Kijevas

Ukraina pristabdė sutarčių su Rusija nutraukimo procesą, rašo žiniasklaida

47
(atnaujinta 23:11 2019.09.11)
Remiantis "Kommersant" informacija, Rusijos užsienio reikalų ministerija neskuba pateikti teigiamų prognozių apie tai, kaip toliau vystysis Rusijos ir Ukrainos santykiai

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Ukrainos valdžia pristabdė dvišalių susitarimų su Rusija nutraukimo procesą, praneša laikraštis "Kommersantant" su nuoroda į šaltinius Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.

Pažymima, kad santykių su Maskva nutraukimo link buvo žengta 2014 metais, atėjus į valdžią jau buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai.

Tų metų balandžio 1 dieną Ukrainos iniciatyva buvo denonsuota Rusijos ir Ukrainos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis, o šių metų pradžioje nustojo galioti 1995 metais pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas "Dėl teisinės informacijos mainų".

Praėjusių metų lapkritį Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad per pastaruosius kelerius metus Kijevas nutraukė 48 sutartis su Rusija. Jis taip pat pažadėjo, kad Ukraina pasitrauks dar iš 40 susitarimų, tačiau, anot šaltinių, šitai taip ir neįvyko.

Kaip praneša "Kommersant", Kijevas jau ilgą laiką nesiunčia Maskvai pranešimų apie kokių nors susitarimų nutraukimą. Tokia pati situacija susiklostė ir aplink susitarimus, sudarytus NVS ribose ir kuriuose dalyvavo Ukraina.

Pasak leidinio pašnekovų, Rusijos užsienio reikalų ministerija šią pauzę sieja su tuo, kad dabartinio Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio administracija kol kas susitelkusi į darbuotojų paskirstymą, todėl nėra laiko spręsti pasitraukimo iš susitarimų klausimus.

Šaltinių teigimu, sutarčių nutraukimo praktikos atnaujinimas ar nutraukimas leis aiškiau suprasti, kas laukia Rusijos ir Ukrainos santykių esant naujai Kijevo valdžiai.

Tarp Ukrainos ir Rusijos iki šiol galioja apie 400 susitarimų, praneša leidinys.

Santykiai tarp šalių smarkiai pablogėjo 2014 metais valstybinio perversmo Kijeve ir referendumo Kryme fone. Pusiasalio gyventojai pasisakė už prisijungimą prie Rusijos, o Ukrainos rytuose atsirado nepripažintos Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos (DLR ir LLR), nesutikusios su valdžios užgrobimu Kijeve.

Maskva ne kartą buvo apkaltinta "kišimusi į Ukrainos reikalus", įskaitant dalyvavimu Donbaso konflikte. Rusija neigia kaltinimus ir pabrėžia, jog yra suinteresuota, kad kaimyninė šalis kuo greičiau įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

47
Tegai:
Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Internete išjuokė Ukrainos deputato žodžius apie Rusijos "įbauginimą" raketomis
"Istorinis veiksmas": Rusija ir Ukraina apsimainė kaliniais
Lietuvos URM pakomentavo sulaikytųjų mainais tarp Ukrainos ir Rusijos
Protestai JAV

Trampas teigia, kad policija prieš protestuotojus nenaudojo guminių kulkų

(atnaujinta 12:39 2020.06.04)
Prezidentas teigė nežinąs apie tai, o JAV generalinis prokuroras ir teisingumo ministras Viljamas Baras davė nurodymą policijai

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas sakė, kad policija pirmadienį nenaudojo guminių kulkų prieš protestuotojus prie Baltųjų rūmų.

"Jie sakė, kad prieš juos [protestuotojus — Sputnik] buvo panaudotos guminės kulkos. Nieko tokio nebuvo, juos tiesiog patraukė", — sakė Trampas interviu "Newsmax TV".

Anksčiau daugelis demokratų ir Trampo oponentų apkaltino jį davus įsakymą išsklaidyti "taikius protestuotojus".

Protestai JAV
© Sputnik / Артур Габдрахимов

Prezidentas teigė nežinąs apie tai, o JAV generalinis prokuroras ir teisingumo ministras Viljamas Baras davė nurodymą policijai.

Pirmadienį, birželio 1 dieną Sputnik prodiuserė Vašingtone Nikolė Rusel nukentėjo nuo protestų Baltuosiuose rūmuose. Nepaisant to, kad žurnalistė kelis kartus pakartojo, kad ji yra spaudos atstovė ir parodė ant kaklo kabančią spaudos kortelę, Vašingtone policija šaudė į ją guminėmis kulkomis.

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu.

Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Ekspertas: JAV valdžia negali kovoti su riaušėmis įprastais būdais
Džonsonas Floido mirtį pavadino baisia ​​ir neatleistina
Protestai JAV

Ši šalis nėra tokia visagalė. parodė protestai JAV

(atnaujinta 12:04 2020.06.04)
Jungtinių Valstijų įvaizdis "žlunga akyse" dėl neramumų šioje šalyje, sako politologas Vladimiras Šapovalovas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV įvaizdis riaušių metu "žlunga akyse", rašo vienas didžiausių Lenkijos leidinių "Rzeczpospolita".

Tai, kas vyksta JAV, rodo, kad ši šalis nėra tokia visagalė ir neklystanti, kaip bandoma įrodyti, o piliečiai, įskaitant vyriausybės pareigūnus, nesijaučia saugūs, rašoma straipsnyje.

Jungtinėse Valstijose egzistuoja didžiulė socialinė nelygybė, o artimiausiu metu ji tik blogės, teigia Lenkijos žurnalistai.

Sputnik radijui publikaciją komentavo politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas.

"Šie protestai aiškiai parodė Amerikos ideologinės mašinos veidmainystę. Tam reikia ginti žmogaus teises ir laisves iš viso pasaulio, teigiant, kad tai yra pagrindinė vertybė, tačiau tuo pat metu šioje šalyje matome visišką bet kokių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, pradedant nuo laisvės, žodžių ir baigiant teise į gyvybę. Šiuo atžvilgiu kai kurie Amerikos liberaliosios demokratijos šalininkai turi klausimų apie tai, kas vyksta JAV, nusivylimą ir pažintinį disonansą. Nors iš tikrųjų mes nematome nieko naujo. Panašūs protesto judėjimai ir jų slopinimas vyksta JAV kas septynis— dešimt metų", — sakė jis.

Jo manymu, šį kartą JAV, pasitelkdamos propagandą, sugebės susidoroti su dabartine krize.

"Apskritai, JAV — šalis, turinti daugybę žmogaus teisių problemų, ji yra viena iš penkių šalių, naudojančių mirties bausmę. Tai valstybė, kurioje daugiausiai kalinių yra kalėjimuose. Valstybė, kurioje policija kasmet nužudo nemažą skaičių žmonių. Galiausiai rasės diskriminacijos užklupta valstybė po protestų JAV bandys nukreipti savo propagandos sistemą ir įrodyti, kad protestus sukėlė "įsikišę" rusai, kinai, užsieniečiai ir greičiausiai jie galės tai padaryti, nes milžiniški biudžetai, nukreipti į Amerikos propagandos mašiną, veikia sklandžiai", — teigė politologas.

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu.

Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, JAV
Dar šia tema
"Baisiau nei Hirosima": kur JAV nori vėl sprogdinti branduolines bombas
JT generalinis sekretorius ragina protestuotojus JAV taikiai išreikšti savo pasipiktinimą
JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui
Eurai, archyvinė nuotrauka

Kaunietis pasisavinęs beveik ketvirtį milijono stos prieš teismą

(atnaujinta 13:00 2020.06.04)
Kaip pranešė FNTT, įtarimai buvo pareikšti dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Baigtas tyrimas, kuriame Kaune veikusios įmonės vadovas galimai pasisavino apie 233 tūkst. eurų ir nuslėpė beveik 29 tūkst. eurų mokesčių, apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT duomenimis, įtarimai buvo pareikšti dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinta, kad sukčiauti pelno mokesčiu ir pasisavinti gautas lėšas galimai ketinęs Kaune veikiančios metalo apdirbimo įmonės vadovas organizavo nusikalstamą bendrovei priklausančio turto — geležinkelio atšakos ir aikštelės — pardavimo grandinę. 

Vadovas nekilnojamąjį turtą fiktyviai pardavė kitai jo netiesiogiai valdomai bendrovei, kuri tą patį turtą žymiai brangiau perpardavė tikrajam pirkėjui. Tyrimo duomenys rodo, kad dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo buvo nesumokėta beveik 29 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Siekdamas pasisavinti už sandorį gautas lėšas, įtariamasis toliau veikė sukčiaudamas ir manipuliuodamas pasisavino beveik 233 tūkst. eurų, padarydamas didelę turtinę žalą.

Griežčiausia už apgaulingą apskaitos tvarkymą numatoma bausmė — laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už apgaule įgytą svetimą turtą ir veikimą organizuotoje grupėje baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o už didelės vertės turto pasisavinimą gresia iki dešimties metų nelaisvės.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kaunas
Dar šia tema
Klaipėdietis, pasisavinęs įmonės turtą ir pinigus, stos prieš teismą
FNTT tyrimas dėl pinigų plovimo atskleidė pažeidžiamiausius verslo sektorius