Trampas atleido iš pareigų Džoną Boltoną
(atnaujinta 16:14 2019.09.11)
JAV prezidentas pabrėžė, jog atleidimo priežastis ta, kad administracija dažnai nepritaria Boltono sprendimamsVILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė atleidęs savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Džoną Boltoną.
Trampas "Twitter" parašė, kad praėjusią naktį informavo Boltoną, jog Baltiesiems rūmams daugiau nebereikia jo paslaugų.
"Aš griežtai nesutikau su daugeliu jo pasiūlymų, kaip ir kiti administracijos pareigūnai, ir paprašiau Džono atsistatydinti, ką jis ir padarė šį rytą", — rašė JAV prezidentas.
Jis padėkojo Boltonui už tarnybą ir sakė, kad kitą savaitę paskirs naująjį patarėją nacionalinio saugumo klausimais.
Trampas dažnai per "Twitter" praneša apie pokyčius savo komandoje.
Kas yra Džonas Boltonas
Boltonas dirbo Valstybės departamente ir Teisingumo departamente, kuriems vadovavo atitinkamai Ronaldas Reiganas ir Džordžas Bušas Vyresnysis. Valdant Bušui Jaunesniajam, jis tapo valstybės sekretoriumi.
©
Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Politikas buvo vienas pagrindinių JAV invazijos į Iraką 2003 metais rėmėjų. Žvalgybos duomenys apie masinio naikinimo ginklų laikymą Bagdade buvo melagingi, o nestabilumas Irake tęsiasi iki šiol.
2005–2006 metais Boltonas dirbo JAV nuolatiniu atstovu JT.
Po atsistatydinimo jis vėl grįžo į konservatyvaus eksperto ir komentatoriaus karjerą.
Trampas paskyrė Boltoną patarėju nacionalinio saugumo klausimais 2018 metų kovo mėnesį.
"Vakarai pasipiktinę": "Die Welt" įvertino Rusijos strategiją Arktyje
(atnaujinta 11:28 2020.10.26)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrąVILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Vakarų šalys piktinasi Rusijos politika Šiaurės jūrų kelio atžvilgiu, tačiau jos nieko negali padaryti, rašo žurnalistas Feliksas Aikas (Felix Eick) Vokietijos laikraščio "Die Welt" straipsnyje.
Autorius primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą.
"Be to, Kremlius nori apgyvendinti apsnigtą ir vos tinkamą ekonominei veiklai Tolimąją Šiaurę ir yra susirūpinęs karine savo sienų, kurios plečiasi dėl globalinio atšilimo, apsauga", — sako jis.
Pasak žurnalisto, nors Rusija negali reikšti pretenzijų į Arktį, ji naudojasi "manevravimo erdve" — reikalauja sumokėti už naudojimąsi Šiaurės jūrų keliu ir ketina suteikti leidimą juo vykti tik "vidaus laivynui", tai yra, laivams, pastatytiems Rusijos laivų statyklose ir plaukiantiems su Rusijos vėliava.
"Vakarai yra pasipiktinę, bet jie negali nieko padaryti: Maskva kontroliuoja šį prekybos kelią. Užsienio laivybos kompanijos yra priverstos pripažinti jos de facto monopoliją, taip pat dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo regione", — rašo straipsnio autorius ir priminė, kad Rusijos ekonominė zona tęsiasi 200 kilometrų į šiaurę nuo šalies teritorinių vandenų ir apima didžiąją dalį Šiaurės jūrų kelio.
Praėjusių metų gruodį įsigaliojo Prekybinės laivybos kodekso pataisos, pagal kurias laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, suteikiama išimtinė teisė vykdyti angliavandenilių, išgautų Rusijos teritorijoje ir pakrautų į laivus, esančius Šiaurės jūrų maršruto akvatorijoje, gabenimą jūra iki pirmojo iškrovimo ar perkrovimo taško. Tas pats pasakytina apie naftos, gamtinių dujų, įskaitant SGD, taip pat dujų kondensato ir akmens anglių gabenimą.
Pagal Vladimiro Putino dekretą, pasirašytą 2018 metais, krovinių pervežimas Šiaurės jūrų keliu iki 2024 metų turėtų siekti 50 milijonų tonų per metus. Siekdama užtikrinti krovinių srauto augimą Šiaurės jūrų maršrutu, Rusija aktyviai plėtoja savo branduolinių ledlaužių parką, neturintį analogų pasaulyje. Spalio 21 dieną buvo užsakytas 22220 projekto "Arktika" pagrindinis atominis ledlaužis. Dar du tokie laivai bus pradėti eksploatuoti 2021–2022 metais.
JAV Gynybos departamentas pernai Kongresui pristatė "Arkties doktriną", kuria buvo siekiama užblokuoti Rusijos Šiaurės jūrų kelią. Dokumente sakoma, kad Arktis "tiesiogiai veikia JAV nacionalinį saugumą". Pagrindinis Vašingtono tikslas yra "dislokuoti žūtbūtines, atsparias, lanksčias kovines pajėgas, galinčias suteikti konkurencinį pranašumą šiame pagrindiniame regione".
2020 metų gegužę pirmą kartą per 25 metus į Barenco jūrą įplaukė JAV karinio jūrų laivyno Šeštojo laivyno karo laivų grupė. Remiantis oficialia Pentagono informacija, tuo siekiama "užtikrinti saugumą sunkiomis gamtos sąlygomis ir išlaikyti laivybos laisvę ir nuolatinę sąjungininkų sąveiką".
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO valstybės narės, prisidengusios kaltinimais Rusijai Arkties "militarizavimu", toliau ten telkė savo karines pajėgas. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad NATO noras pademonstruoti jėgą didinant žvalgybinės veiklos intensyvumą šalia Rusijos sienų kelia Maskvai nerimą.
Baidenas pripažino Rusiją didžiausia grėsme JAV
(atnaujinta 08:43 2020.10.26)
Jis pridūrė, kad JAV požiūris nulems, ar šalys "ir toliau bus konkurentės, ar viskas peraugs į rimtesnes varžybas jėgų pusiausvyros atžvilgiu"
VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas pavadino Rusiją didžiausia grėsme JAV tarptautinėje arenoje.
"Manau, kad šiuo metu didžiausia grėsmė Amerikai, žlugdanti mūsų saugumą ir aljansus, yra Rusija. Antra, manau, kad Kinija yra didžiausia konkurentė", — interviu CBS sakė Baidenas.
Jis pridūrė, kad JAV požiūris nulems, ar šalys "ir toliau bus konkurentės, ar viskas peraugs į rimtesnes varžybas jėgų pusiausvyros atžvilgiu".
Spalio pradžioje kandidatė į viceprezidentus Kamala Haris teigė, kad Baidenas "primes Rusijai atsakomybę" už bet kokią grėsmę JAV kariams. Rugsėjo pradžioje pats Baidenas teigė, kad Maskva aktyviausiai bando paveikti artėjančius JAV rinkimus ir todėl yra pagrindinė grėsmė.
Rusija ne kartą neigė kaltinimus bandymais paveikti demokratinius procesus įvairiose šalyse, o prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais". Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą Rusijos kišimąsi į rinkimus skirtingose šalyse, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Pekino ir Vašingtono santykiai pastaruoju metu pablogėjo dėl įvairių priežasčių, tokių kaip koronaviruso pandemija, tautinių mažumų teisių padėtis KLR, Pekino atsisakymas dalyvauti derybose dėl ginklų kontrolės ir prieštaravimai prekybos klausimais. Be to, Baltieji rūmai ėmėsi daugybės priemonių, kad sumažintų grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, kuri, pasak Vašingtono, kyla iš Kinijos technologijų kompanijų.
JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Į valstybės vadovo postą pretenduoja dabartinis respublikonų prezidentas Donaldas Trampas ir demokratas Džo Baidenas.