Baltijos šalys, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys sugalvojo būdą, kaip gauti paramą ES ir JAV

99
(atnaujinta 10:18 2019.09.13)
Pasak Istorinės atminties fondo direktoriaus Aleksandro Diukovo, Baltijos šalys sąmoningai palaiko "Rusijos grėsmės" mitą, kad užsitikrintų NATO paramą

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Rusijos mokslininkai televizijos "tilto" tarp Maskvos ir Talino metu pristatė pranešimą "Rusija ir Baltijos šalys: saugumo scenarijai politinės įtampos kontekste".

Pristatymo metu ekspertai analizavo Baltijos šalių militarizacijos procesą po TSRS žlugimo 1991-ais ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos nepriklausomybės metais.

Istorinės atminties fondo direktorius, Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos instituto tyrinėtojas Aleksandras Diukovas teigė, kad Baltijos regiono militarizacija buvo pradėta dar prieš įvykius Ukrainoje ir Krymo aneksiją, dėl kurios Rusijai buvo priskirta "agresorės" etiketė.

Ekspertas pažymi, kad Baltijos šalys jau seniai provokuoja jų teritorijoje gyvenančius rusakalbius gyventojus, norėdamos sulaukti reakcijos ir nedelsiant pasiskųsti Vakarų sąjungininkams dėl "Rusijos grėsmės".

"NATO kibernetinio saugumo centras iškilo Taline po Estijos valdžios surengtos provokacijos iškeldinant paminklą kariams-išlaisvintojams iš Talino centro. <...> Šias riaušes, žinoma, išprovokavo Estijos valdžia... Pasitelkę pačių išprovokuotas riaušes, jie gavo NATO kibernetinį centrą", — sakė Diukovas.

Pasak jo, Lietuva, Latvija ir Estija laikysis panašaus scenarijaus ir dabar, nes "Rusijos grėsmės" temos rutuliojimas leidžia Baltijos šalims pasiekti savo vidaus ir užsienio politikos tikslus.

"Vidaus politikos tikslai paaiškina, kodėl egzistuoja nepiliečių institucija ir kodėl ją reikia palaikyti", — apibendrino ekspertas.

Jo nuomone, užsienio politikos tikslai — pasakojimas apie šią "grėsmę" ir būtinybę suteikti papildomą pagalbą — yra savotiškas Baltijos šalių atradimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva interviu Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius teigė, kad šalies ekonomika turės išgyventi blogiausius laikus, nes pagal tikėtiną scenarijų, susijusį su ES finansavimu, respublika turės įnešti dideles sumas į Europos Sąjungos biudžetą. Latvijos finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais išmokos gali padidėti 23 mln. eurų.

Rimševičius pridūrė, kad "kietasis Brexit" paveiks prekybos srautus visoje Europos Sąjungoje, vadinasi, ir Latvijoje.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pažymėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES neatitinka oficialaus Talino interesų, tačiau šalis ruošiasi "kietajam Brexit", kad sušvelnintų jo pasekmes.

Respublikos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad visiškai išvengti painiavos nepavyks, tačiau su JK susijusiems piliečiams ir įmonėms reikia kuo greičiau pasiruošti būsimiems pokyčiams.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo gali sulėtinti Lietuvos ekonomikos augimą. Nausėda pažymėjo, kad oficialios statistikos pateikti negali, nes viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų.

Taip pat Lietuvos prezidentas lankėsi Briuselyje. Bendraudamas su naujuoju Europos Parlamento pirmininku Deividu Sasoliu, Lietuvos vadovas skundėsi sumažintu biudžetu, skiriamu Lietuvai iš ES lėšų.

Nausėda Briuselyje tvirtino, kad dotacijų sumažėjimas labai apsunkins planuojamą naujovių plėtrą ir gerus kaimyninius santykius.

Tačiau ES pažymėjo, kad, "Eurostat" duomenimis, Lietuva pagerino savo rezultatus, o Graikija, pietų Italija ir pietų Ispanija skursta. Todėl Briuselis pasiūlė Lietuvai finansiškai remti šiuos regionus.

99
Tegai:
parama, JAV, ES, Baltijos šalys
Dar šia tema
JAV išsigando Vidurio Europos gyventojų požiūrio į Rusiją
Kokiu tikslu naikintuvai F-35 atskrido į Lietuvą
Tusko įpėdinis apibrėžė savo požiūrį į ES santykius su Rusija ir Kinija
Rusijos URM perspėjo ES dėl amerikiečių raketų dislokavimo
Protestai JAV

Pentagonas išsiuntė į Vašingtono apylinkes 1,6 tūkst kareivių

(atnaujinta 10:19 2020.06.03)
Anot Pentagono atstovo, kariškiai yra parengties būsenoje, tačiau neteikia pagalbos civilinėms institucijoms

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vašingtono apylinkėse, kur kilo protestai dėl afroamerikiečio Džordžo Floido mirties, buvo dislokuota apie 1,6 tūkst. karių, praneša Reuters, su nuoroda į Pentagono atstovą Jonathan'ą Hoffman'ą.

"Kariai yra dislokuoti sostinės regiono karinėse bazėse, bet ne pačiame Vašingtone", — agentūra citavo Hoffman'ą.

Anot Pentagono atstovo, kariškiai yra parengties būsenoje, tačiau neteikia pagalbos civilinėms institucijoms.

Anksčiau buvo pranešta, kad antradienio vakarą, nepaisydami komendanto valandos, prie Baltųjų rūmų susirinko protestuotojai, skanduojantys įvairius šūkius, įskaitant raginimus atsistatydinti JAV prezidentui Donaldui Trampui.

Pats Baltųjų rūmų vadovas savo "Twitter" paskyroje Vašingtoną pavadino "saugiausia vieta Žemėje". Policijos duomenimis, Amerikos sostinėje dėl pirmadienio nakties riaušių sudegė viena teisėsaugininkų transporto priemonė, sužeisti du teisėsaugos pareigūnai, buvo sulaikyta apie 300 žmonių.

JAV protestai

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kuri parodė, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu. Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, JAV
Dar šia tema
Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"
Peskovas pakomentavo riaušes JAV
ES diplomatijos vadovas pakomentavo afroamerikiečio Floyd'o mirtį JAV
JAV policija guminėmis kulkomis šovė į "Sputnik" prodiuserę — video
Vikingų laikų kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 10:12 2020.06.03)
Archeologų teigimu, šis radinys gali būti datuotas nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapavietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Budės priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karoliuką ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapavietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali būti datuotas nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis sakė niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinio", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Mokiniai eina į mokyklą, archyvinė nuotrauka

Švelnėja reikalavimai darželiams, mokykloms ir universitetams

(atnaujinta 13:08 2020.06.03)
Švietimo įstaigoms išlieka galioti reikalavimas sudaryti sąlygas rankų higienai, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius, išlieka prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes ir kt.

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Nuo pirmadienio, birželio 1 dienos, sušvelninti saugos reikalavimai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėms, bendrojo ugdymo mokykloms, profesinio mokymo įstaigoms, aukštosioms mokykloms ir suaugusiųjų mokymui.

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse nebelieka reikalavimo riboti kontaktą iki 15 minučių ir laikytis ne mažesnio kaip 2 metrai atstumo. 

"Toliau būtina užtikrinti, kad ugdymo paslaugos būtų organizuojamos maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo, vaikus maitinti grupės patalpose, sudaryti sąlygas darbuotojams, vos tik atvykus į darbą, pasimatuoti kūno temperatūrą", — rašoma pranešime. 

Reikalavimas darbuotojams, priimantiems vaikus, dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, taip pat išlieka.

Bendrojo ugdymo mokyklos 

Bendrojo ugdymo mokyklos nuo birželio 1 dienos gali dirbti ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu. 

SAM rekomenduoja prioritetą teikti ugdymui lauke, tačiau, jeigu konsultacijos vyksta klasėse, turi būti išlaikomas 1 metro atstumas tarp žmonių. Taip pat geriau, kai mokytojas ateina į mokiniams priskirtą klasę, o ne mokiniai eina pas jį. 

Patariama kiek galima apriboti bendravimą, mokinių buvimo laiką mokykloje organizuoti taip, kad vienu metu nesusidurtų skirtingos klasės.

Profesinio mokymo įstaigos

Profesinio mokymo, suaugusiųjų mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose nebelieka reikalavimo išlaikyti 1 metro atstumą vienas nuo kito, bet patariama riboti studentų srautus, apsiriboti trumpesniu kontaktu, dėvėti veido kaukes ir kt. 

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Visoms švietimo įstaigoms išlieka galioti reikalavimas sudaryti sąlygas rankų higienai, vėdinti patalpas, dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius, pateikti informaciją apie asmens higieną, išlieka prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes ir kt. 

Į darželius ir mokyklas nepriimami sergantys vaikai. Darbuotojams, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (tokie kaip karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), rekomenduojama konsultuotis Karštąja koronaviruso linija 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui. Trečiadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Tegai:
universitetai, mokykla
Dar šia tema
Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai
Tyrimas: moterys nuo koronaviruso nukentėjo labiau nei vyrai
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu