Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas, archyvinė nuotrauka

Rusijos deputatas: Džonsonas savo retorika ir pasipūtimu primena Trampą

22
(atnaujinta 22:05 2019.08.29)
Pasak jo, Didžioji Britanija stovi ant didelių permainų slenksčio, o būsima šalies užsienio politika daugiausia priklauso nuo dabartinio ministro pirmininko sprendimų

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Jungtinėje Karalystėje vietos gyventojų peticija, kurioje raginama nesustabdyti Parlamento darbo tol, kol bus pratęstas ar atšauktas "Brexit", surinko daugiau nei milijoną parašų per vieną dieną.

Anksčiau ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paskelbė sustabdysiąs Parlamento darbą iki spalio 14 dienos. Daugelis deputatų manė, kad ministras pirmininkas tokiu būdu nusprendė apriboti jų balsavimo teises "Brexit" klausimais todėl, kad Parlamento darbas prasidės nuo spalio 14 dienos, o "Brexit" turėtų įvykti spalio 31 dieną.

Kaip Sputnik radijui papasakojo Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, Informacinės politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksandras Juščenko, įvykiai, kurie dabar vyksta JK, prieštarauja šalies konservatyviai dvasiai.

"Tokioje labai konservatyvioje valstybėje kaip Didžioji Britanija, kurioje stiprios tradicijos, ypač Parlamento tradicijos... Šis įvykis, kaip ir karalienės įsikišimas, negali būti laikomas įprastu", — pažymėjo deputatas.

Anot jo, tas scenarijus, pagal kurį įvyks "Brexit", turės įtakos būsimai šalies užsienio politikai, o ministras pirmininkas vis tiek gali paveikti šio ginčo baigtį.

"Džonsonas turi mažai laiko. Manau, kad toks jo tam tikras arogantiškumas ir neįprasti veiksmai vis dėlto turi tam tikrą laiko pranašumą, kad būtų galima nustatyti, kuria linkme ar kaip tokiu atveju veikti", — teigė deputatas.

Juščenko pabrėžė, kad Parlamente vykstantys įvykiai jaudina visą Didžiąją Britaniją, o milžiniškas britų parašų skaičius peticijoje tai tik patvirtina.

"Tai, kad internetinėje apklausoje peticija jau surinko milijoną parašų, rodo, kad JK bendruomenė labai nerimauja dėl šio klausimo: kaip, kur ir kodėl visa tai įvyks?" — sakė jis.

Padėtis su "Brexit"

Jungtinė Karalystė turėjo pasitraukti iš ES kovo 29 dieną, tačiau "Brexit" procesas buvo atidėtas dėl to, kad Didžiosios Britanijos Parlamentas tris kartus atmetė vyriausybės pateiktą "Brexit" susitarimo pasiūlymą. Šiuo atžvilgiu Didžiosios Britanijos Parlamente buvo priimtas įstatymas, kuriuo raginama, kad vyriausybė reikalautų atidėti "Brexit" ir būtų išvengta pasitraukimo iš ES be susitarimo.

Pagal naujausius susitarimus su Europos Sąjunga, Didžioji Britanija turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną.

Daugelis šalių mano, kad galimas Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo labai paveiktų tiek Europos, tiek Didžiosios Britanijos ekonomiką. Taigi Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija perspėjo, kad šalies gyventojai gali pamiršti vaistus ir medicinos įrangą iš JK. Tai taip pat gali apsunkinti Lietuvos vežėjų veiklą.

Be to, Britanijai pasitraukus iš ES be sandorio, daugelis lietuviškų prekių gali dingti iš Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynų. Kaip pažymėjo Lietuvos verslininkai, tokia grėsmė egzistuoja, nes maistą gabenantiems sunkvežimiams ilgą laiką gali būti neleista kirsti sienos.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, aktyviai ruošiasi "kietajam Brexit" scenarijui. Anksčiau Lietuvos vyriausybė patvirtino daugybę teisinių priemonių, kurios sumažins neigiamas pasekmes Lietuvos piliečiams ir komercinėms struktūroms Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Interviu Sputnik Lietuva Lietuvos visuomenės veikėjas Giedrius Grabauskas teigė, kad po "Brexit" daugelis lietuvių vyks į kitas ES šalis, o ne į tėvynę. Jo manymu, vargu, ar jie norės grįžti į Lietuvą.

22
Tegai:
Brexit, Borisas Džonsonas
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (174)
Dar šia tema
Makronas: ES ruošiasi visiems "Brexit" scenarijams
Europos Komisija priminė Didžiosios Britanijos įsipareigojimus ES
Turėsite pamiršti apie "norų sąrašą": po "Brexit" Baltijos šalys "susiverš diržus"
Širdis

"Tartum dramblys prisėdo". Kardiologas įvardijo tris širdies priepuolio simptomus

(atnaujinta 13:26 2020.05.25)
Specialistas pažymėjo, kad jei žmogus jaučia suspaustą krūtinę, tarsi dramblys būtų "atsisėdęs ant jos", derėtų nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Medicinos mokslų daktaras, profesorius, kardiologas Ulfas Landmesseris "Focus" papasakojo apie tris artėjančio širdies priepuolio simptomus, praneša RIA Novosti.

Specialistas pažymėjo, kad jei žmogus jaučia suspaustą krūtinę, tarsi dramblys būtų "atsisėdęs ant jos", derėtų nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą.

Antras simptomas yra kaklo ir kairės rankos skausmas, o kai kuriais atvejais stiprus pilvo skausmas.

Tuo pačiu metu, jei prie šių simptomų taip pat pridedamas dusulys ir nerimas, verta būti ypač atsargiems. Anot jo, tikimybė išgyventi priepuolį smarkiai padidėja, jei liga bus pastebėta laiku.

Su tokiais simptomais žmogus gali vartoti aspiriną, pridūrė kardiologas.

Metų pradžioje Sputnik radijas pranešė, kad amerikiečių dainininkas mirė koncerto metu, prieš tai atsiprašęs auditorijos.

Tegai:
širdis, sveikata
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino hemoglobino kilmę
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
 Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių ekspertai aptarė žodžio laisvės situaciją Rytų Europoje

(atnaujinta 17:16 2020.05.25)
Renginio metu ekspertai aptarė tautinių mažumų teisių pažeidimus, opozicionierių persekiojimą ir užsienio žiniasklaidos draudimą

VILNIUS, 25 – Sputnik. Analitinis portalas "RuBaltic.ru" praėjusį penktadienį surengė nuotolinę vaizdo konferenciją tema "Ar Europoje yra žodžio laisvė? Cenzūros problema rytiniuose periferijose".

Renginio metu buvo kalbėta apie tautinių mažumų teisių pažeidimus, opozicionierių persekiojimus, užsienio žiniasklaidos draudimą. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Prancūzijos.

Analitinio portalo "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Aleksandras Nosovičius ir "RuBaltic.ru" politikos apžvalgininkas Aleksejus Iljaševičius atidarė renginį pristatydami pranešimą "Europa cenzūruota 2020 m.: žodžio laisvės slopinimas Baltijos šalyse ir Ukrainoje".

Ekspertai pateikė ryškiausius kovos su kita nuomone posovietinėje erdvėje atvejus.

Ataskaitoje taip pat buvo paminėtas Sputnik žurnalistų persekiojimas Lietuvoje ir Estijoje. Visų pirma, autoriai priminė, kad nuo 2019 metų gegužės iki liepos mėn., vykstant Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų kampanijai, padaugėjo išpuolių prieš Sputnik Lietuva. vyriausiajam redaktoriui Maratui Kasemui buvo uždrausta atvykti į šalį.

Padėtį Estijoje  išsamiau apibūdino Sputnik Estija portalo vyriausioji redaktorė Jelena Čeryševa. Ji priminė, kad 2019 metais redakcija gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie  nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Dėl to redakcija nuo sausio 1 dienos dirba avariniu režimu.

Gedimino bokštas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Čeryševa įsitikinusi, kad Estijos valdžiai nereikia alternatyvių informacijos šaltinių: tai trukdo jos pasaulėžiūrai. Politiškai nepalanki žiniasklaida gali kažko pasiekti tik per teismus.

Žurnalistė prisiminė, kaip, sankcijų pretekstu Estijos bankai grasino uždaryti agentūrų darbuotojų asmenines sąskaitas, net ir tiems, kurie jau seniai pasitraukė iš redakcijos ar parašė tik vieną straipsnį.

Latvijos žurnalistas Jurijus Aleksejevas patvirtino, kad Latvijos valdžia, kaip ir Estijos, prie žurnalistų spaudimo aktyviai pritraukia vietinius bankus.

Iš nepageidaujamų autorių, interneto svetainių, neįregistruotų kaip žiniasklaidos priemonių, savininkų atimamos banko sąskaitos.

Prancūzų žurnalistas Dmitrij de Koško pažymėjo, kad rusakalbių gyventojų priespaudos problema, egzistuojanti Baltijos šalyse ir Ukrainoje daugiau nei keliolika metų, Europos žiniasklaidoje praktiškai nenušviečiama. Įtakingos ES šalys neturi patikimos ir konstruktyvios informacijos apie tautinių mažumų priespaudą. Todėl jie niekaip nekovoja su šiais pažeidimais.

Estijos žmogaus teisių aktyvistas Sergejus Seredenko įsitikinęs, kad žiniasklaidos sritis Estijoje yra tiesiogiai priklausoma nuo valdžios institucijų. Darbotvarkę sudaro spaudos tarnybos, kurių pranešimus, be jokių patikrinimų ir komentarų, platina žiniasklaida. Vietinių leidinių versijos rusų kalba dažniausiai tik išverčia šią informaciją. 

Lietuvos politikas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios istorijos  perrašymai nesulauks norimo dėmesio. Nepadės ir disidentų priespaudos kursas. Tačiau visada bus tokių, kurie palaikys oficialią ideologiją, net jei ji leidžia nacių kolaborantų heroizmą.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rytų Europa, Baltijos šalys
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Buvusį Ukrainos ministrą išgąsdino Rusijos "energetinė ekspansija"
"Žodžio laisvė": Kaip Baltijos šalys kovoja su "džeimsais bondais" iš Rusijos
Sulaikytas eismo įvykį sukėlęs ir bandęs pasprukti latvis

Sulaikytas eismo įvykį sukėlęs ir bandęs pasprukti latvis

(atnaujinta 16:08 2020.05.25)
Pasieniečiai užsienietį sulaikė ir kartu su automobiliu perdavė į Būtingės punktą iškviestiems policijos pareigūnams

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Pasieniečiai sulaikė latvį, kuris Kretingoje paspruko iš sukelto eismo įvykio ir bandė išvažiuoti į savo šalį, rašoma VSAT pranešime.

Šeštadienį vėlai vakare Valstybės sienos apsaugos tarnybos Palangos pasienio užkardos pareigūnai gavo policijos prašymą sulaikyti automobilį "Citroen C4" latviškais numeriais. Pasieniečiams buvo pranešta, kad šis automobilis Kretingoje pasišalino iš eismo įvykio. Įtarta, kad atsakomybės bandantis išvengti vairuotojas gali vykti atgal į Latviją.

Lietuva, siekdama suvaldyti koronaviruso keliamas grėsmes, nuo kovo vidurio įvedė laikiną kontrolę prie Europos Sąjungos vidaus sienų. Vienas iš kontrolės punktų pasienyje su Latvija, kur vėl dirba pasieniečiai, yra Būtingės.

Prianešta, kad į jį įvažiavo ieškomas "Citroen C4“. Mašiną vairavo 60-metis Latvijos pilietis. Pasieniečiai iškart pastebėjo, kad kairysis automobilio šonas apgadintas. Latvis turėjo tvarkingus asmens ir automobilio dokumentus.

Pasieniečiai užsienietį sulaikė ir kartu su automobiliu perdavė į Būtingės punktą iškviestiems policijos pareigūnams.

Tegai:
pasieniečiai, eismo įvykis
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė mikroautobusu "įskriejusį" į Lietuvą girtą baltarusį
Baltarusijoje panaikinti du pasienio su Lietuva postai
Lenkijos-Rusijos pasienyje esančio miestelio gyventojai evakuoti dėl aviacinės bombos