Europos Žmogaus Teisių Teismo pastatas Strasbūre, archyvinė nuotrauka

Istorikas: EŽTT Drėlingo byloje atrodė kaip būrys kiauliaganių, apsirėdžiusių mantijomis

67
(atnaujinta 18:10 2019.09.16)
Teismo procesas, susijęs su buvusiu KGB darbuotoju Stanislovu Drėlingu — tai "politinė istorija", kurioje Rusijai būtų naivu tikėtis teisingumo

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo byla yra politizuota, todėl nederėtų kalbėti apie objektyvumą, interviu Sputnik Lietuva teigė publicistas ir istorikas Armenas Gasparianas.

Anksčiau Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė Drėlingo, kuris buvo nuteistas Lietuvoje už dalyvavimą 1956 metų operacijoje sulaikant "miško brolių" vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, skundą.

Reaguojant į tai Rusijos URM pareiškė, kad EŽTT sprendimas kelia nusivylimą ir pasipiktinimą, nes atveria kelią perrašyti istoriją ir šlovinti nacizmą.

Gasparianas teigė, kad jo visai nenustebino EŽTT nuosprendis. Anot istoriko, iškart buvo aišku, kad negalima tikėtis teisingo sprendimo Drėlingo byloje.

"Visiškai akivaizdu, kad EŽTT iš esmės priima visus sprendimus remdamasis tik aiškiai išreikšta antirusiška veiksmų logika. Šiuo požiūriu buvo naivu tikėtis, kad staiga jie ims veikti kaip nors kitaip", — pažymėjo jis.

Gasparianas atkreipė dėmesį į tai, kad Drėlingo teismo procesas yra išskirtinai politinis, ir nederėtų kalbėti apie objektyvumą.

"Šiuolaikinėje Lietuvoje visi "miško broliai" laikomi nacionaliniais didvyriais. Atitinkamai, tie sovietų teisėsaugos institucijų nariai, kurie jiems priešinosi, iš esmės laikomi demokratijos ir liberalizmo priešais. Kodėl kažkas staiga tikėjosi iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, kad jis imsis "ne demokratijos ir ne žmogaus teisių" pusės, aš nesuprantu", — pabrėžė ekspertas.

Jo nuomone, tiek EŽTT, tiek Lietuvos valdžia siekia savo interesų, kurių nė viena pusė nepasirengusi atsisakyti.

"EŽTT dar kartą parodė, kad tai ne teismas, o būrys "kiauliaganių, apsirėdžiusių mantijomis". Lietuva dar kartą pademonstravo, kad ją domina ne jos pačios istorija, o jai reikalinga "politinė mitologija", — teigė Gasparianas.

Istorikas mano, kad dabartinėmis sąlygomis, kai daugelis šalių bando perrašyti istoriją ir pakeisti faktus, Rusija turėtų prisiimti atsakomybę už istorinės tiesos išsaugojimą.

"Nepaprastai svarbu, kad Rusija kuo dažniau kalbėtų apie tikruosius šių "miško brolių" veiksmus ir taip parodytų, koks iš tiesų yra šiuolaikinis EŽTT, kokia iš tiesų yra šiuolaikinė Lietuvos vadinamoji demokratija", — padarė išvadą ekspertas.

Drėlingo byla

2015 metų kovą Kauno apygardos teismas nustatė, kad Drėlingas sovietinės okupacijos metu, būdamas KGB pareigūnu, žinodamas ir suvokdamas "šios represinės struktūros" vieną iš esminių tikslų — "fiziškai sunaikinti" organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo "okupaciniam sovietų režimui" judėjimo narius — "Lietuvos partizanus", jų ryšininkus ir rėmėjus, dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant "lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktūros pirmininką ir vadą, partizanų pulkininką Adolfą Ramanuską-Vanagą bei jo žmoną — partizanę Birutę Mažeikaitę". Drėlingas buvo nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.

Atsižvelgęs į silpną nuteistojo sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas 2016 metais bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko — 5 mėnesių ir 6 dienų.

Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad "partizaninis judėjimas" turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš "partizanus" negali būti laikomi genocidu.

"Miško broliai"

Lietuvoje "miško broliai" laikomi "didvyriais". Tai nacionalistinės ginkluotos grupuotės, veikusios šalies teritorijoje 1940–1950 metais.

Antrojo pasaulinio karo metais daugelis "miško brolių" palaikė fašistinę Vokietiją ir prisidėjo prie žydų bendruomenės Lietuvoje naikinimo. Jie taip pat dalyvavo civilių ir sovietų partijos darbuotojų žudynėse.

Ramanauskas-Vanagas Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
67
Tegai:
byla, Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), Armenas Gasparianas
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (72)
Dar šia tema
EŽTT patvirtino, kad Ramanausko sulaikyme dalyvavęs Drėlingas vykdė genocidą
EŽTT nustatė, kad Magnickio areštas atitinka Žmogaus teisių konvenciją
Naujagimiai

Moteris Malio pagimdė devynis kūdikius vienu metu

(atnaujinta 08:11 2021.05.08)
Malio sveikatos ministrė pasveikino abiejų šalių medicinos specialistus, kurių "profesionalumas buvo raktas į laimingą šio nėštumo baigtį"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Vakarų Afrikos šalies Malio gyventoja vienu metu pagimdė devynis vaikus — penkios mergaitės ir keturi berniukai, motinai ir naujagimiams sekasi gerai, praneša respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Rašo RIA Novosti.

Ministerijos teigimu, Halima Cisse, po dviejų savaičių viešnagės Malio sostinės Bamako ligoninėje, kovo pabaigoje šalies prezidento Ba Ndau dekretu buvo perkelta į Maroko kliniką.

"Sveikatos ir socialinės plėtros ministras su malonumu praneša, kad 2021 metų gegužės 4 dieną moteris cezario pjūvio būdu pagimdė devynis kūdikius, o ne septynis, o tai buvo paskelbta remiantis ultragarso tyrimais, atliktais tiek Malyje, tiek Maroke. Naujagimiams (penkios mergaitės ir keturi berniukai) ir mamai sekasi gerai", — sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos "Facebook" įraše.

Malio sveikatos ministrė Fanta Sibi pasveikino abiejų šalių medicinos specialistus, kurių "profesionalumas buvo raktas į laimingą šio nėštumo baigtį".

"Agence France Presse" duomenimis, naujagimių motinai yra 25 metai. Po kelių savaičių jie turėtų kartu grįžti į Malį.

Tuo pat metu Maroko sveikatos ministerijos atstovas Rashidas Kudhari sakė nieko nežinantis apie tai, jog kažkur jo šalyje buvo toks retas reiškinys — devynių vaikų gimimas vienu metu.

Tegai:
moteris, naujagimiai, Malis
Maistas

JT paskelbė apie rimtą bado krizę pasaulyje

(atnaujinta 08:10 2021.05.08)
Pasak dokumento, dėl konfliktų, ekonominių sukrėtimų, įskaitant sukeltus COVID-19 pandemijos, ir ekstremalių klimato įvykių 2020 metais mažiausiai 155 milijonai žmonių patyrė stiprų badą

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Žmonių, susiduriančių su ūmiu maisto trūkumu ir kuriems reikalinga skubi pagalba išgyventi ir išsaugoti pragyvenimo šaltinius, skaičius pasiekė aukščiausią lygį per penkerius metus, sakoma Pasaulinio maisto krizių tinklo — tarptautinio JT, ES, vyriausybės aljanso — pranešime ir nevyriausybinės organizacijos, kovojančios su maisto krizėmis. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Aleksandras Logunovas.

Pasak dokumento, dėl konfliktų, ekonominių sukrėtimų, įskaitant sukeltus COVID-19 pandemijos, ir ekstremalių klimato įvykių 2020 metais mažiausiai 155 milijonai žmonių patyrė stiprų badą.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos išplatintame pranešime daroma nuvilianti išvada, kad ūmus badas tebėra aktuali problema milijonams žmonių.

Mažiausiai 155 milijonai žmonių 55 šalyse/teritorijose susidūrė su dideliu maisto trūkumu, atitinkančiu krizes ir sunkesnes situacijas 2020 metais — 20 mln. daugiau nei praėjusiais metais. Tai rodo nerimą keliančią tendenciją, kad nuolat didėja didelis maisto trūkumas, pastebėtas nuo 2017 metų, kai buvo paskelbta pirmoji ataskaita.

Maždaug 133 tūkstančiai visų žmonių pateko į "katastrofišką" maisto nepriteklių Burkina Fase, Pietų Sudane ir Jemene, kur reikėjo imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta masinės gyventojų žūties ir visos ekonomikos žlugimo.

Dar mažiausiai 28 milijonai žmonių 2020 metais "tiesiogine prasme buvo ant bado ribos" dėl maisto nepritekliaus "kritinės padėties". Skubūs veiksmai 38 šalyse ar teritorijose išgelbėjo gyvybes ir pragyvenimo šaltinius ir užkirto kelią plintančiam badui.

Didelis maisto trūkumas ir toliau yra didžiausias Afrikoje. Apie 98 milijonai žmonių (2 trečdaliai), kurie 2020 metais susidūrė su dideliu maisto trūkumu, gyveno Afrikos žemyne. Tačiau ši problema palietė ir kitas pasaulio šalis, įskaitant Jemeną, Afganistaną, Siriją ir Haitį, kurios pateko tarp dešimties šalių, kuriose praėjusiais metais užfiksuota didžiausia maisto krizė.

Tarp pagrindinių bado problemos masto augimo veiksnių pranešime minimi konfliktai, ekonominiai sukrėtimai, kuriuos daugeliu atvejų sukelia COVID-19 pandemija. Po jų seka orų įvykiai, kurie nukrito į trečią vietą pagrindinių priežasčių sąraše, ir ekstremalūs orų įvykiai.

"Nors 2021 metais konfliktas išliks pagrindiniu maisto krizių varikliu, COVID-19 pandemija ir sulaikymo priemonės, taip pat ekstremalūs orų reiškiniai ir toliau didins ūmų maisto trūkumą ekonomiškai nestabiliose šalyse", — sakoma pranešime.

"Konfliktas ir badas yra vienas kitą sustiprinantys reiškiniai. Norint išspręsti bet kurią iš šių problemų, būtina spręsti abi problemas vienu metu. Turime padaryti viską, kad nutrauktume šį užburtą ratą. Bado problemos sprendimas yra stabilumo pagrindas ir taika", — įvadinėje ataskaitos dalyje sakė JT generalinis sekretorius Antonijas Guterešas.

Tegai:
krizė, maistas, JT Generalinė Asamblėja