Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Minskas primena, kad Lietuva tebeperka Baltarusijos elektrą

52
(atnaujinta 23:04 2019.09.19)
Baltarusijos energetikos ministerija mano, kad Lietuva labai politizuoja Baltarusijos atominės elektrinės statybos klausimą

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Baltarusijos energetikos ministerijos vadovo pavaduotojas Michailas Michadiukas priminė, kad Lietuva šiuo metu perka Baltarusijos elektrą, ir "čia nėra nieko gėdingo", pranešė BelTA.

"Ekonomika viską sustatys į savo vietas", — sakė jis, komentuodamas Vilniaus poziciją dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos.

Michadiukas teigė, kad Minskas niekada neatsisakė dialogo su Vilniumi, atsakė į visus kilusius klausimus bei kvietė lietuvius į statybvietę. Jis mano, kad visi Lietuvos teiginiai Astravo AE atžvilgiu yra sugalvoti politikų.

"Deja, Lietuva labai politizavo Baltarusijos atominės elektrinės statybos klausimą. Juk Lietuvos branduolinio saugumo ekspertai nekėlė jokių klausimų. Manau, jie blaiviai vertina, kad pasirinkome vieną geriausių, moderniausių projektų", — sakė jis.

Ministro pavaduotojas teigė, kad šiuo metu vyksta aktyvus darbas Baltarusijos elektros eksporto klausimais. Anot jo, Minskas turi daug pasiūlymų, sudaryta nemažai eksporto sutarčių.

"Pagal tarpsisteminius ryšius, kuriuos turime su Lietuva, Ukraina, Lenkija, Rusija, elektros eksportas yra įmanomas. Jei matysime geras, perspektyvias sutartys, šiuos ryšius bus galima išplėsti", — teigė Michadiukas ir pridūrė, kad eksportas tik didės.

Ryšiai tarp Vilniaus ir Minsko pablogėjo dėl Baltarusijoje statomos Astravo AE. Objektas įsikurs Gardino regione, 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Būtent pasirinkta jėgainės vieta netenkina Lietuvos.

Baltijos šalių politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Tačiau Vilniaus niekas nepalaikė.

Tuomet Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo nutarta uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nekyla pavojaus.

52
Tegai:
Astravo AE, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (353)
Dar šia tema
Minskas susitarė dėl elektros energijos eksporto po Astravo AE paleidimo
Baltijos šalys nesugėbėjo susitarti dėl Astravo AE elektros boikotavimo
Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuva negali varžytis su Minsku energetikoje
Minuteman 3 bandymai, archyvinė nuotrauka

"Kliudys bet kokį taikinį Rusijoje": kokia nauja ginkluotė kuriama JAV

(atnaujinta 11:34 2020.07.13)
JAV kuriamos tarpžemyninės raketos, kurios iki 2030-ųjų vidurio JAV strateginio sutramdymo pajėgose turi visiškai pakeisti visus 450 "Minuteman 3"

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Ilgojo nuotolio, tiksli, galinga — jau rudenį amerikiečių koncernas "Northrop Grumman" iš šalies karinio biudžeto gaus pirmąją 85 milijardų dolerių dalį, skirtą iš esmės naujai tarpžemyninei balistinei raketai sukurti. Manoma, kad iki 2030-ųjų vidurio šis ginklas JAV strateginio sutramdymo pajėgose visiškai pakeis visus 450 "Minuteman 3". Apie tai, kas žinoma apie perspektyvią raketą, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejus Koco straipsnyje.

Pakeisti "Minuteman"

Konkursas dėl naujos tarpžemyninės balistinės raketos JAV buvo paskelbtas dar 2016 metais. Du pramonės gigantai — "Boeing" ir "Northrop Grumman" nusprendė pasivaržyti dėl užsakymo. 2017 metais įmonės iš biudžeto gavo pinigų už preliminarų projektą — atitinkamai 349 ir ​​329 milijonus dolerių.

2019 metais "Northrop Grumman" žengė gudrų žingsnį: įsigijo "Orbital OTK" kompaniją, kuri tiekė "Boeing" kietojo kuro raketinius variklius. Dėl to aviacijos ir kosmoso korporacija prarado sėkmės galimybę ir atsisakė konkurso. Gruodį "Northrop Grumman" dėl konkurentų trūkumo buvo paskelbtas nugalėtoju.

Naujos raketos projektui buvo suteiktas pavadinimas GBSD (angl. Ground based strategic deterrent). Manoma, kad perspektyvios raketos tarnavimo laikas yra 50 metų — ją turėtų apginkluoti kariuomenę šio dešimtmečio pabaigoje ir tarnaus šio tipo raketos iki 2080 metų. Informacijos apie šiuos ginklus vis dar nedaug. Yra žinoma, kad nauja raketa pagal savo išmatavimus maždaug atitiks "Minuteman 3", nes neplanuojama labai tobulinti šachtos paleidimo įrenginių.

Atitinkamai, naujos raketos dislokavimo vieta irgi nesikeis. "Minuteman 3" dabar dislokuotos trijose JAV oro pajėgų bazėse — Warren (Vajomingas), Malmstrom (Montana) ir Minot (Šiaurės Dakota). Kiekvienoje — po 150 raketų. Pagal Pentagono planus, pirmosios GBSD projekto raketos pradės kovinį budėjimą 2027 metais ir visiškai pakeis savo pirmtakus iki 2036 metų.

Raketa bus trijų pakopų, kietojo kuro, kurios nuotolis bus ne mažesnis kaip 15 tūkstančių kilometrų. Didelį nuotolį suteiks naujas mišrus kuras. Dėl GPS signalo tikslumas žymiai padidės.

Kovinė galvutė yra su atskiromis kovinėmis galvutėmis. Bus įrengtos W87 termobranduolinės galvutės. Kol kas nežinoma, kiek, tačiau kiekviena jų yra įvertinta 475 kilotonomis. Pirmosiomis 300 kilotonų modifikacijomis W87 buvo aprūpintos "LGM-118A Peacekeeper". Jas pradėta eksploatuoti 1986 metais, ir jos budėjo iki 2005 metų, kai pagal START II sutartį buvo sunaikintos paskutinės raketos.

Pusė amžiaus tarnyboje

Dabar vieninteliai šachtinės tarpžemyninės raketos JAV branduoliniame arsenale yra "LGM-30G Minuteman 3", kurios buvo įdiegtos 1970 metais. Nors jos buvo ne kartą tobulinamos, tai yra vakarykštė ginkluotė. Tolesnis šių raketų eksploatavimas ekonomiškai nenaudingas.

"Minuteman 3" išlaikymo laiko pratęsimas yra mažiau ekonomiškas nei GBSD, — pernai pavasarį pranešė oro pajėgų generolas leitenantas Richard'as Clarke'as. — Šioje raketoje pamažu sensta tokie komponentai, kaip variklis, orientavimo sistema ir kuro rūšis. Jei šios sistemos palaipsniui sugenda, tuomet toks pats likimas laukia ir raketos. Modernizavimui reikia vis daugiau pinigų".

Visi likę eksploatuoti 450 "Minuteman" turi 300 kilotonų talpos monobloką. Skrydžio nuotolis — apie 13 tūkstančių kilometrų. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio šiuolaikinės priešraketinės gynybos sistemos įveikimo sistema beveik nepasikeitė ir iš tikrųjų pakito tik dipolinių atšvaitų rinkinys.

"Sarmat" ateis greičiau

Pentagonas ilgą laiką nekreipė daug dėmesio į šachtinių raketų pakeitimą, nes hipotetiniame trečiajame pasauliniame kare JAV visuomet sudėdavo viltis į povandeninių laivų balistines raketas ir strateginės aviacijos sparnuotąsias raketas. Taigi, "Trident II" — standartinė Ohajo branduolinių povandeninių laivų ginkluotė — sudaro daugiau nei pusę viso JAV branduolinių atgrasymo pajėgų arsenalo.

O Rusijoje sausumos tarpžemyninės raketos visada buvo pagrindinė branduolinės triados dalis. Nenuostabu, kad Gynybos ministerija atkreipė dėmesį į jų modernizavimą. Per pastarąjį dešimtmetį Strateginės raketų pajėgos gavo keletą naujų raketų, tokių kaip "Topol-M", taip pat jų patobulinta modifikacija "Jars", kurias pradėta naudoti kariuomenėje 2009 metais. Jos sugeba gabenti keturis kovos vienetus, kurių talpa nuo 300 iki 500 kilotonų, ir įveikti 12 tūkstančių kilometrų. Tuo pačiu metu jos aprūpintos moderniomis priemonėmis priešraketinės gynybos sistemoms įveikti.

Tačiau tikrasis Rusijos gynybos pramonės proveržis yra "RS-28 Sarmat" kompleksas. Šios sunkiosios raketos pakeis sovietinę "R-36M2 Vojevoda". Kiekviena galės mesti per dešimt kovinių vienetų į tikėtino priešo teritoriją. Nuotolis, įvairiais vertinimais, yra nuo 16 iki 18 tūkstančių kilometrų. Perspektyviose tarpžemyninėse raketose yra išdėstytas "orbitinio bombardavimo" principas, taigi, "Sarmat" yra pasirengęs pulti taikinius JAV, įskaitant suborbitalinį kelią per Pietų ašigalį — apeidamas dislokuotas priešraketinės gynybos sistemas.

Nauja raketa pasirodys Strateginių raketų pajėgų arsenale daug anksčiau, nei amerikiečių. Anot Rusijos ministro pirmininko pavaduotojo Jurijaus Borisovo, netrukus prasidės skrydžio bandymai. Kaip anksčiau pranešė gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Krivoručka, pirmosios gamybos raketos bus pradėtos naudoti 2021 metais. Nuo praėjusių metų gruodžio Užūre formuojamos strateginės raketų pajėgos jau ruošiamos priimti "Sarmat".

Dar šia tema
Pentagonas pripažino naujus Rusijos ginklus kaip grėsmę savo branduolinei triadai
Rusija yra pasirengusi aptarti naujų ginklų kontrolę su JAV
Džonas Travolta su žmona Kelly Preston, archyvinė nuotrauka

Mirė Džono Travoltos žmona

(atnaujinta 10:09 2020.07.13)
Kelly Preston dvejus metus kovojo su vėžiu, 2009 metais, būdamas šešiolikos, mirė jų sūnus Džetas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Amerikiečių aktorė Kelly Preston, Holivudo žvaigždės Džono Travoltos (John Travolta) žmona, mirė sulaukusi 57 metų. Apie tai pats vyras pranešė savo Instagram paskyroje.

Mirties priežastis buvo krūties vėžys. Preston dvejus metus kovojo su vėžiu.

Американская актриса кино и телевидения Келли Престон
© AFP 2020 / LOIC VENANCE
Preston dvejus metus kovojo su vėžiu

"Prislėgta širdimi sakau, kad mano gražioji žmona Kelly mirė po dvejų metų kovos su krūties vėžiu. Ji drąsiai kovojo už savo gyvybę, iš visur gaudama meilę ir palaikymą. Mano šeima ir aš amžinai būsime dėkingi gydytojams ir slaugytojoms bei visiems medicinos centrams, kurie mums padėjo", — parašė 66 metų Travolta.

Aktorius pridūrė, kad ketina skirti daugiau laiko motinos netekusiems vaikams.

Preston suvaidino tokiuose filmuose kaip "Nėra ką prarasti" (Nothing to Lose), "Džeris Magvairas" (Jerry Maguire), "Dvyniai" (Twins), "Bėk" (Run) ir "Mirties nuosprendis" (Death Sentence). Aktorė ištekėjo už Travoltos 1991 metais, kartu jiedu vaidino komedijoje "Ekspertai" (The Experts). Santuokoje jie susilaukė trijų vaikų: dvidešimtmetės dukros Ellos ir devynerių metų Bendžamino, kitas sūnus Džetas mirė 2009 metų sausio mėnesį, būdamas 16 metų.

Tegai:
Džonas Travolta, mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020
Apšviestas senamiestis, archyvinė nuotrauka

 Vilniuje moderniai apšviesta jau pusė miesto gatvių

(atnaujinta 11:36 2020.07.13)
Sostinės savivaldybė praneša, kad sėkmingai modernizavo pusę viso miesto gatvių apšvietimo elektros tinklų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Per pusantrų metų daugiau kaip 20 tūkst. apšvietimui naudojamų natrio šviestuvų pakeitė modernūs LED šviestuvai, rašoma sostinės savivaldybės pranešime.

Atnaujinta daugiau kaip 76 km elektros kabelių, kurių bendras ilgis prilygtų keliui nuo Vilniaus iki Ukmergės. Sumontuota apie 250  maitinimo punktų, per 2,2 tūkst. atramų, dalyje įdiegta išmani valdymo ir kontrolės sistema.

"Paskutinį kartą šviestuvai Vilniuje buvo atnaujinami daugiau nei prieš dvidešimtmetį, todėl sostinės gatvėms tikrai reikėjo naujo modernaus LED apšvietimo. Šiandien gera drauge stebėti, kaip kasdien mieste tampa vis šviesiau ir saugiau, o modernūs šviestuvai paryškina urbanistinį bei architektūrinį miesto išskirtinumą, tamsiu paros metu atgyja parkai, skverai ir viešosios erdvės", — sako Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Įrengus LED šviestuvus gatvėse tapo šviesiau ir saugiau, o svarbiausia — ekonomiškas apšvietimas leis miestui

sutaupyti apie 50 proc. elektros energijos gatvių apšvietimui. Pirmieji elektros energijos suvartojimo mažėjimo rodikliai buvo pastebimi vos atnaujinus apšvietimą didžiausio eismo intensyvumo Vakarinio aplinkkelio, Savanorių ir  Laisvės prospektuose, Nemenčinės ir Molėtų plentuose, Oslo, Tūkstantmečio, Gariūnų, S. Batoro, Ukmergės, Santariškių, Viršuliškių, Fabijoniškių, Dariaus ir Girėno,  Olandų ir kitose gatvėse. Taupydamas elektros energiją, miestas prisideda prie aplinkos taršos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo.

Apšvietimas įrengtas ir miesto viešosiose erdvėse įvairiuose sostinės rajonuose: Pelesos, Karoliniškių, Justiniškių, Pašilaičių, Naujamiesčio ir Lazdynų skveruose. Taip pat apšviesti Ozo parko, Pilaitės prospekto, Architektų, Gelvonų, Širvio ir kt. dviračių bei pėsčiųjų takai.

Grandiozinį visos sostinės apšvietimo modernizavimo projektą, kaip ir numatyta, ketinama baigti kitų metų pabaigoje. Iki to laiko bus pakeisti visi šiuo metu mieste buvę natrio bei metalohalido šviestuvai — tokių yra apie 40,7 tūkst. Visą sostinės gatvių apšvietimą valdys kompiuterizuota nuotolinio apšvietimo stebėsenos, valdymo ir kontrolės sistema. Išlaidos elektrai turėtų sumažėti perpus — bus sutaupoma apie 11,7 mln. kWh elektros energijos arba daugiau kaip 1 mln. eurų. 

Tegai:
apšvietimas, gatvės, Vilnius