Timas Kukas pristato naujus iPhone modelius, nuotrauka iš renginio vietos

"Apple" pristatė tris naujus "iPhone" modelius

58
(atnaujinta 17:07 2019.09.11)
Šiemet "Apple" pirmą kartą pristatė "Pro iPhone" liniją

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. "Apple" savo būstinėje, Kupertino mieste, Kalifornijoje, pristatė naujus modelius: "iPhone 11", "iPhone 11 Pro" ir "iPhone 11 ProMax", pranešė RIA Novosti.

Naujasis "iPhone 11" turi dar vieną kamerą su 12 megapikselių skiriamąja geba, joje bus įrengtas "naktinis" režimas. Kamera galės filmuoti vaizdo įrašus 4K raiška 60 kadrų per sekundę greičiu. Modelis aprūpintas 6,1 colio "Liquid Retina" ekranu. Pristatyti šešių spalvų modeliai, išmaniojo kaina JAV bus 699 JAV dolerių.

Новый айфон, iPhone 11
© Photo : Apple
Naujas modelis bus šešių spalvų

Naujasis "iPhone 11 Pro" aprūpintas trečiąja kamera su teleobjektyvu. Naujasis modelis bus parduodamas dviem versijomis: "iPhone 11 Pro" ir "iPhone 11 Pro Max". Jie skiriasi dydžiu: ekrano įstrižainė — atitinkamai 5,8 ir 6,5 colio. Taip pat modelis turi naują ekraną — "Super Retina XDR".

Kaip patikino bendrovė, naujuose modeliuose bus įmontuotas A13 procesorius, ir jis taps sparčiausiu išmaniuoju telefonu istorijoje.

Pažymima, kad "iPhone 11 Pro" veiks keturiomis valandomis ilgiau nei "iPhone XS", o "iPhone 11 Pro Max" — penkiomis valandomis ilgiau nei "iPhone XS Max".

Киан Дранс представляет новый iPhone 11 на мероприятии Apple в их штаб-квартире в Купертино, штат Калифорния, США, 10 сентября 2019 года
© Photo : Stephen Lam
Naujasis "iPhone 11" gavo dar vieną kamerą su 12 megapikselių skiriamąja geba

"iPhone 11 Pro" modelių kaina JAV bus 999 doleriai, "iPhone 11 ProMax" — 1099 doleriai.

Pardavimų pradžia — rugsėjo 20 dieną.

iPhone evoliucija
© Sputnik /
iPhone evoliucija
58
Tegai:
IPhone, Apple, JAV
Dar šia tema
Paskelbti geriausi 2018-ųjų išmanieji telefonai
"Apple" nusprendė atsisakyti "iTunes", rašo žiniasklaida
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka

Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo

(atnaujinta 18:56 2020.07.07)
Porošenka pareiškė, kad informacija, kurią skleidžia Ukrainos politikė, melaginga, ir apkaltino ją "Rusijos propagandos skleidimu"

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka televizijos laidoje "Svoboda slova" "ICTV" kanale susipyko su Aukščiausiosios Rados deputate, Vladimiro Zelenskio partijos "Tautos tarnas" nare Irina Vereščiuk, kuri priminė, kad jis prieš šešerius metus pasveikino Vladimirą Putiną su Rusijos diena.

"2014 metais birželio 12 dieną jūs pasveikinote Putiną su Rusijos diena. Esu tikra. Tai galima patikrinti", — sakė Vereščiuk.

Porošenka kelis kartus paklausė, ar teisingai jis išgirdo, į ką gavo teigiamą atsakymą. Per reklaminę pertrauką jis priėjo prie Vereščiuk ir pareiškė, kad ji meluoja. Dėl to deputatė parodė Ukrainos kanalo "24" naujienas, kurios nurodė į Dmitrijų Peskovą, pranešė, kad Ukrainos prezidentas pasveikino Putiną. Porošenka pareiškė, kad ši informacija melaginga, ir apkaltino Vereščiuk "Rusijos propagandos skleidimu".

Ukrainos politikai, taip pat socialinių tinklų vartotojai aktyviai komentuoja šį įvykį. Vieni kaltina Vereščiuk šmeižtu ir "propagandos skleidimu", kiti mano, kad Porošenka iš tiesų pasveikino Putiną, nors tėvynėje jis jį vadino "agresoriumi".

"Turiu paprastą klausimą: o kam Porošenka paskambino Putinui per Rusijos dieną, birželio 12 dieną? Ne diena anksčiau, ne diena vėliau. Man nepavyko rasti jokių Porošenkos ar prezidento administracijos paneigimo požymių dėl sveikinimo, kuriuos jie pareiškė 2014 metais", — Facebook parašė Aukščiausiosios Rados deputatas iš partijos "Batkivščina" Sergejus Vlasenka.

Porošenkos frakcijos "Europos solidarumas" deputatas Vladimiras Arijevas mano, kad Vereščiukpadarė tokį pareiškimą, kad įtiktų Maskvai. "Istorija apie specifinę deputatę iš "Liaudies tarnas" Veresčiuk ir jos priekaištus Porošenkai įrodė tik vieną dalyką: praėjusių metų "išdavystė" vyko iš Maskvos, taip pat kaip ir pagrindiniai jos platintojai-šaltiniai — "zradofilai", — rašė jis Facebook.

Ukrainos prezidento tinklalapyje nėra žinios apie tokį Porošenkos ir Putino pokalbį, nes visos naujienos yra tik nuo praėjusių metų liepos ir susijusios tik su Vladimiru Zelenskiu.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas 2014 metais birželio 12 dieną pranešė, kad Putinas ir Porošenka kalbėjo telefonu, o Ukrainos prezidentas pasveikino Rusijos vadovą su valstybine švente — Rusijos diena.

Tegai:
Ukraina, Rusija, Vladimiras Putinas, Petro Porošenka
Dar šia tema
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Zacharova pakomentavo situaciją, susijusią su JAV ir Kinijos konfrontacija
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 15:54 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo pačiu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginus su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Medicininės kaukės

KT: SAM priimti sprendimai dėl apsaugos priemonių galėjo diskriminuoti privačias įstaigas

(atnaujinta 18:56 2020.07.07)
Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas asmens apsaugos priemonėmis per karantiną aprūpinti tik viešąsias įstaigas galėjo diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas, pranešė Konkurencijos taryba (KT).

Ji pasiūlė SAM patobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės.

Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną.

2020 metų kovo 16 dieną SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačios ASPĮ per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos.

Institucija nustatė, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka buvo aprūpinamos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ su veikimo teritorijoje esančiomis gydymo įstaigomis, penkios greitosios medicinos pagalbos stotys bei karščiavimo klinikos.

Ministerijos prašymu reikiamomis priemonėmis buvo aprūpinta ir privati Baltijos Amerikos klinika, kuri karantino laikotarpiu šalyje teikė sveikatos priežiūros paslaugas reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams bei jų šeimos nariams.

Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба мэрии Москвы

SAM nepateikė duomenų, kad priemonėmis buvo aprūpintos kitos į ją besikreipusios privačios klinikos. Tai galėjo diskriminuoti privačias ASPĮ ir galimai apriboti konkurenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

"Konkurencijos taryba neginčija aplinkybės, jog viešosios ASPĮ, kurios karantino laikotarpiu buvo labiausiai įtrauktos kovojant su COVID-19, priemonėmis turėjo būti aprūpinamos prioritetine tvarka, tačiau sukurdama įpareigojimus, susijusius su privalomu visų ASPĮ funkcionavimu, SAM turėjo pasirūpinti, kad ir privačioms ASPĮ nepritrūktų priemonių arba neįpareigoti jų veikti, kai visų ASPĮ paslaugų teikimas buvo apribotas", — rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.

Atsižvelgiant į tai, kad karantino paskelbimo laikotarpiu šalyje galiojęs reglamentavimas galėjo daryti neigiamą įtaką sąžiningos konkurencijos užtikrinimui, Konkurencijos taryba rekomendavo tobulinti esamas teisės normas, kad esant panašioms situacijoms tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos būtų proporcingai aprūpinamos priemonėmis ir galėtų tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimus.

Nesant tokios galimybės, tais atvejais, kai dėl padėties šalyje yra apribotas ASPĮ paslaugų teikimas, ministerijai pasiūlyta nenustatyti privačioms gydymo įstaigoms pareigų, susijusių su privalomu jų funkcionavimu.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Konkurencijos taryba (KT)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekamas "kokteilio" iš antikūnų prieš COVID-19 testas
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos