JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Trampas paprašė peržiūrėti karinės pagalbos Ukrainai programą

26
(atnaujinta 11:14 2019.08.29)
Amerikos vadovas nori įsitikinti, kad paskirstytos lėšos bus išleistos tinkamai

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas paprašė savo komandos peržiūrėti finansavimo programą, skirtą Ukrainos saugumui stiprinti, rašo "Politico", remdamasis šaltiniu iš Baltųjų rūmų.

Amerikos vadovas nori įsitikinti, kad paskirstytos lėšos yra tinkamai paskirstytos ir "naudojamos JAV interesais", rašoma pranešime.

Anot leidinio, 2019 finansiniais metais Vašingtonas skyrė Kijevui 250 mln. dolerių ginklams, įrangai įsigyti ir kariškiams mokyti. Tačiau, kaip teigė anoniminis šaltinis, dabar kyla abejonių dėl šio finansavimo.

Kol klausimas bus išspręstas, lėšos bus įšaldytos, rašo "Politico". Tai turės apsvarstyti JAV gynybos sekretorius Markas Esperis ir Donaldo Trampo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas.

Padėtis Ukrainoje

2014 metų pavasarį Kijevo valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas Luhansko ir Donecko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybės perversmo Ukrainoje.

Petro Porošenko ir Dalia Grybauskaitė
© Sputnik / Михаил Маркив

JTO duomenimis, konflikto aukomis tapo daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių.

Kai kurios Vakarų šalys, tarp jų ir Lietuva, teikia karinę paramą Kijevui. Vasarį Lietuvos valdžia ketino Ukrainai nemokamai perduoti šaudmenis, skirtus sovietmečiu pagamintiems šaulių ginklams — automatams ir kulkosvaidžiams.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali lemti tolesnę konflikto eskalaciją ir trukdyti įgyvendinti Minsko susitarimus.

Tačiau kai kurios Vakarų šalys vis tiek parduoda ir tiekia ginklus Kijevui.

Taigi, 2017 metais JAV patvirtino ginklų, tarp jų priešraketines sistemas "Javelin", tiekimą Kijevui. Lietuva taip pat teikia paramą Ukrainai, periodiškai perduodama jai šaudmenis ir ginklus.

26
Tegai:
Ukraina, ginklai, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
Politologas: JAV nori sustiprinti savo karo pramonės kompleksą, naudodamosi NATO šalimis
Lietuva ir Latvija ruošia atvykstančius Ukrainos vaikus kariuomenei
Kremlius nepateikia sąlygų "Normandijos formato" viršūnių susitikimui
Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras

Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba

(atnaujinta 17:50 2020.07.13)
Antrasis vakcinos tyrimo etapas truks iki liepos 28 dienos, po kurio Gamalėjaus institutas pateiks paraišką dėl registracijos

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Tikimasi, kad privačios įmonės koronaviruso vakciną pradės gaminti rugsėjo pradžioje ar viduryje, RIA Novosti pasakojo Gamalėjaus nacionalinio epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

Anot jo, vyksta derybos dėl to, kaip greitai perduoti institucijoms technologijas ir visus būtinus komponentus vakcinų gamybai.

"Kad vakcinų gamyba prasidėtų, pavyzdžiui, nuo rugsėjo 1 dienos arba nuo rugsėjo vidurio. O jie turi daugiau galimybių, gal net dvigubai daugiau galimybių pagaminti tokią vakciną", — teigė jis.

Jis sakė, kad tuo pat metu vyksta darbai kuriant tiekimo grandines, kurios gamintojui leis pristatyti vakciną medicinos įstaigoms.

Jis pažymėjo, kad antrasis koronaviruso vakcinos tyrimo etapas truks iki liepos 28 dienos, po kurio Gamalėjaus institutas pateiks registraciją.

"Tikiuosi, kad tai taip pat ilgai neužtruks, bent jau savaitę, tai yra, maždaug rugpjūčio 2–3 dienomis, registracijos procesas bus tęsiamas", — sakė jis.

Anot Gincburgo, praėjus kelioms dienoms po registracijos reikės atskiro leidimo iš Federalinės sveikatos priežiūros tarnybos.

Gamalėjaus institutas tikisi, kad vakcina nuo koronaviruso rusams bus suteikta nemokamai medicinos įstaigose, tačiau greičiausiai artimiausiu metu jos įsigyti vaistinėje nepavyks.

"Remdamasis bendrais svarstymais, manau, kad artimiausiu metu vaistinėse jo įsigyti nebus galima, nes tikiuosi, kad valstybė viską išpirks ir atitinkamai paskirsto medicinos įstaigoms. O medicinos įstaigos, aš nežinau, kas yra kitas skiepijimo kalendorius — pagal epidemiologines indikacijas ar pagrindinį skiepijimo kalendorių — gyventojams, tikiuosi, nemokamai, biudžeto lėšų sąskaita, bus galima pasiskiepyti visiems... Išskirtinai savanoriškai, be čipavimo..." — sakė jis.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad birželio 18 dieną Sečionovo universitete buvo pradėti klinikiniai koronaviruso vakcinos, kurią sukūrė Nikolajus Fiodorovičius Gamalėjaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, klinikiniai tyrimai. Paaiškėjo, kad buvo sėkmingai baigti savanorių vakcinos tyrimai. Pirmoji savanorių grupė bus išleista trečiadienį, o antroji liepos 20 dieną.

Savanoriai buvo suskirstyti į dvi grupes — pirmieji gavo vieną vakcinos dozę, antrieji — antrąją. Be kūno temperatūros padidėjimo per pirmąsias dienas po vakcinacijos, savanoriai nerodė jokių neigiamų reakcijų, visi jaučiasi puikiai.

Naujausiais duomenimis, Rusijoje buvo patvirtinta daugiau kaip 733 600 atvejų, daugiau kaip 501 020 žmonių pasveiko, daugiau nei 11 430 pacientų mirė. Atlikta daugiau nei 22,2 mln. koronaviruso tyrimų.

Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM atnaujino koronaviruso paveiktų šalių sąrašą
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi antrajai COVID-19 bangai
Medicininės kaukės

URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu

(atnaujinta 16:17 2020.07.13)
Pranešama, kad liepos 14 dieną vyksiančiame krovinio išlydėjimo renginyje dalyvaus užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas ir kiti ministerijos bei ambasados pareigūnai

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Liepos 15 dieną iš Lietuvos į JAV išvyksta šalyje pagamintos kovai su COVID-19 pandemija skirtos apsaugos priemonės, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pranešama, kad liepos 14 dieną vyksiančiame krovinio išlydėjimo renginyje dalyvaus užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas ir kiti ministerijos bei ambasados pareigūnai.

Už skirtas lėšas buvo įsigyta Pensilvanijos valstijos medikams bei kitų tarnybų darbuotojams skirtų 11 400 vnt. apsauginių skydelių (iš UAB "Medienos era"), 10 752 vnt. vienkartinių apsauginių chalatų (UAB "Interscalit") ir 19 642 vnt. įvairios plaučių įrangos (UAB "Intersurgical").

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1874 koronaviruso atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
pagalba, koronavirusas, JAV, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kremlius įvertino Rusijos ir JAV santykių būklę
Paskelbtas didelio gaisro JAV karinio jūrų laivyno desantiniame laive vaizdo įrašas
"Kliudys bet kokį taikinį Rusijoje": kokia nauja ginkluotė kuriama JAV
Lietuvos pasienio postas, archyvinė nuotrauka

Ignalinos rajone buvo sulaikyti keturi migrantai Irako ir Afganistano

(atnaujinta 18:57 2020.07.13)
Užsieniečiai neturėjo Šengeno vizų, suteikiančių teisę legaliai atvykti ir būti bendrijos erdvėje ir po sulaikymo pateikė prašymus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo Lietuvoje

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė keturis, įtariama, neteisėtai į Lietuvą patekusius irakiečius ir afganistanietį. Jie pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.

Penktadienį į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardą paskambinęs vyras pranešė Ignalinos rajono Vilėkų kaimo prieigose matęs kelis įtartinus asmenis.

Į nurodytą vietą buvo nusiųsti Tverečiaus užkardos pasieniečiai, kurie sulaikė keliu einančius tris vyrus ir moterį. Nuo čia iki sienos su Baltarusija – apie 3 kilometrus. 

Du vyrai ir moteris turėjo Irako piliečių pasus. Trečias vyras VSAT pareigūnams pateikė Afganistano piliečiui išduotą šios šalies grįžimo pažymėjimo išrašą. Užsieniečiai nešėsi kuprines su asmeniniais daiktais, turėjo grynųjų pinigų.

Neteisėti migrantai neturėjo Šengeno vizų, suteikiančių teisę legaliai atvykti ir būti bendrijos erdvėje. Po sulaikymo migrantai pateikė prašymus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo Lietuvoje.

Užsieniečių grupė izoliuota patalpose Ignalinoje. Migrantus saugo pasieniečiai. Vyksta įvykio tyrimas, užsieniečiai apklausiami dalyvaujant vertėjams.

Tegai:
Afganistanas, Irakas, Ignalinos rajonas
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkijai svarbesni darbo migrantai nei turistai iš Baltijos šalių
Lietuvoje dėl nedarbo migrantai kenčia mažiau nei vietiniai gyventojai
Ukrainiečiai padėtų: Estijos ūkininkai kenčia be migrantų
Irake nuo kilimo ir tūpimo tako nuriedėjo amerikiečių karinis lėktuvas