kuri atsistatydino nesėkmių su "Brexit" metu, vyriausybe. Kliūtis šiame susitarime buvo ir tebėra pasienio su Airija klausimas.

"Turi būti įvykdyti visi įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė 28 šalys. Tai taip pat taikoma "Brexit" be susitarimo, kai tikimasi, kad JK įvykdys visus įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė narystės Europos Sąjungoje metu", — sakė Andrejeva.

Vadinamasis "kietasis Brexit" arba "Brexit" be susitarimo rodo, kad nuo to momento, kai šalis atsiskirs nuo ES, jai nebebus taikomi visi ES reglamentai. Tačiau, pavyzdžiui, ES sieja bendras biudžetas, kurio planavimas grindžiamas septynerių metų finansiniais planais. Didžiąją ES biudžeto dalį sudaro Sąjungos valstybių įnašai.

Akcija prieš Brexit Londone, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Джастин Гриффитс-Уилльямс

Naujasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas siūlo ES išbraukti pasienio su Airija klausimą iš "Brexit" susitarimo, nes tai padės patvirtinti susitarimą Britanijos parlamente ir išeiti iš ES "įprastu" režimu. Europos Sąjunga pasisako prieš dokumento pakeitimus.

Be to, neseniai Džonsonas teigė, kad jei valstybė paliks ES be susitarimo, Sąjunga iš šalies negaus 39 mlrd. svarų "ir jokių teisinių įsipareigojimų".

Liepos pabaigoje Europos Komisija patvirtino pozicijos dėl "Brexit" susitarimo su Londonu nekintamumą. Pasak EK atstovės Minos Andrejevos, "tai buvo geriausias sprendimas".

2016 metais buvo surengtas referendumas dėl JK narystės ES. Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos pritarė 51,8 proc. britų, prieš pasisakė 48,2 proc.

Visos ES šalys bando "sušvelninti" "Brexit" pasekmes savo piliečiams ir ekonomikai. Lietuvos Vyriausybė priėmė pakeitimus, susijusius su Lietuvos ir Jungtinės Karalystės piliečių socialine apsauga, mokesčiais ir gyvenimo bei studijų sąlygomis.

42
Tegai:
Didžioji Britanija, Brexit poveikis, Brexit, ES, Europos Komisija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (174)
Dar šia tema
Trampas su Džonsonu aptarė "Brexit"
Vokietijos užsienio reikalų ministras: Vokietija pasisako prieš "kietąjį Brexit"
Makronas: ES ruošiasi visiems "Brexit" scenarijams
Širdis

"Tartum dramblys prisėdo". Kardiologas įvardijo tris širdies priepuolio simptomus

(atnaujinta 13:26 2020.05.25)
Specialistas pažymėjo, kad jei žmogus jaučia suspaustą krūtinę, tarsi dramblys būtų "atsisėdęs ant jos", derėtų nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Medicinos mokslų daktaras, profesorius, kardiologas Ulfas Landmesseris "Focus" papasakojo apie tris artėjančio širdies priepuolio simptomus, praneša RIA Novosti.

Specialistas pažymėjo, kad jei žmogus jaučia suspaustą krūtinę, tarsi dramblys būtų "atsisėdęs ant jos", derėtų nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą.

Antras simptomas yra kaklo ir kairės rankos skausmas, o kai kuriais atvejais stiprus pilvo skausmas.

Tuo pačiu metu, jei prie šių simptomų taip pat pridedamas dusulys ir nerimas, verta būti ypač atsargiems. Anot jo, tikimybė išgyventi priepuolį smarkiai padidėja, jei liga bus pastebėta laiku.

Su tokiais simptomais žmogus gali vartoti aspiriną, pridūrė kardiologas.

Metų pradžioje Sputnik radijas pranešė, kad amerikiečių dainininkas mirė koncerto metu, prieš tai atsiprašęs auditorijos.

Tegai:
širdis, sveikata
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino hemoglobino kilmę
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
 Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių ekspertai aptarė žodžio laisvės situaciją Rytų Europoje

(atnaujinta 17:16 2020.05.25)
Renginio metu ekspertai aptarė tautinių mažumų teisių pažeidimus, opozicionierių persekiojimą ir užsienio žiniasklaidos draudimą

VILNIUS, 25 – Sputnik. Analitinis portalas "RuBaltic.ru" praėjusį penktadienį surengė nuotolinę vaizdo konferenciją tema "Ar Europoje yra žodžio laisvė? Cenzūros problema rytiniuose periferijose".

Renginio metu buvo kalbėta apie tautinių mažumų teisių pažeidimus, opozicionierių persekiojimus, užsienio žiniasklaidos draudimą. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Prancūzijos.

Analitinio portalo "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Aleksandras Nosovičius ir "RuBaltic.ru" politikos apžvalgininkas Aleksejus Iljaševičius atidarė renginį pristatydami pranešimą "Europa cenzūruota 2020 m.: žodžio laisvės slopinimas Baltijos šalyse ir Ukrainoje".

Ekspertai pateikė ryškiausius kovos su kita nuomone posovietinėje erdvėje atvejus.

Ataskaitoje taip pat buvo paminėtas Sputnik žurnalistų persekiojimas Lietuvoje ir Estijoje. Visų pirma, autoriai priminė, kad nuo 2019 metų gegužės iki liepos mėn., vykstant Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų kampanijai, padaugėjo išpuolių prieš Sputnik Lietuva. vyriausiajam redaktoriui Maratui Kasemui buvo uždrausta atvykti į šalį.

Padėtį Estijoje  išsamiau apibūdino Sputnik Estija portalo vyriausioji redaktorė Jelena Čeryševa. Ji priminė, kad 2019 metais redakcija gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie  nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Dėl to redakcija nuo sausio 1 dienos dirba avariniu režimu.

Gedimino bokštas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Čeryševa įsitikinusi, kad Estijos valdžiai nereikia alternatyvių informacijos šaltinių: tai trukdo jos pasaulėžiūrai. Politiškai nepalanki žiniasklaida gali kažko pasiekti tik per teismus.

Žurnalistė prisiminė, kaip, sankcijų pretekstu Estijos bankai grasino uždaryti agentūrų darbuotojų asmenines sąskaitas, net ir tiems, kurie jau seniai pasitraukė iš redakcijos ar parašė tik vieną straipsnį.

Latvijos žurnalistas Jurijus Aleksejevas patvirtino, kad Latvijos valdžia, kaip ir Estijos, prie žurnalistų spaudimo aktyviai pritraukia vietinius bankus.

Iš nepageidaujamų autorių, interneto svetainių, neįregistruotų kaip žiniasklaidos priemonių, savininkų atimamos banko sąskaitos.

Prancūzų žurnalistas Dmitrij de Koško pažymėjo, kad rusakalbių gyventojų priespaudos problema, egzistuojanti Baltijos šalyse ir Ukrainoje daugiau nei keliolika metų, Europos žiniasklaidoje praktiškai nenušviečiama. Įtakingos ES šalys neturi patikimos ir konstruktyvios informacijos apie tautinių mažumų priespaudą. Todėl jie niekaip nekovoja su šiais pažeidimais.

Estijos žmogaus teisių aktyvistas Sergejus Seredenko įsitikinęs, kad žiniasklaidos sritis Estijoje yra tiesiogiai priklausoma nuo valdžios institucijų. Darbotvarkę sudaro spaudos tarnybos, kurių pranešimus, be jokių patikrinimų ir komentarų, platina žiniasklaida. Vietinių leidinių versijos rusų kalba dažniausiai tik išverčia šią informaciją. 

Lietuvos politikas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios istorijos  perrašymai nesulauks norimo dėmesio. Nepadės ir disidentų priespaudos kursas. Tačiau visada bus tokių, kurie palaikys oficialią ideologiją, net jei ji leidžia nacių kolaborantų heroizmą.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rytų Europa, Baltijos šalys
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Buvusį Ukrainos ministrą išgąsdino Rusijos "energetinė ekspansija"
"Žodžio laisvė": Kaip Baltijos šalys kovoja su "džeimsais bondais" iš Rusijos