Aleksandras Lukašenka kovos su terorizmo forume, nuotrauka iš įvykio vietos

Lukašenka paaiškino, kodėl Baltarusija uždarė sieną su Ukraina

149
(atnaujinta 15:37 2019.09.03)
Baltarusijos vadovas tvirtina, kad pastaraisiais metais pasienyje su Ukraina konfiskuojama per daug ginklų, o tai kelia pavojų jo šalies saugumui

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Baltarusija buvo priversta uždaryti sieną su Ukraina dėl padidėjusio ginklų srauto, sakė Aleksandras Lukašenka Minsko tarptautinėje konferencijoje, skirtoje kovai su terorizmu, naudojant novatoriškus metodus.

"Mes turėjome aklinai uždaryti sieną su savo broliais ir artimaisiais, net labiau nei su Šiaurės Atlanto bloku, kuris mums nuo senų senovės tariamai atrodė priešas numeris vienas", — cituoja Lukašenką RIA Novosti.

Anot jo, jei ginklas patenka į "paprastų ir ypač nacionalistiškai nusiteikusių žmonių rankas, laukite terorizmo".

Praėjusiais metais, pasak Baltarusijos valstybės sienos komiteto, pasienyje su Ukraina buvo konfiskuota daugiau kaip 800 šaudmenų ir 76 ginklai.

Tada Lukašenka nurodė sustiprinti šalies pietinių sienų apsaugą ir neatmetė galimybės didinti pasieniečių skaičių, nes žino, "kiek iš ten šiandien Baltarusijai kyla blogio, įskaitant gabenamus ginklus".

Be to, Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija aktyviai identifikuoja teroristus ir nėra suinteresuota jų finansavimu. Baltarusijos vadovas priminė, kad jo šalis yra patikimas forpostas nustatant užsienio teroristus ir kovotojus.

Anot jo, tokia padėtis siejama su išvystyta pasienio infrastruktūra, daugiapakope apsaugos sistema, sėkminga patirtimi bendradarbiaujant su kitų valstybių kompetentingomis institucijomis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

Prieš konferenciją Baltarusijos KGB vadovas Valerijus Vakulčikas žurnalistams sakė, kad kiekvienais metais Baltarusijos teritorijoje specialiosios tarnybos sulaiko 10–15 žmonių, įtardamos juos prisidėjimu prie teroristinių struktūrų, visi jie yra užsieniečiai.

Padėtis Ukrainoje

2014 metų pavasarį Kijevo valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas Luhansko ir Donecko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybės perversmo Ukrainoje.

Petro Porošenko ir Dalia Grybauskaitė
© Sputnik / Михаил Маркив

Kai kurios Vakarų šalys, tarp jų ir Lietuva, teikia karinę paramą Kijevui. Vasarį Lietuvos valdžia ketino Ukrainai nemokamai perduoti šaudmenis, skirtus sovietmečiu pagamintiems šaulių ginklams — automatams ir kulkosvaidžiams.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali lemti tolesnę konflikto eskalaciją ir trukdyti įgyvendinti Minsko susitarimus.

Tačiau kai kurios Vakarų šalys vis tiek parduoda ir tiekia ginklus Kijevui.

149
Tegai:
ginklai, terorizmas, Ukraina, Baltarusija
Dar šia tema
"Neregėtas dosnumas": JAV branduolinis ginklas nulems Baltijos šalių likimą
Karinės "dovanos" su staigmena: Lietuva visuomet turi ką "išgrūsti" į Ukrainą
Ukrainos generolas paragino sukurti raketas, galinčias "pasiekti Maskvą"
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
Koronaviruso testai

Gydytojai papasakojo apie negrįžtamo COVID-19 poveikio organizmui riziką

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Uoslės praradimas pacientams, sergantiems koronavirusu, gali būti negrįžtamas, praneša "The Wall Street Journal", cituodamas Amerikos gydytojus.

Pažymima, kad daugelis pacientų pranešė negalintys užuosti ar jausti skonio net ir praėjus kitiems infekcijos simptomams. Maždaug ketvirtadalis pacientų pažymėjo, kad skonio ir uoslės pojūčių atsiradimas užtruko maždaug dvi savaites.

Tačiau nebuvo nustatytas maksimalus terminas, per kurį atsinaujina skonio ir kvapo receptorių veikla.

"Uoslės receptoriai, kurie eina į smegenis, "nusižudo", kad prie jų neprileistų viruso", — teigė Pensilvanijos valstijos "Monell Chemical Senses" centro direktoriaus pavaduotoja Danielle Reed.

Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
sveikata, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį