Trampas atleido iš pareigų Džoną Boltoną
(atnaujinta 16:14 2019.09.11)
JAV prezidentas pabrėžė, jog atleidimo priežastis ta, kad administracija dažnai nepritaria Boltono sprendimamsVILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė atleidęs savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Džoną Boltoną.
Trampas "Twitter" parašė, kad praėjusią naktį informavo Boltoną, jog Baltiesiems rūmams daugiau nebereikia jo paslaugų.
"Aš griežtai nesutikau su daugeliu jo pasiūlymų, kaip ir kiti administracijos pareigūnai, ir paprašiau Džono atsistatydinti, ką jis ir padarė šį rytą", — rašė JAV prezidentas.
Jis padėkojo Boltonui už tarnybą ir sakė, kad kitą savaitę paskirs naująjį patarėją nacionalinio saugumo klausimais.
Trampas dažnai per "Twitter" praneša apie pokyčius savo komandoje.
Kas yra Džonas Boltonas
Boltonas dirbo Valstybės departamente ir Teisingumo departamente, kuriems vadovavo atitinkamai Ronaldas Reiganas ir Džordžas Bušas Vyresnysis. Valdant Bušui Jaunesniajam, jis tapo valstybės sekretoriumi.
©
Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Politikas buvo vienas pagrindinių JAV invazijos į Iraką 2003 metais rėmėjų. Žvalgybos duomenys apie masinio naikinimo ginklų laikymą Bagdade buvo melagingi, o nestabilumas Irake tęsiasi iki šiol.
2005–2006 metais Boltonas dirbo JAV nuolatiniu atstovu JT.
Po atsistatydinimo jis vėl grįžo į konservatyvaus eksperto ir komentatoriaus karjerą.
Trampas paskyrė Boltoną patarėju nacionalinio saugumo klausimais 2018 metų kovo mėnesį.
Bedarbiai Latvijos žvejai persikėlė į Rusiją dėl ES politikos
(atnaujinta 07:18 2020.11.30)
Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga priėmė sprendimą sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūrojeVILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Žvejas Valdis Avotinšas ir jo draugai, likę be darbo, buvo priversti palikti Latviją ir persikėlė į Rusiją. Apie tai jis pasakojo interviu Sputnik Latvija.
Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga nusprendė sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje.
Latvijos žvejams, žvejojantiems draudžiamą rytinę Baltijos menkę, buvo leista sunaikinti žvejybos laivus už kompensaciją. Tačiau vyras, tapdamas nerūpestingas, nusprendė palikti šalį, ieškodamas geresnio gyvenimo.
"Rusija labai gerai priėmė ir mane, ir mano bendražygius, kurie kadaise tralais žvejojo Baltijos jūroje, tačiau dėl žiaurios Europos Sąjungos politikos buvo priversti išvežti savo laivus laužui", — sakė jis.
Vyras pabrėžė, kad žvejai už padarytą žalą gavo kompensaciją iš ES, tačiau jie mano, jog tai nepakankama.
"Na, ir ką? Gerai, aš nusipirkau seną vokišką automobilį už dalį pinigų, pravalgiau ir išgėriau dalį pinigų. Bet reikia dirbti, o Latvijoje dabar žvejoti neįmanoma", — sakė šaltinis.
Jis patikslino, kad kartu su bendražygiais jis nusprendė persikelti į Tolimuosius Rytus, kur gyvenimas yra "įdomus ir yra daug darbo".
PSO įvardijo pagrindines koronaviruso perdavimo žmonėms versijas
(atnaujinta 14:43 2020.11.29)
Anksčiau PSO ekstremalių situacijų sveikatos srityje direktorius Maiklas Rajenas sakė, kad koronavirusas pradėjo plisti visame pasaulyje užkrėtus kelis nulinius pacientusVILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Vyresnysis PSO laboratorijos ekspertas Frankas Koningsas įvardijo pagrindines koronaviruso perdavimo versijas, transliacijos įrašą galima rasti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Twitter paskyroje.
Pasak jo, SARS-CoV-2 gali būti perduodamas žmonėms tiesiogiai iš šikšnosparnio žmonėms ir greitai bei visiškai prisitaikyti. Jis manė, kad šis scenarijus yra įmanomas, bet mažai tikėtinas.
"Remiantis antrąja, labiau tikėtina, virusas perėjo iš šikšnosparnio į vieną ar kelias gyvūnų rūšis, kur turėjo galimybę prie jų prisitaikyti, ir tik tada išplito tarp žmonių", — pabrėžė jis.
Jis pridūrė, kad atliekami tyrimai su įvairiais gyvūnais, įskaitant žemės ūkio ir naminius gyvūnus, siekiant nustatyti, kiek jie yra jautrūs infekcijai ir ar jie gali būti viruso nešiotojai. Jis pažymėjo, kad ateityje jiems taip pat gali prireikti vakcinos.
Anksčiau PSO ekstremalių situacijų sveikatos srityje direktorius Maiklas Rajenas sakė, kad koronavirusas pradėjo plisti visame pasaulyje užkrėtus kelis nulinius pacientus. Pasak jo, įvykus COVID-19 pandemijai, galime kalbėti apie daugiau nei vieną pirminę infekciją, nes patogeną žmonėms perduoti gali keli gyvūnai.
"Vis daugiau informacijos apie tai, kad SARS-CoV-2 virusas randamas įvairiose šalyse. Neseniai jis buvo nustatytas šikšnosparniams, taip pat įvairiose vietose matėme kitus potencialius vektorius", — paaiškino specialistas.
WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"
(atnaujinta 08:48 2020.11.30)
Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimąVILNIUS, lapkričio30 — Sputnik. Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant ribojančias priemones dujotiekiui "Nord Stream-2", rašo "Wall Street Journal".
Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą, pažymi laikraštis.
Dar 2016 metais Glamazdinas, tuo metu dirbęs Ukrainos vyriausybėje, ir Charčenka nusiuntė laiškus valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui ir JAV finansų sekretoriui Stevenui Mnuchinui, tačiau jie į juos neatsakė.
Todėl vieno iš ukrainiečių pažįstamas Vašingtone užmezgė ryšį su lobistu Danieliu Vaidičiumi, dirbusiu Senato užsienio santykių komitete. Jis pasiūlė pakeisti požiūrį. Pasak jo, 2014 metais jis padėjo parengti sankcijas Maskvai. Šios ribojančios priemonės privertė "ExxonMobil" pasitraukti iš projektų su "Rosneft". Todėl naftos kompanija prarado prieigą prie svarbių technologijų ir projektas buvo sustabdytas.
Vaidičas pažymėjo, kad "tai buvo modelis, kurį pritaikėme "Nord Stream-2". Leidinyje priduriama, kad 2018 metais Glamazdinas ir Charčenka pritraukė analitinius centrus ieškoti pažeidžiamumų projekte ir jiems esą tai pavyko.
Kaip aiškina laikraštis, vienas Maskvos ekspertas pareiškė, kad Rusijoje nėra laivų, kurie galėtų kloti reikiamo skersmens vamzdžius reikiamu gyliu. Tuo pačiu metu Danija draudžia laivams inkaruotis kai kuriose Baltijos jūros vietose dėl nesprogusių šaudmenų pavojaus Antrojo pasaulinio karo metu. Tada "Gazprom" sudarė sutartį su Šveicarijos "Allseas Group SA", kurios laivas galėjo tiesti vamzdžius be inkaravimo.
Po to Glamazdinas ir jo kolegos nusprendė "susitvarkyti su vamzdžių klojimo laivais". Tada jie nusprendė vykti į Kongresą ir, padedami Vaidičo, užmezgė ryšius su senatoriumi Tedu Kruzu. Politikas padėjo įtraukti savo kolegą Žaną Šachin į ribojamųjų priemonių kūrimą.
2019 metais jie parengė įstatymo projektą dėl sankcijų įvedimo įmonėms, kurios palengvina Rusijos dujų projekto įgyvendinimą. Tada "Allseas" kompanija, tapusi pagrindiniu jų taikiniu, beveik iškart paskelbė apie dujotiekio sustabdymą.
JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones "Nord Stream-2" ir išplėtė šias sankcijas bendrovėms, kurios teikia paslaugas laivams, dalyvaujantiems dujotiekio statyboje. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.
Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.
"Nord Stream-2"
Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".
Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".
Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.
Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.
Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.
©
Sputnik
"Nord Stream-2"