Baltijos šalys, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys sugalvojo būdą, kaip gauti paramą ES ir JAV

100
(atnaujinta 10:18 2019.09.13)
Pasak Istorinės atminties fondo direktoriaus Aleksandro Diukovo, Baltijos šalys sąmoningai palaiko "Rusijos grėsmės" mitą, kad užsitikrintų NATO paramą

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Rusijos mokslininkai televizijos "tilto" tarp Maskvos ir Talino metu pristatė pranešimą "Rusija ir Baltijos šalys: saugumo scenarijai politinės įtampos kontekste".

Pristatymo metu ekspertai analizavo Baltijos šalių militarizacijos procesą po TSRS žlugimo 1991-ais ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos nepriklausomybės metais.

Istorinės atminties fondo direktorius, Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos instituto tyrinėtojas Aleksandras Diukovas teigė, kad Baltijos regiono militarizacija buvo pradėta dar prieš įvykius Ukrainoje ir Krymo aneksiją, dėl kurios Rusijai buvo priskirta "agresorės" etiketė.

Ekspertas pažymi, kad Baltijos šalys jau seniai provokuoja jų teritorijoje gyvenančius rusakalbius gyventojus, norėdamos sulaukti reakcijos ir nedelsiant pasiskųsti Vakarų sąjungininkams dėl "Rusijos grėsmės".

"NATO kibernetinio saugumo centras iškilo Taline po Estijos valdžios surengtos provokacijos iškeldinant paminklą kariams-išlaisvintojams iš Talino centro. <...> Šias riaušes, žinoma, išprovokavo Estijos valdžia... Pasitelkę pačių išprovokuotas riaušes, jie gavo NATO kibernetinį centrą", — sakė Diukovas.

Pasak jo, Lietuva, Latvija ir Estija laikysis panašaus scenarijaus ir dabar, nes "Rusijos grėsmės" temos rutuliojimas leidžia Baltijos šalims pasiekti savo vidaus ir užsienio politikos tikslus.

"Vidaus politikos tikslai paaiškina, kodėl egzistuoja nepiliečių institucija ir kodėl ją reikia palaikyti", — apibendrino ekspertas.

Jo nuomone, užsienio politikos tikslai — pasakojimas apie šią "grėsmę" ir būtinybę suteikti papildomą pagalbą — yra savotiškas Baltijos šalių atradimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva interviu Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius teigė, kad šalies ekonomika turės išgyventi blogiausius laikus, nes pagal tikėtiną scenarijų, susijusį su ES finansavimu, respublika turės įnešti dideles sumas į Europos Sąjungos biudžetą. Latvijos finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais išmokos gali padidėti 23 mln. eurų.

Rimševičius pridūrė, kad "kietasis Brexit" paveiks prekybos srautus visoje Europos Sąjungoje, vadinasi, ir Latvijoje.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pažymėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES neatitinka oficialaus Talino interesų, tačiau šalis ruošiasi "kietajam Brexit", kad sušvelnintų jo pasekmes.

Respublikos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad visiškai išvengti painiavos nepavyks, tačiau su JK susijusiems piliečiams ir įmonėms reikia kuo greičiau pasiruošti būsimiems pokyčiams.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo gali sulėtinti Lietuvos ekonomikos augimą. Nausėda pažymėjo, kad oficialios statistikos pateikti negali, nes viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų.

Taip pat Lietuvos prezidentas lankėsi Briuselyje. Bendraudamas su naujuoju Europos Parlamento pirmininku Deividu Sasoliu, Lietuvos vadovas skundėsi sumažintu biudžetu, skiriamu Lietuvai iš ES lėšų.

Nausėda Briuselyje tvirtino, kad dotacijų sumažėjimas labai apsunkins planuojamą naujovių plėtrą ir gerus kaimyninius santykius.

Tačiau ES pažymėjo, kad, "Eurostat" duomenimis, Lietuva pagerino savo rezultatus, o Graikija, pietų Italija ir pietų Ispanija skursta. Todėl Briuselis pasiūlė Lietuvai finansiškai remti šiuos regionus.

100
Tegai:
parama, JAV, ES, Baltijos šalys
Dar šia tema
JAV išsigando Vidurio Europos gyventojų požiūrio į Rusiją
Kokiu tikslu naikintuvai F-35 atskrido į Lietuvą
Tusko įpėdinis apibrėžė savo požiūrį į ES santykius su Rusija ir Kinija
Rusijos URM perspėjo ES dėl amerikiečių raketų dislokavimo
Donaldas Trampas

Trampas įsipareigoja pateikti ieškinį dėl falsifikacijos rinkimuose

(atnaujinta 18:45 2020.11.24)
Jis pakomentavo leidinio "Politico" ir "Seven Letter Insight" atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 79% Trampo šalininkų mano, kad rinkimai buvo "pavogti"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas antradienį pažadėjo, kad netrukus bus iškelta didelė byla, kurioje paaiškės rinkimų sukčiavimo detalės.

"Netrukus bus pateiktas mūsų didžiulis ieškinys, atskleidžiantis smulkiausias detales apie visus rinkimų sukčiavimus ir dar daugiau. Apgaulingi rinkimai!" — rašė jis savo Twitter.

Jis pakomentavo leidinio "Politico" ir "Seven Letter Insight" atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 79% Trampo šalininkų mano, kad rinkimai buvo "pavogti".

"Jie 100% teisūs, bet mes kovojame iš visų jėgų", — pridūrė prezidentas.

Apklausa buvo atlikta 2020 metų lapkričio 10–19 dienomis. Dalyvavo 1500 rinkėjų visoje šalyje, paklaida yra 2,5%.

Anksčiau JAV federalinės vyriausybės Generalinių paslaugų biuras de facto pripažino demokratų kandidatą Džo Baideną rinkimų nugalėtoju ir paskelbė apie savo pasirengimą pradėti valdžios perdavimą. Trampas dar kartą atsisakė pripažinti pralaimėjimą rinkimuose, tačiau patvirtino, kad davė įsakymą "daryti tai, kas būtina", jog būtų įgyvendinti "originalūs protokolai" perduodant valdžią.

Donaldo Trampo advokatai jau pateikė ieškinius ginčydami balsų skaičiavimo procedūros teisėtumą ar rinkimų rezultatus, tačiau iki šiol nė viena iš pretenzijų nebuvo patenkinta.

Kito JAV prezidento inauguracija įvyks 2021 metų sausio 20 dieną.

Tegai:
prezidento rinkimai, JAV, Donaldas Trampas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Antrą kartą žengti į atvirą dangų. Ar Baidenas grįš prie sutarčių su Rusija
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius paaiškino, kodėl Putinas dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Pasak Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus, Putinas galės pasiskiepyti, kai tik prasidės masinė vakcinacija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali dalyvauti koronaviruso vakcinacijoje kaip savanoris, o masinė gyventojų imunizacija dar neprasidėjo, sakė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

"Mes dar nepradėjome plačios vakcinacijos, o kaip savanoris, žinoma, valstybės vadovas negali dalyvauti skiepijime. Tiesiog jis, būdamas valstybės vadovu, negali dalyvauti kaip savanoris — tai neįmanoma", — žurnalistams sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl Putinas dar nenusprendė pasiskiepyti nuo COVID-19.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė rusų vakcinacija nuo koronaviruso prasidės 2021 metais, ir bus savanoriška, cituoja  ją RIA Novosti.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

Anot jos, į apyvartą jau išleista daugiau nei 117 tūkstančių vakcinos "Sputnik V" dozių. Iki metų pabaigos planuojama pagaminti iš viso daugiau nei 2 milijonus dozių.

Prieš kelias dienas Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų medicinos ir akušerijos tarnybos direktorė Jelena Baybarina teigė, kad trečiasis "Sputnik V" vakcinos nuo koronaviruso klinikinių tyrimų etapas rodo ypač didelį jos efektyvumą.

"Sputnik V" yra pirmoji Rusijos vakcina nuo koronaviruso. Tai yra adenovirusinis preparatas, sukurtas remiantis kitu adenovirusu, į kurį įterpiamas koronaviruso genas. Patekęs į ląsteles, jose susidaro baltymai, kurie sukelia imunitetą ir skatina antikūnų vystymąsi.

Per pastarąją parą Rusijoje buvo nustatyti 24 326 nauji koronaviruso atvejai, 23 226 pasveikusieji buvo išrašyti ir 491 žmogus mirė.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, koronavirusas, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
PSO papasakojo apie Rusijos ir ES bendradarbiavimą vakcinos "Sputnik V" srityje
Teisėjo plaktukas

Keturi marijampoliečiai medinėmis lazdomis mirtinai sumušė savo sugėrovą

(atnaujinta 12:52 2020.11.24)
Kaltinamiųjų suole atsidūrę vyrai tik iš dalies pripažįsta savo kaltę ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi marijampoliečiai kaltinami 41 metų vyro nužudymu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų kovo pabaigoje kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, mirtinai sumušė kartu su jais sodyboje girtavusį vyriškį. Tyrimo duomenimis, nukentėjusysis patyrė daugybinius smūgius medinėmis lazdomis. Po kelių dienų vyras nuo patirtų sunkių sužalojimų ligoninėje mirė.

Kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę.

Marijampoliečiams gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Tegai:
Marijampolė, Lietuva, nužudymas