Aleksandras Lukašenka kovos su terorizmo forume, nuotrauka iš įvykio vietos

Lukašenka paaiškino, kodėl Baltarusija uždarė sieną su Ukraina

149
(atnaujinta 15:37 2019.09.03)
Baltarusijos vadovas tvirtina, kad pastaraisiais metais pasienyje su Ukraina konfiskuojama per daug ginklų, o tai kelia pavojų jo šalies saugumui

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Baltarusija buvo priversta uždaryti sieną su Ukraina dėl padidėjusio ginklų srauto, sakė Aleksandras Lukašenka Minsko tarptautinėje konferencijoje, skirtoje kovai su terorizmu, naudojant novatoriškus metodus.

"Mes turėjome aklinai uždaryti sieną su savo broliais ir artimaisiais, net labiau nei su Šiaurės Atlanto bloku, kuris mums nuo senų senovės tariamai atrodė priešas numeris vienas", — cituoja Lukašenką RIA Novosti.

Anot jo, jei ginklas patenka į "paprastų ir ypač nacionalistiškai nusiteikusių žmonių rankas, laukite terorizmo".

Praėjusiais metais, pasak Baltarusijos valstybės sienos komiteto, pasienyje su Ukraina buvo konfiskuota daugiau kaip 800 šaudmenų ir 76 ginklai.

Tada Lukašenka nurodė sustiprinti šalies pietinių sienų apsaugą ir neatmetė galimybės didinti pasieniečių skaičių, nes žino, "kiek iš ten šiandien Baltarusijai kyla blogio, įskaitant gabenamus ginklus".

Be to, Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija aktyviai identifikuoja teroristus ir nėra suinteresuota jų finansavimu. Baltarusijos vadovas priminė, kad jo šalis yra patikimas forpostas nustatant užsienio teroristus ir kovotojus.

Anot jo, tokia padėtis siejama su išvystyta pasienio infrastruktūra, daugiapakope apsaugos sistema, sėkminga patirtimi bendradarbiaujant su kitų valstybių kompetentingomis institucijomis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

Prieš konferenciją Baltarusijos KGB vadovas Valerijus Vakulčikas žurnalistams sakė, kad kiekvienais metais Baltarusijos teritorijoje specialiosios tarnybos sulaiko 10–15 žmonių, įtardamos juos prisidėjimu prie teroristinių struktūrų, visi jie yra užsieniečiai.

Padėtis Ukrainoje

2014 metų pavasarį Kijevo valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepripažintas Luhansko ir Donecko Liaudies Respublikas, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybės perversmo Ukrainoje.

Petro Porošenko ir Dalia Grybauskaitė
© Sputnik / Михаил Маркив

Kai kurios Vakarų šalys, tarp jų ir Lietuva, teikia karinę paramą Kijevui. Vasarį Lietuvos valdžia ketino Ukrainai nemokamai perduoti šaudmenis, skirtus sovietmečiu pagamintiems šaulių ginklams — automatams ir kulkosvaidžiams.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali lemti tolesnę konflikto eskalaciją ir trukdyti įgyvendinti Minsko susitarimus.

Tačiau kai kurios Vakarų šalys vis tiek parduoda ir tiekia ginklus Kijevui.

149
Tegai:
ginklai, terorizmas, Ukraina, Baltarusija
Dar šia tema
"Neregėtas dosnumas": JAV branduolinis ginklas nulems Baltijos šalių likimą
Karinės "dovanos" su staigmena: Lietuva visuomet turi ką "išgrūsti" į Ukrainą
Ukrainos generolas paragino sukurti raketas, galinčias "pasiekti Maskvą"
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka

Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo

(atnaujinta 18:56 2020.07.07)
Porošenka pareiškė, kad informacija, kurią skleidžia Ukrainos politikė, melaginga, ir apkaltino ją "Rusijos propagandos skleidimu"

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka televizijos laidoje "Svoboda slova" "ICTV" kanale susipyko su Aukščiausiosios Rados deputate, Vladimiro Zelenskio partijos "Tautos tarnas" nare Irina Vereščiuk, kuri priminė, kad jis prieš šešerius metus pasveikino Vladimirą Putiną su Rusijos diena.

"2014 metais birželio 12 dieną jūs pasveikinote Putiną su Rusijos diena. Esu tikra. Tai galima patikrinti", — sakė Vereščiuk.

Porošenka kelis kartus paklausė, ar teisingai jis išgirdo, į ką gavo teigiamą atsakymą. Per reklaminę pertrauką jis priėjo prie Vereščiuk ir pareiškė, kad ji meluoja. Dėl to deputatė parodė Ukrainos kanalo "24" naujienas, kurios nurodė į Dmitrijų Peskovą, pranešė, kad Ukrainos prezidentas pasveikino Putiną. Porošenka pareiškė, kad ši informacija melaginga, ir apkaltino Vereščiuk "Rusijos propagandos skleidimu".

Ukrainos politikai, taip pat socialinių tinklų vartotojai aktyviai komentuoja šį įvykį. Vieni kaltina Vereščiuk šmeižtu ir "propagandos skleidimu", kiti mano, kad Porošenka iš tiesų pasveikino Putiną, nors tėvynėje jis jį vadino "agresoriumi".

"Turiu paprastą klausimą: o kam Porošenka paskambino Putinui per Rusijos dieną, birželio 12 dieną? Ne diena anksčiau, ne diena vėliau. Man nepavyko rasti jokių Porošenkos ar prezidento administracijos paneigimo požymių dėl sveikinimo, kuriuos jie pareiškė 2014 metais", — Facebook parašė Aukščiausiosios Rados deputatas iš partijos "Batkivščina" Sergejus Vlasenka.

Porošenkos frakcijos "Europos solidarumas" deputatas Vladimiras Arijevas mano, kad Vereščiukpadarė tokį pareiškimą, kad įtiktų Maskvai. "Istorija apie specifinę deputatę iš "Liaudies tarnas" Veresčiuk ir jos priekaištus Porošenkai įrodė tik vieną dalyką: praėjusių metų "išdavystė" vyko iš Maskvos, taip pat kaip ir pagrindiniai jos platintojai-šaltiniai — "zradofilai", — rašė jis Facebook.

Ukrainos prezidento tinklalapyje nėra žinios apie tokį Porošenkos ir Putino pokalbį, nes visos naujienos yra tik nuo praėjusių metų liepos ir susijusios tik su Vladimiru Zelenskiu.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas 2014 metais birželio 12 dieną pranešė, kad Putinas ir Porošenka kalbėjo telefonu, o Ukrainos prezidentas pasveikino Rusijos vadovą su valstybine švente — Rusijos diena.

Tegai:
Ukraina, Rusija, Vladimiras Putinas, Petro Porošenka
Dar šia tema
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Zacharova pakomentavo situaciją, susijusią su JAV ir Kinijos konfrontacija
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 15:54 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo pačiu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginus su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų

(atnaujinta 17:59 2020.07.07)
Ministerijos duomenimis, už emisiją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 150 mln. eurų, rašo Finansų ministerija.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Už ją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną.

"Paklausa aukcione siekė 363,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,140 proc., didžiausias patvirtintas — -0,070 proc., vidutinis svertinis pelningumas — -0,090 proc." — rašoma pranešime.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
ekonomika, paskola, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje