Paskutinio Vakarinės kariuomenės grupės padalinio atvykimas iš Vokietijos į Maskvą

Vokiečių laikraštis parašė apie "prakeiktą" sovietinį palikimą

134
(atnaujinta 16:00 2019.09.13)
Iki šiol Vokietija negali atsikratyti griuvėsių, likusių ten, kur buvo Sovietų kariuomenės kareivinės

VILNIUS, rugsėjo 13 — Sputnik. Palikimas, likęs po Sovietų kariuomenės pasitraukimo iš Vokietijos, virto nuolaužomis ir griuvėsiais, kurie guli tarsi "prakeiksmas", rašo vokiečių bulvarinis laikraštis "Bild".

Šiandien visur galima rasti sovietų kariuomenės buvimo pėdsakų, ir jie yra "prakeikti" dėl to, kad iki šiol taip ir nepavyksta jų atsikratyti, rašo leidinys.

"Po kariuomenės išvedimo mūsų dispozicijoje atsidūrė 300 hektarų kareivinių. Mes kai kurias nugriovėme, pasodinome mišką, pastatėme saulės jėgainę. Visiems likusiems griuvėsiams taikoma istorinių paminklų apsauga", — paaiškino vienos iš Vokietijos komunų vadovas Ralfas Henzelis.

Nors Vokietijos nacionalinis paminklų išsaugojimo komitetas tikisi atkurti objektus, neaišku, kas tuo turi užsiimti, pabrėžia leidinys. Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Kenigsbriuko meras, dalis griuvėsių negali būti nugriauta dėl paminklų apsaugos įstatymo, o kiti yra privati nuosavybė, laukia remonto ar yra draustinių teritorijoje.

Be to, "nugriauti ir pašalinti šiuos "betoninius milžinus" tiesiog nėra pinigų", — daro išvadą "Bild".

Vakarinė kariuomenės grupė — tai operacinis-strateginis teritorinis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų susivienijimas, kuris laikinai buvo dislokuojamas Vokietijos teritorijoje. Iki 1992 metų kovo ši grupė buvo TSRS ginkluotųjų pajėgų dalis.

1990 metų rugsėjį Vokietijos kancleris Helmutas Kolis ir TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pasirašė susitarimą, reglamentuojantį kariuomenės buvimą ir išvedimą. Sutartyje buvo numatyta, kad visi Vokietijoje dislokuojami sovietų padaliniai turėjo palikti šalį nuo 1990 metų pabaigos iki 1994 metų.

Po TSRS žlugimo 1992 metų kovo 4 dienos RTFSR prezidento dekretu Vakarinė kariuomenės pajėgų grupė buvo perduota Rusijos Federacijos jurisdikcijai, kuri prisiėmė įsipareigojimus ir toliau išvesti kariuomenę. Šis procesas buvo pabaigtas 1994 metų rugpjūčio 31 dieną.

134
Tegai:
TSRS, Rusija, Vokietija
Dar šia tema
Rusijos URM priminė, kad būtent TSRS išgelbėjo Europos demokratiją
Latvijos užsienio reikalų ministras "išbraukė" Baltijos šalis iš TSRS istorijos
Profesorius: Lenkija siekia "nusiplauti rankas" Antrojo pasaulinio karo istorijoje
Ekspertas: Vakarai nesugebės "ištrinti istorinės tiesos"
Rusija išslaptino dokumentus, susijusius su Antrojo pasaulinio karo pradžia
Военные учения в Латвии, архивное фото

Estijos gynybos ministras pareiškė apie Atviro dangaus sutarties svarbą

(atnaujinta 15:00 2020.05.25)
Sutartį pasirašusios šalys gali atvirai rinkti informaciją apie vienos kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą, todėl ši sutartis svarbi tokioms nedidelėms valstybėms, kaip Baltijos šalys

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Atviro dangaus sutartis yra svarbi Estijai ir kitoms nedidelėms šalims, kurios, skirtingai nei JAV, neturi kitų priemonių kontroliuoti kitų valstybių karinius objektus, mano Estijos gynybos ministras Juri Luikas, praneša RIA Novosti.

JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už Sutarties ribų, kol Rusija "neįvykdys savo įsipareigojimų". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų rengimo galymybės. Rusija ne kartą neigė JAV įtarimus Sutarties pažeidimu. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskva derėsis su JAV, taip pat ir dėl Sutarties, tik abipusišku pagrindu, o bet kokie ultimatumai iš Vašingtono pusės yra nepriimtini.

"Amerikiečiai turi ir kitas informacijos rinkimo priemones, visų pirma palydovus. Tačiau nedidelėms šalims, įskaitant Estiją, ši Sutartis yra labai vertinga", — pirmadienį Estijos televizijai pasakė Luikas, išreikšdamas viltį, kad susitarimą dar pavyks išgelbėti.

"Manau, kad diplomatai vaidina labai didelį vaidmenį, kad pabandytų išsaugoti šią Sutartį. Jei JAV vis tiek pasitrauks, tada visiems mums teks spręsti, ką daryti toliau", — pažymėjo ministras.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie vienos kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Sutarties dalyvės yra 34 valstybės.

Tegai:
Baltijos šalys, ginkluotosios pajėgos, Estija, JAV
Dar šia tema
Lavrovas: matyt, JAV jau nusprendė pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties
Rusija nesitrauks iš Atviro dangaus sutarties
Nepateisinama. Rusija smerkia JAV norą pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties
NATO iškėlė sąlygą JAV grįžti prie Atviro dangaus sutarties
Europos Parlamentas

ET ekspertai perspėjo apie bioterorizmo grėsmę po COVID-19 pandemijos

(atnaujinta 14:05 2020.05.25)
Teroristai sąmoningai naudoja patogenus "gali būti labai veiksmingi", o žala žmonėms ir ekonomikai gali būti daug didesnė nei dėl "tradicinių" teroristinių išpuolių, perspėja ekspertai

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Europos Tarybos ekspertų grupė perspėjo apie teroristų, naudojančių biologinius ginklus, riziką po koronaviruso pandemijos, pranešė žiniasklaidos grupė "Funke", cituodama ekspertus.

"COVID-19 pandemija parodė, kokia šiuolaikinė visuomenė yra pažeidžiama virusinių infekcijų ir kokį šoką jos gali sukelti", — sakoma Antiterorizmo komiteto pranešime.

Teroristai sąmoningai naudoja patogenus "gali būti labai veiksmingi", o žala žmonėms ir ekonomikai gali būti daug didesnė nei dėl "tradicinių" teroristinių išpuolių, perspėja ekspertai.

Anksčiau Rusijos Federacijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas interviu RIA Novosti teigė, kad koronavirusas yra dar viena priežastis galvoti apie didesnio skaidrumo poreikį biologinių ginklų srityje.

Jo nuomone, žmonija turės pakeisti tarptautinę teisinę sistemą, kad būtų užtikrinta biologinė sauga.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 341 tūkst. žmonių.

Tegai:
terorizmas, koronavirusas, Europos Taryba
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Antrasis Obama. Žiniasklaida priminė, kad Trampas pandemijos metu žaidė golfą
Mokslininkai įrodė populiariojo COVID-19 prevencijos būdo veiksmingumą
Seimo narė Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Seimo narių grupė prašo išslaptinti visą medžiagą apie "Rusijos įtaką" Rozovai

(atnaujinta 17:15 2020.05.25)
Pernai rugsėjį Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, kuri atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Rozovos veiklos ir ryšių galimai "keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui" ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Virgilijus Alekna ir Dovilė Šakalienė kreipėsi į NSGK pirmininką Dainių Gaižauską siūlydami NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl medžiagos apie "Rusijos įtaką" Irinai Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo. APie Seimo narių kreipimąsi pranešė Seimo spaudos tarnyba. 

2019 metų rugsėjo 26 dieną Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant NSGK, kuris iki balandžio 29 dienos atliko parlamentinį tyrimą dėl Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.

Pasak NSGK pirmininko pavaduotojo Kasčiūno, tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri leidžia parodyti, kaip Rusijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, "siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą".

Be to, jo teigimu, dėl NSGK pirmininko Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės Rozovos konstitucinės atsakomybės.

"Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti visą vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK", — sako Kasčiūnas.

Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, "galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui", apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija "siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei" bei apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo "išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams".

"Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms", — rašoma Seimo narių rašte adresuotam Gaižauskui.

Skandalas aplink Rozovą

Partijos "Rusijos aljansas" narė Irina Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD), Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Seimas, Irina Rozova
Dar šia tema
Sudeginti "rusų raganą" Vilniuje! Užtarkite vargšę Rozovą žodžiu
Audio šou iš Seimo. Iš vyriausybės ir video: kaip vyksta nuotoliniai posėdžiai
Lietuvos Seime pateiktas Rozovos apkaltos projektas