Robotas Fiodoras po skrydžio į TKS, archyvinė nuotrauka

Robotas "Fiodoras" nebeskris į kosmosą

46
(atnaujinta 16:25 2019.09.11)
Jis bus pakeistas kitu robotu, keliausiančiu į kosminę erdvę

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Neseniai TKS lankęsis robotas "Fiodoras" daugiau nebeskris į kosmosą, sakė mokslinio-gamybinio susivienijimo "Androidinė technika" vykdomasis direktorius Jevgenijus Dudorovas RIA Novosti.

"Jam nebėra ką veikti, jis įvykdė savo misiją", — sakė jis apie "Fiodorą".

Jis bus pakeistas kitu robotu, keliausiančiu į kosminę erdvę, jį jau pradėta kurti.

Dudorovas paaiškino, kodėl dabartinis "Fiodoras" netinkamas šiai užduočiai: jis turi kojas, o jos nėra reikalingos kosmose.

Taigi, naujasis androidas bus pavadintas "Aleksejumi Leonovu" (tai pirmasis žmogus, išėjęs į atvirą kosmosą).

Jei programa bus vykdoma nedelsiant, "mes būsime pirmieji", padarė išvadą Dudorovas.

Robotas "Fiodoras" buvo paleistas į Žemės orbitą rugpjūčio 22 dieną. Po penkių dienų erdvėlaivis antruoju bandymu sėkmingai prisijungė prie TKS. Ten astronautai Aleksejus Ovčininas ir Aleksandras Skvorcovas atliko su juo eksperimentus. Šeštadienį "Fiodoras" grįžo į Žemę.

46
Tegai:
kosmosas, robotas
Dar šia tema
Rusija pirmą kartą paleido į kosmosą humanoidinį robotą "Fiodorą"
Rusijos erdvėlaivis "Sojuz MS-14" su "Fiodoru" nesugebėjo prisijungti prie TKS
"Sojuz MS-14" su robotu "Fiodoru" sėkmingai prisijungė prie TKS
Nord Stream-2

Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:47 2020.07.01)
Anksčiau JAV Senatas į gynybos biudžeto projektą įtraukė papildomas sankcijas prieš dujotiekio tiesimą

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Vokietija atmeta sankcijas, kuriomis JAV grasina dujotiekiui, praneša RIA Novosti.

Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Berlynas mano, kad svarbu užbaigti dujotiekio statybą.

"Mes kalbame apie ekonominį projektą, kuris, be abejo, turi politinių padarinių, todėl Vokietija dėjo tiek pastangų, kad susitartų dėl dujų tranzito sutarties ateinantiems metams ir neatjungtų Ukrainos nuo Rusijos dujų tranzito bei muitų", — sakė ji.

Merkel pareiškė, kad vyriausybė mano, jog "ekstrateritorinės sankcijos, kurias JAV nustatė, neatitinka mūsų supratimo apie įstatymus, taip pat vykstantys pokalbiai (JAV Kongrese), kurie apsunkins statybas". "Manome, kad svarbu užbaigti šį projektą, dirbsime šia linkme", — pridūrė ji.

Taip pat Bundestago Ekonomikos ir energetikos komiteto posėdžiuose užsienio reikalų ministerijos ir Vokietijos Bundestago atstovai griežtai pasmerkė būsimas JAV ekstrateritorines sankcijas dujotiekio projektui "Nord Stream-2".

"Turime remtis tuo, kad šis įstatymo projektas netrukus bus priimtas. Neabejotina Vokietijos vyriausybės pozicija ta, kad tai yra šiurkštus ES suvereniteto pažeidimas", — teigė komiteto posėdyje Bundestago narys Nilsas Anenas (Niels Annen) ir priminė, kad projekte dalyvauja tokių ES valstybių įmonės kaip Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Austrija.

JAV veiksmai yra "tiesioginis ir griežtas įsikišimas į Europos politiką ir energetinį saugumą", — pridūrė Anenas.

"Transatlantinių santykių partnerystės atvejį" tarp ES ir Jungtinių Valstijų "beprecedenčiu" pavadino Vokietijos ekonomikos ministras Tomas Baraisas (Thomas Bareiß). Jis pridūrė, kad tai yra "masinis kišimasis į energijos tiekimą ir energetinį suverenitetą".

Anksčiau JAV Senatas į gynybos biudžeto projektą įtraukė papildomas sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Projektas apima 55 milijardų kubinių metrų pajėgumų per metus dujotiekio tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vienu akcininku "Gazprom".

Partneriai Europoje — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 %, tai yra, iki 950 milijonų eurų kiekvienas. JAV aktyviai priešinasi projektui. Gruodį JAV "Nord Stream-2" įvedė sankcijas, reikalaudamos iš kompanijų nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbų sustabdymą. Rusija ne kartą pabrėžė, kad projektas yra komercinis ir naudingas Europai.

"Gazprom" imasi priemonių baigti dujotiekio tiesimą ir tikisi, kad jis bus paleistas 2020 metų pabaigoje arba 2021 metų pradžioje. Šiuo metu nutiesta apie 94 % vamzdyno.

Tačiau birželio 4 dieną keletas senatorių, įskaitant įtakingą respublikoną Tedą Kruzą, pristatė JAV Senatui įstatymo projektą dėl naujų sankcijų "Nord Stream-2" atžvilgiu. Anot jų, sankcijos taikomos visiems statybose dalyvaujantiems laivams, tiems, kas palengvina šių laivų aprūpinimą, įmonėms, kurios teikia jiems draudimo ir uosto paslaugas, taip pat tiems, kurie išduoda pažymą pradėti eksploatuoti dujotiekį.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Europos Sąjunga pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai
Matvijenko: Parlamentinės diplomatijos sėkmę lemia žmonių santykiai
JAV Senatas pasiūlė iš Turkijos išpirkti S-400 Pentagono biudžeto sąskaita
Amerikos kariai

Trampas patvirtino planą perkelti Vokietijos daugiau kaip 9 tūkstančius kariškių

(atnaujinta 19:21 2020.07.01)
Anksčiau JAV vadovas paskelbė apie planus sumažinti JAV kariuomenės pajėgų skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkst., nes Berlynas vėluoja sumokėti NATO

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas patvirtino planą perkelti 9 500 JAV karių iš Vokietijos "Rusijos sulaikymui", sakė Pentagono atstovas Džonatanas Hofmanas (Jonathan Hoffman).

"Gynybos ministras Markas Esperis ir Jungtinio štabo viršininkas Markas Milis (Mark Milley) vakar informavo prezidentą apie ketinimus perkelti 9 500 karių iš Vokietijos. Patvirtintas pasiūlymas ne tik atitinka prezidento direktyvą, bet ir sustiprins Rusijos izoliaciją, nuraminus sąjungininkus, pagerės JAV strateginis ir operatyvus lankstumas Europoje", — Hofmaną citavo RIA Novosti.

Pažymima, kad artimiausiu metu ministras ir Jungtinių Amerikos Valstijų generalinio štabo pirmininkas šia tema rengs pranešimus atitinkamuose Kongreso komitetuose.

Anksčiau Trampas pažadėjo sumažinti JAV kariuomenės skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkstančių žmonių, nes Berlynas vėlavo mokėti NATO.

Lenkija pareiškė, kad yra pasirengusi finansuoti Amerikos kariuomenės buvimą jos teritorijoje ir pasiūlė JAV dislokuoti nuolatinę amerikiečių šarvuotąją diviziją, prisiimdama nuo pusantro iki dviejų milijardų dolerių išlaidų. Pasiūlymas buvo pateiktas už NATO ribų — dvišaliu pagrindu. Lenkijos prezidentas pasiūlė pavadinti bazę "Fort Trump".

Lenkija yra viena iš ES šalių, kuri Rusijos atžvilgiu skleidžia agresyviausią retoriką. Varšuva kartu su Baltijos šalimis nuolat skelbia galimą "Rusijos grėsmę" ir siekia surinkti kuo daugiau Amerikos kariuomenės bei ginklų.

Kaip ne kartą pažymėjo Rusijos valdžia, visi Vakarų politikų pareiškimai apie tariamai agresyvius Rusijos Federacijos ketinimus tėra pretekstas NATO priartėti ir sustiprėti šalia Rusijos sienų.

Tegai:
NATO, Rusija, Vokietija, JAV
Dar šia tema
Kas septintas lietuvis Baltijos šalis laiko NATO okupacijos zona
NATO generalinis sekretorius ragina palaikyti dialogą su Rusija
Taupyklė, archyvinė nuotrauka

Birželį valstybės biudžetas gavo beveik 16 proc. mažiau pajamų nei planuota

(atnaujinta 09:35 2020.07.02)
Ministerijos duomenimis, šių metų birželio mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei buvo gegužės mėnesį

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Birželį valstybės biudžetas pajamų gavo apie 15,9 proc. (159,8 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 10,5 proc. (99,4 mln. eurų) mažiau nei prieš metus, rašo Finansų ministerijoje.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Ministerijos duomenimis, šių metų birželio mėnesio pajamų surinkimo rezultatas geresnis, nei buvo gegužės mėnesį, per kurį gauta 29,2 proc. (253,4 mln. eurų) mažiau nei planuota ir 19,4 proc. (148 mln. eurų) mažiau pajamų nei praėjusių metų gegužę.

"Birželio mėnesio pajamų surinkimas atspindi gegužės mėnesio veiklos rezultatus, įvertinus COVID-19 paveiktų įmonių atidėtus mokesčių mokėjimus, kurie per mėnesį išaugo apie 135 mln. eurų ir birželio pabaigoje iš viso sudarė apie 570 mln. eurų", — rašoma pranešime.

Šių metų sausio – birželio mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,3 proc. (719,1 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 8,5 proc. (373 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, palikdama nepaprastąją padėtį. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos. Šiuo metu Lietuvoje iš viso patvirtinta 1818 infekcijos atvejų, 1524 žmonių pasveiko, 78 žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, pandemija, biudžetas, ekonomika, Finansų ministerija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 niekur nedingo: Lietuviai raginami atsargiau rinktis kelionių kryptis
Dezinformacijos apie COVID-19 sumažėjo dvigubai
Kovojusiems su COVID-19 medikams už balandžio mėnesį papildomai skirti 7,6 mln. eurų