Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, archyvinė nuotrauka

Žirinovskis pasiūlė išsiųsti RLDP deputatus į Londoną padėti Džonsonui

34
(atnaujinta 14:13 2019.09.05)
Jo manymu, Didžiosios Britanijos premjeras yra teisus norėdamas, kad JK pasitrauktų iš ES

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Rusijos liberalų demokratų partijos (RLDP) lyderis Vladimiras Žirinovskis teigė palaikantis ministro pirmininko Boriso Džonsono siekį, kad Didžioji Britanija paliktų ES, ir yra pasirengęs nusiųsti RLDP partijos deputatų grupę jam padėti Londone, praneša RIA Novosti.

"Borisas Džonsonas yra visiškai teisus, norėdamas, kad Didžioji Britanija išsilaisvintų iš Europos Sąjungos "kabalos". Tai tikras Vakarų-Europos kolūkis. Todėl šalin rankas nuo Boriso Džonsono! Aš pasiruošęs išsiųsti RLDP partijos deputatų grupę jam padėti Londone", — savo "Telegram" kanale rašė Žirinovskis.

Džonsonas ketvirtadienį ves derybas su JAV viceprezidentu Maiku Pensu. Pagrindinė tema bus Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos. Derybos vyks Džonsono politinių pralaimėjimų bangos fone Britanijos Parlamente.

Anksčiau ministro pirmininko Konservatorių partija neteko daugumos Bendruomenių rūmuose. Be to, Žemieji Parlamento rūmai balsavo prieš Džonsono planą pasitraukti iš ES spalio 31 dieną, nepaisant susitarimo su Europos valdininkais. Atsakydamas į tai, Džonsonas pareikalavo surengti išankstinius rinkimus spalio 15 dieną, tačiau vėl sulaukė Parlamento atsisakymo.

Džonsono pirmtakė Tereza Mei susitarė su ES dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo sąlygų, tačiau Didžiosios Britanijos Parlamentas atsisakė patvirtinti šį susitarimą. Be to, dauguma Parlamento narių nenori palikti ES be susitarimo.

Padėtis su "Brexit"

Jungtinė Karalystė turėjo pasitraukti iš ES kovo 29 dieną, tačiau "Brexit" procesas buvo atidėtas dėl to, kad Didžiosios Britanijos parlamentas tris kartus atmetė vyriausybės pateiktą "Brexit" susitarimo pasiūlymą.

Šiuo atžvilgiu Didžiosios Britanijos parlamente buvo priimtas įstatymas, kuriuo raginama, kad vyriausybė reikalautų atidėti "Brexit" ir būtų išvengta pasitraukimo iš ES be susitarimo.

Pagal naujausius susitarimus su Europos Sąjunga, Didžioji Britanija turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną.

Daugelis šalių mano, kad galimas Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo labai paveiktų tiek Europos, tiek Didžiosios Britanijos ekonomiką. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija perspėjo, kad šalies gyventojai gali pamiršti vaistus ir medicinos įrangą iš JK. Tai taip pat gali apsunkinti Lietuvos vežėjų veiklą.

Be to, Britanijai pasitraukus iš ES be sandorio, daugelis lietuviškų prekių gali dingti iš Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynų. Kaip pažymėjo Lietuvos verslininkai, tokia grėsmė egzistuoja, nes maistą gabenantiems sunkvežimiams ilgą laiką gali būti neleista kirsti sienos.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, aktyviai ruošiasi "kietojo Brexit" scenarijui. Anksčiau Lietuvos vyriausybė patvirtino daugybę teisinių priemonių, kurios sumažins neigiamas pasekmes Lietuvos piliečiams ir komercinėms struktūroms Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Interviu Sputnik Lietuva visuomeninis veikėjas Giedrius Grabauskas teigė, kad po "Brexit" daugelis lietuvių vyks į kitas ES šalis, o ne į tėvynę. Jo manymu, vargu, ar jie norės grįžti į Lietuvą.

34
Tegai:
Brexit, Borisas Džonsonas, Vladimiras Žirinovskis
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (175)
Dar šia tema
Makronas: ES ruošiasi visiems "Brexit" scenarijams
Džonsonas paskelbė apie Parlamento darbo sustabdymą dėl "Brexit"
Žiniasklaida: Toriai gali netekti vietos Parlamente dėl galimo "kietojo Brexit"
Koronaviruso vakcinos testas Burdenkos ligoninėje, Maskvoje

Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė

Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Rusijos iš Sečenovskio universiteto išrašyta pirmoji savanorių grupė, kuri dalyvavo skiepų nuo naujos koronavirusinės infekcijos tyrime, praneša RIA Novosti.

Kaip sakė Sečenovskio universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo grupė visiškai sveikų žmonių. Anot jo, savanoriai patyrė psichologinį nuovargį dėl kelių mėnesių saviizoliacijos, dviejų savaičių stebėjimo laikotarpio, kai savanoriai buvo vienviečiuose kambariuose. Kai kuriems iš jų reikėjo psichologinės pagalbos, ji buvo suteikta.

"Tačiau nepaisant to, jūs ir aš šiandien matėme — savanoriai išėjo gyvi, sveiki ir gana linksmos nuotaikos", — pridūrė jis.

Sečenovskio universitete birželio 18 dieną prasidėjo klinikiniai vakcinos, kurią sukūrė Gamalėjaus nacionaliniame epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centre, vakcina. Vakcinos bandymai taip pat vykdomi su Rusijos gynybos ministerijos Burdenko ligoninės savanoriais.

Rusijoje per dieną buvo užregistruoti 6422 COVID-19 atvejai, mirė 156 žmonės, 10 424 pasveiko. Per visą epidemijos Rusijoje laikotarpį buvo užfiksuoti 746 369 užsikrėtę koronavirusu asmenys, iš jų daugiau kaip 11,7 tūkst. mirė, daugiau kaip 523 tūkst. pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 573 tūkst. žmonių.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje miršta vienas iš keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
Žmogus oro uoste

Estijos pasienio postuose ketinama įdiegti automatinę veido atpažinimo sistemą

(atnaujinta 13:32 2020.07.15)
Estijos vidaus reikalų ministerija rengia veido atpažinimo sistemos ir automatinių sienų kontrolės vartų tiekimo konkursą

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Veido atpažinimo sistema bus skirta trečiųjų šalių piliečiams atpažinti, pranešė portalas "ERR.ee".

Tokia sistema automatiškai nuskaito žmogaus veidą ir palygina jį su visos Europos duomenų baze. Pasak Estijos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir pasienio tarnybų plėtros departamento vedėjo Rometo Saaliste, ši sistema padidins pasieniečių darbo efektyvumą.

"Pasieniečiai gaus papildomą įrankį, kuriame automatinė sistema padės atpažinti asmenį. Visos sistemos tikslas — padaryti procesą patikimesnį", — aiškino jis.

Nauji automatiniai sienos kontrolės vartai automatiškai patikrins asmens veidą ir asmens dokumentą. Anot jo, toks sprendimas paspartins ES piliečių sienos kirtimą.

"Europos Sąjungos piliečiams sienos kirtimas bus neabejotinai lengvesnis. Šie automatiniai vartai padidina pralaidumą", — sakė jis.

Šiuo metu nežinoma, kada tiksliai naujos technologijos bus įdiegtos sienos perėjimo punktuose.

Tegai:
kontrolė, pasienis, Estija
Dar šia tema
Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES