Europos Žmogaus Teisių Teismo pastatas Strasbūre, archyvinė nuotrauka

Istorikas: EŽTT Drėlingo byloje atrodė kaip būrys kiauliaganių, apsirėdžiusių mantijomis

64
(atnaujinta 18:10 2019.09.16)
Teismo procesas, susijęs su buvusiu KGB darbuotoju Stanislovu Drėlingu — tai "politinė istorija", kurioje Rusijai būtų naivu tikėtis teisingumo

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo byla yra politizuota, todėl nederėtų kalbėti apie objektyvumą, interviu Sputnik Lietuva teigė publicistas ir istorikas Armenas Gasparianas.

Anksčiau Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė Drėlingo, kuris buvo nuteistas Lietuvoje už dalyvavimą 1956 metų operacijoje sulaikant "miško brolių" vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, skundą.

Reaguojant į tai Rusijos URM pareiškė, kad EŽTT sprendimas kelia nusivylimą ir pasipiktinimą, nes atveria kelią perrašyti istoriją ir šlovinti nacizmą.

Gasparianas teigė, kad jo visai nenustebino EŽTT nuosprendis. Anot istoriko, iškart buvo aišku, kad negalima tikėtis teisingo sprendimo Drėlingo byloje.

"Visiškai akivaizdu, kad EŽTT iš esmės priima visus sprendimus remdamasis tik aiškiai išreikšta antirusiška veiksmų logika. Šiuo požiūriu buvo naivu tikėtis, kad staiga jie ims veikti kaip nors kitaip", — pažymėjo jis.

Gasparianas atkreipė dėmesį į tai, kad Drėlingo teismo procesas yra išskirtinai politinis, ir nederėtų kalbėti apie objektyvumą.

"Šiuolaikinėje Lietuvoje visi "miško broliai" laikomi nacionaliniais didvyriais. Atitinkamai, tie sovietų teisėsaugos institucijų nariai, kurie jiems priešinosi, iš esmės laikomi demokratijos ir liberalizmo priešais. Kodėl kažkas staiga tikėjosi iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, kad jis imsis "ne demokratijos ir ne žmogaus teisių" pusės, aš nesuprantu", — pabrėžė ekspertas.

Jo nuomone, tiek EŽTT, tiek Lietuvos valdžia siekia savo interesų, kurių nė viena pusė nepasirengusi atsisakyti.

"EŽTT dar kartą parodė, kad tai ne teismas, o būrys "kiauliaganių, apsirėdžiusių mantijomis". Lietuva dar kartą pademonstravo, kad ją domina ne jos pačios istorija, o jai reikalinga "politinė mitologija", — teigė Gasparianas.

Istorikas mano, kad dabartinėmis sąlygomis, kai daugelis šalių bando perrašyti istoriją ir pakeisti faktus, Rusija turėtų prisiimti atsakomybę už istorinės tiesos išsaugojimą.

"Nepaprastai svarbu, kad Rusija kuo dažniau kalbėtų apie tikruosius šių "miško brolių" veiksmus ir taip parodytų, koks iš tiesų yra šiuolaikinis EŽTT, kokia iš tiesų yra šiuolaikinė Lietuvos vadinamoji demokratija", — padarė išvadą ekspertas.

Drėlingo byla

2015 metų kovą Kauno apygardos teismas nustatė, kad Drėlingas sovietinės okupacijos metu, būdamas KGB pareigūnu, žinodamas ir suvokdamas "šios represinės struktūros" vieną iš esminių tikslų — "fiziškai sunaikinti" organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo "okupaciniam sovietų režimui" judėjimo narius — "Lietuvos partizanus", jų ryšininkus ir rėmėjus, dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant "lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktūros pirmininką ir vadą, partizanų pulkininką Adolfą Ramanuską-Vanagą bei jo žmoną — partizanę Birutę Mažeikaitę". Drėlingas buvo nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.

Atsižvelgęs į silpną nuteistojo sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas 2016 metais bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko — 5 mėnesių ir 6 dienų.

Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad "partizaninis judėjimas" turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš "partizanus" negali būti laikomi genocidu.

"Miško broliai"

Lietuvoje "miško broliai" laikomi "didvyriais". Tai nacionalistinės ginkluotos grupuotės, veikusios šalies teritorijoje 1940–1950 metais.

Antrojo pasaulinio karo metais daugelis "miško brolių" palaikė fašistinę Vokietiją ir prisidėjo prie žydų bendruomenės Lietuvoje naikinimo. Jie taip pat dalyvavo civilių ir sovietų partijos darbuotojų žudynėse.

Ramanauskas-Vanagas Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
64
Tegai:
byla, Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), Armenas Gasparianas
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (71)
Dar šia tema
EŽTT patvirtino, kad Ramanausko sulaikyme dalyvavęs Drėlingas vykdė genocidą
EŽTT nustatė, kad Magnickio areštas atitinka Žmogaus teisių konvenciją
Baltijos šalių vėliavos

Estija nori sukurti bendrą palydovinę programą su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 12:23 2020.10.28)
Estijos kariuomenės vadas įsitikinęs, kad jei viena iš valstybių bus užpulta, kitos dvi turėtų būti pasirengusios padėti

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Estija yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Lietuva ir Latvija, sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, praneša "ERR" portalas.

Jo nuomone, trims Baltijos šalims reikia pradėti bendrą palydovinę programą, kuri realiuoju laiku apžvelgtų, kas vyksta jų ar artimiausių kaimynų teritorijose.

"Jei vieną dieną vienai iš mūsų šalių bus sunku, jei vieną iš mūsų užpuls, tada likusios dvi turėtų būti pasirengusios nedelsiant padėti. Mobilumas yra svarbus, tai yra, kaip greitai galima perkelti jėgas, taip pat ir [to] efektas", — sakė Heremas.

Kartu kariuomenės vadas pareiškė, kad jei priešas ateitų tik į Estiją, tai jis gautų "labai skaudų atkirtį", o jei "jie sukaustytų ir ką nors darytų su Latvija ir Lietuva", tada ji negalės joms padėti.

Baltijos šalių politikai periodiškai skelbia apie "grėsmę" iš Rytų. Respublikos aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, pagrįsdamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuodamos savo teritorijose NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
karinė veikla, Lietuva, Latvija, Estija
Dar šia tema
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Įvardytas unikalus superginklas, kurį netrukus turės Rusija
Aleksandras Lukašenka

"Štai jums ir reformos". Kodėl Lukašenka prabilo apie terorizmą Baltarusijoje

(atnaujinta 11:58 2020.10.28)
Visuotinis streikas, kuriuo Svetlana Tichanovskaja grasino oficialiajam Minskui, neįvyko. Baltarusija išėjo į darbą. Tuo tarpu Aleksandras Lukašenka grįžo prie savo įprastinės retorikos: jis sako, kad ekonominė sėkmė yra svarbesnė už žadėtas ​​reformas

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pasitikėjimo jam suteikė JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus skambutis. RIA Novosti autorius Antonas Lisicinas aiškinosi, kas vyksta respublikoje.

Nieko neįvyko

Tichanovskajos ultimatumo terminas baigėsi pirmadienio vakarą. Opozicionierė reikalavo Lukašenkos atsistatydinimo iš respublikos vadovo posto, smurto gatvėse nutraukimo ir visų dėl politinių priežasčių sulaikytų asmenų paleidimo. Ji grasino masiniais nepaklusnumo veiksmais.

Tačiau spalio 26 dienos rytą praktiškai nieko neįvyko. Minsko gatvėse rinkosi nedidelės grupės su baltos-raudonos-baltos spalvos vėliavomis. Kaip įprasta, dirbo būsto ir komunalinių paslaugų teikimo bendrovės, važiavo viešasis transportas, darželiai priėmė vaikus, mokiniai skubėjo į mokyklas, o įmonės pranešė, kad darbas vyksta įprasta tvarka. Masinių protestų veiksmų nebuvo pastebėta ir kituose miestuose.

Nors buvo bandyta streikuoti. Gardine, prie "Gardino azoto" gamyklos įėjimo, teisėsaugos pareigūnai sulaikė apie penkiasdešimt žmonių, kurie ragino streikuoti. Įmonės darbas nebuvo sutrikdytas, piketo iniciatoriai neturėjo nieko bendro su gamyba, tvirtino koncerno "Belneftechim", kuriam priklauso ir "Gardino Azotas", atstovas Aleksandras Tiščenka. "Mes dirbame įprastu režimu", — pabrėžė jis.

"Belorusneft" nepavykusio streiko organizatoriai buvo atleisti — korporaciniame pokalbyje buvo suburta streiko grupė. Penkiolika žmonių pareiškė norą protestuoti, šeši iš jų įrašė vaizdo įrašus su atitinkamais raginimais.

Bendrovės vadovybė bandė įtikinti aktyvistus nusiraminti, tačiau jie liko nepalaužiami. Vakare jie buvo atleisti iš darbo.
Antradienį tapo žinoma apie įvykį su Minsko kardiologinio centro gydytojais. Pirmadienio rytą gydytojai išsirikiavo į vadinamąją solidarumo grandinę sostinės Dzeržinskio prospekte. Jie buvo sulaikyti, paskui paleisti ir nuvyko į darbą. Jie paaiškino, kad išėjo į protesto akciją, bet patys neorganizavo streiko.

Sprogimai, padegimai ir kiti veiksmai

Tuo tarpu Valstybės saugumo komitetas perspėjo, kad į kai kuriuos protestuotojų smurto veiksmus bus reaguojama kaip į terorizmą. Tai įvyko po pranešimo, kad Gomelyje buvo nukenksmintas "panašus į naminę bombą" įtaisas. "Įtaisas" buvo paslėptas po baltos-raudonos-baltos spalvos vėliava.

"Sprogimai, padegimai ir kiti veiksmai, keliantys mirties ar kitų sunkių padarinių pavojų, vykdomi siekiant destabilizuoti viešąją tvarką, yra kvalifikuojami kaip teroro išpuolis", — pažymėjo KGB Tyrimų skyriaus vadovas Konstantinas Byčekas.

Lukašenka taip pat kalbėjo: "Kaip įvertinti tai, kad žmonės jau pasiekė geležinkelį, blokavo automatiką, uždarė bėgius. Tai gali sukelti rimtų geležinkelio avarijų, katastrofų ir žmonių aukų, tai yra organizuotų nusikalstamų grupių veiksmai su terorizmo požymiais".

Tuo tarpu Svetlana Liubeckaja, Atstovų rūmų Nuolatinės teisėkūros komisijos pirmininkė, priminė, kad priimami pasiūlymai dėl Konstitucijos pataisų. Jie turėtų būti siunčiami parlamentui. Galima tik spėlioti, kokie bus šie pokyčiai.

Opozicija reikalavo grįžti prie 1994 metų normų, kai parlamentas turėjo daugiau įgaliojimų, o valstybine kalba buvo laikoma tik baltarusių kalba. Lukašenka prieš tam tikrą laiką paminėjo reformas. Apie tai jis taip pat kalbėjo per pokalbį su opozicijos atstovais KGB kardomojo kalinimo centre. Bet detalių nuo to laiko nepadaugėjo.

Susitikime dalyvavęs Lukašenkos oponentas Jurijus Voskresenskis priminė, kad prezidentas "oponavo labai efektyviai". Respublikos vadovas taip pat atsakė į priekaištus dėl didelės, kritikų manymu, priklausomybės nuo Rusijos. "Kai kurie mano kolegos parodė visišką nekompetenciją, — sakė Voskresenskis. — Pavyzdžiui, jie klausia: "Kaipgi taip, mes dabar dar labiau priklausome nuo Rusijos?" Prezidentas atsako: "Kaip tu taip kalbi, jei nežinai skaičių? Kai atėjau 1994 metais, eksportas į Rusiją sudarė 87 proc., 2019 metų pabaigoje — 47 proc."

Akivaizdu, kad ateityje Baltarusijos lyderis planuoja sumažinti ekonomikos reformas. Aptardamas medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonės plėtrą, Lukašenka nepamiršo opozicijos reikalavimų: "Rinkimų proceso metu atkreipiau dėmesį į tai, kaip mūsų "zmagarai" ir "sviadomija" šaukė: "Duok reformų!" Tai yra reformos — turime vystytis ir, svarbiausia, gilinti miško ištekliais pagrįstą gamybą."

Ilgas Europos žaidimas

Tuo tarpu, kaip paaiškėjo, Lukašenka visiškai ne diplomatinėje izoliacijoje, kuria grasino Europa. Savaitgalį, prieš ultimatumo pabaigą, jis telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi. Pokalbis vyko Vašingtono iniciatyva ir truko apie pusvalandį.

Šalys sutarė, kad "per tą laiką, kuris praėjo nuo Maiko Pompėjaus vizito vasario mėnesį Minske, padėtis smarkiai pasikeitė ir atsiranda naujų iššūkių".

Be to, kaip sakė Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba, "valstybės sekretorius pabrėžė, kad jis visada išlieka mūsų šalies suvereniteto ir nepriklausomybės šalininkas". Lukašenka diplomatui pasakojo apie nacionalinį dialogą, kurį jis palaiko Baltarusijoje.

Baltarusijos lyderis taip pat pabrėžė, kad Minskas ir Maskva bus priversti reaguoti į Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių agresijos atvejus. Pompėjas patikino, kad nereikia bijoti tokio įvykių vystymosi, nėra jokios grėsmės iš Varšuvos ir Vilniaus.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas aiškina, kad svarbiau nutraukti diplomatinę ES, o ne JAV blokadą.

"Europa, visų pirma, Lenkija, žaidžia ilgai. Yra civilinio protesto patirties. Pavyzdžiui, devintojo dešimtmečio "Solidarumas", kai molekulinis pasipriešinimas kenkė režimui kiekvieną dieną. Ir, svarbiausia, bendri veiksmai galiausiai sukuria pilietinę tautą, kurios anksčiau nebuvo. Be to, tai įvyksta pagal istorinius standartus, akimirksniu", — sako ekspertas.

Pasak jo, visos šalies streiko akcijų paketas buvo per didelis, todėl nesuveikė. Opozicija užsienyje negali pasikliauti veiksmingu masinių protestų organizavimu. "Labiausiai tikėtina, kad jie bandė išbalansuoti padėtį, paskatinti Lukašenką imtis naujų jėgos veiksmų. Nepavyko", — sako Solozobovas.

Tačiau jis pažymi: šis taktinis pralaimėjimas nepakeičia ilgalaikės strategijos dėl Lukašenkos legitimumo. "Baltarusijos prezidentas iššvaistė didelę paskolos, kurią jam suteikė tiek Rusijos vadovybė, tiek Rusijos visuomenė, dalį. Vašingtono dėmesys yra vertingas. Tačiau po ketverių metų bet kuriuo atveju bus naujas prezidentas ir nauja administracija. Ir ES, kartoju, yra pasirengusi žaisti šį žaidimą daugelį metų. Tai nėra klasikinis greitas valstybės perversmas — užgrobiant pastatus, paperkant sargybinius ir artimiausią aplinką, kaip parašyta Edvardo Lutvako vadovėlyje. Tai yra sistemingas ilgalaikis darbas siekiant pakeisti civilizacinį pasirinkimą. Ir tai vykdantieji yra labai aiškūs: laikas Lukašenkai yra ribotas išteklis; varijantų pas jį nedaug".

Pasak Nacionalinės strategijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Kostino, pavojus Baltarusijai kyla dėl tolesnio protestų radikalėjimo. Tai daro įtaką oficialiems Maskvos ir Minsko santykiams ir net Rusijos įvaizdžiui Baltarusijos visuomenės akyse.

"Demonstrantų skaičius sumažėjo, tačiau protestų intensyvumas išaugo. Tai įtvirtina neigiamą prezidento reputaciją gyventojų ir tarptautinės bendruomenės akyse. Tai taip pat suteikia protestuotojams ir pasyviems valdžios oponentams priežastį sieti Maskvos integracijos planus su neigiama Lukašenkos figūra. Ir tai jau yra Rusijos problema", — daro išvadą Kostinas.

Projekto "SONAR-2050" analitikos biuro vadovas Ivanas Lizanas mano, kad masiniai mitingai Baltarusijoje "labiau primena norą šokti vorele dėl pačių šokių". "Bandymus sustiprinti protestus sukelia sunkumai opozicijos stovykloje. Vyksta užsienio įtakos centrų mūšiai, ginčai tarp lyderių".

Tichanovskaja buvo paskirta "kovos" veidu, tačiau yra ir Cepkalos šeima (kandidato į respublikos vadovo postą Valerijaus Cepkalos — Sputnik), yra lenkų, dalyvaujančių NEXTA projekte, kurį Minskas pripažino ekstremistiniu. Ultimatumai ir streiko paskelbimas yra siekis parodyti naudingumą, galimybę paveikti situaciją Baltarusijos viduje", — įsitikinęs Lizanas.

Ekspertas pabrėžia: Lukašenkos derybos su Pompėjumi, taip pat prezidento pareiškimai vidaus auditorijai rodo, kad valdžia, atsigavusi po pirmojo sukrėtimo, nori atidėti žadėtą ​​reformą ir įšaldyti padėtį vidaus politikoje. O išorėje — grįžti prie įprasto "daugiavektoriškumo".

Tegai:
protestai, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje
Tichanovskajos atstovė spaudai nesugebėjo paneigti, kad ji gavo pinigų iš Lukašenkos
Ekspertas: Tichanovskajos žodžiai apie "milijardus" iš Lietuvos — įprastas masalas