Rusijos ir NATO vėliavos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: NATO ir JAV turi "suvirškinti" stulbinančią Putino iniciatyvą

96
(atnaujinta 22:55 2019.09.25)
Jei aljanso šalys neišgirs Rusijos lyderio raginimo, pasaulis gali priartėti prie naujo šaltojo karo slenksčio, mano ekspertas Viktoras Baranecas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugsėjo 19 dieną Vladimiras Putinas išsiuntė pranešimą kelių valstybių sostinėms, įskaitant NATO nares, siūlydamas moratoriumą vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų dislokacijai Europoje ir kituose regionuose. Ši žinia — nuostabus ir taikus Rusijos prezidento žingsnis, teigė laikraščio "Komsomolskaja pravda" karo apžvalgininkas Viktoras Baranecas interviu Sputnik radijui metu.

"Šiuo kreipimusi Putinas iš tikrųjų ragina Europą išminuoti ją nuo tų amerikiečių raketų, kurios jau yra ir kurių ten artimiausiu metu galima tikėtis. <...> Manau, kad pranešimas NATO šalims pasirodė labai netikėtas", — teigė ekspertas.

Baranecas mano, kad Europa taps "NATO parako sandėliu", jei Vašingtonas ten pradės dislokuoti vidutinio ir trumpojo nuotolio raketas.

"Amerikiečiai ketina dislokuoti savo raketas kiekvienos Europos šalies teritorijoje. Ir kiekviena Europos šalis supranta, kad taip ji automatiškai tampa Rusijos armijos kovos taikiniu. Man atrodo, kad šiandien NATO ir JAV padarys pertrauką. Jie turi kaip nors suvirškinti šią staigią ir stulbinančią Putino iniciatyvą. Jei kalbėtume be deklaracijų ir demagogijos, tai yra Maskvos raginimas siekti taikos Europoje, kad Europa taptų taikos, o ne karo žemynu. Žinote, jei šis raginimas nebus išgirstas, tada, be abejo, pasaulis gali priartėti prie naujo karo slenksčio, kuris bus baisesnis už pirmąjį šaltąjį karą", — teigė ekspertas.

Anksčiau Vladimiro Putino pranešime buvo rašoma: "Raginame jus palaikyti mūsų pastangas, kad NATO paskelbtų antžeminio INF pagrindu veikiančio dislokavimo moratoriumą, panašų į tą, kurį paskelbė Rusija".

Iš Putino pranešimo taip pat matyti, kad net ir be INF sutarties Rusija pasirengusi derėtis su NATO šalimis dėl kai kurių tikrinimo priemonių, pažymi laikraštis.

INF sutartis

1987 metais TSRS ir JAV pasirašė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF): šalys įsipareigojo sunaikinti visus antžeminių balistinių ir sparnuotųjų raketų kompleksus, kurių veikimo nuotolis yra vidutinis (1000-5500 kilometrų) ir trumpasis (nuo 500 iki vieno tūkstančio kilometrų).

Raketų sistemos Triumf Kaliningrado srityje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

2018 metų spalio mėnesį Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš susitarimo dėl to, kad Maskva neva "nevykdo įsipareigojimų", tačiau Amerika nepateikė jokių įrodymų.

Rusija ne kartą pareiškė, kad visiškai laikosi INF sutarties. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Maskva turi labai rimtų klausimų Vašingtonui dėl to, kaip pati Amerika laikosi sutarties sąlygų.

2019 metais Rusija, reaguodama į JAV veiksmus, taip pat pasitraukė iš INF sutarties.

JAV branduoliniai ginklai Europoje
© Sputnik /
JAV branduoliniai ginklai Europoje
96
Tegai:
Vladimiras Putinas, JAV, NATO
Dar šia tema
Akademikas pasakė, kas gali tapti branduolinio karo priežastimi
Rusija atskleidė detales apie "nepasiekiamo skridimo nuotolio" raketą
Protestai Minske

Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 

Jie pažymėjo, kad XXI amžiaus Europoje negali būti vietos areštams ir smurtui prieš žiniasklaidos narius

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos žiniasklaidos redaktoriai išreiškė solidarumą su Baltarusijoje persekiojamais žurnalistais ir siūlo pagalbą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasidalino pareiškimu, kurio tekstas buvo paskelbtas keturiomis kalbomis: baltarusių, rusų, lietuvių ir anglų.

"Mes smerkiame Baltarusijos valdžios vykdomą žurnalistų persekiojimą, taip pat prieigos prie interneto apribojimą, kitas kliūtis, trukdančias atlikti savo pareigas. XXI amžiaus Europoje negali būti vietos žurnalistams areštuoti ir smurtauti prieš juos", — teigiama pranešime.

Lietuvos žurnalistai paragino kaimyninės šalies valdžią nutraukti veiksmus siekiant persekioti žiniasklaidos atstovus, pažeidžiančius visuomenės teisę gauti informaciją. Jie taip pat pasiūlė savo pagalbą ir sukurtą turinį nemokamai nepriklausomoms Baltarusijos žiniasklaidos priemonėms.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Svetlana Tikhanovskaya — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Buvo užfiksuota daugybė prievartos prieš žurnalistus atvejų.

Įvairiomis dienomis buvo pranešta, kad tarp užpultų žurnalistų Baltarusijoje buvo "Sputnik", BBC Rusijos tarnybos žurnalistai, sulaikyti du "Onliner" portalo darbuotojai. Taip pat buvo sulaikyta daug spaudos atstovų, įskaitant Rusijos žiniasklaidą. Sulaikymo metu prieš juos buvo panaudota fizinė jėga. Kai kuriems išėjus į laisvę jiems buvo uždrausta atvykti į Baltarusiją penkeriems metams.

Tuo tarpu apie protestus visuomenę aktyviai informavo populiarūs Baltarusijos "Telegram" kanalai "Nexta“ ir "Nexta Live", žinomi dėl savo opozicinės orientacijos. Prasidėjus protestams, pastarųjų sekėjų skaičius labai išaugo. Be to, patys autoriai yra kaimyninėje Lenkijoje ir būtent iš ten jie nušviečia įvykius.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Lenkija vaidina aktyviausią vaidmenį organizuodama masinius protestus, o tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra koordinuojama "Telegram" kanalais. Kalbėdamas apie Lietuvą, jis pažymėjo, kad respublikoje yra dislokuota visa Baltarusijos opozicijos mokymo bazė. Anot jo, Lietuvai kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus yra norma.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pompėjas neatmetė sankcijų Baltarusijai įvedimo  
Baltarusijos CRK paskelbė balsavimo rezultatus Minske
Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė
Yandex logotipas

Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske

(atnaujinta 17:12 2020.08.13)
Nepažįstamieji nepranešė apie savo reikalavimus, o su skyriaus darbuotojais nepavyksta susisiekti. Anot įvykio liudininkų, ten vykdomi tyrimai

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Nežinomi asmenys apsirengę juodos spalvos drabužiais ir apsiginklavę atėjo į du "Yandex" biurus Minske, jie nepateikė jokių reikalavimų, su keliais biuruose esančiais darbuotojais nepavyksta susisiekti, pranešė RIA Novosti.

Rinkimai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

"Nežinomi žmonės atėjo į du "Yandex" biurus (plėtros ir aptarnavimo skyriai) ir vairuotojų centrą "Yandex.Taxi". Ofisuose dirba keli žmonės, nes įmonė nuo kovo veikia nuotoliniu būdu. Biure dirbo tik apsaugos darbuotojai, budintys ir pagrindiniai specialistai, palaikantys biurų darbą", — teigė agentūros pašnekovas.

"Atėjo žmonės apsirengę juodos spalvos drabužiais ir apsiginklavę. Apie reikalavimus nepranešė, su ofisų darbuotojais susisiekti nepavyksta", — pridūrė jis.

Pasak tame pačiame verslo centre esančių kaimyninių biurų darbuotojų, "Yandex" biure Pobeditelej prospekte, 104, vykdomi tyrimo veiksmai.

Kaip pranešė liudytojai, iš ryto į biurą atėjo žmonės apsirengę juodais drabužiais ir kaukėmis, jų buvo trys ar keturi. Anot vieno iš liudininkų, kai jis ėjo pro "Yandex" biurą, su atėjusiais bendravo tik "Yandex" darbuotojai, vadovybės vietoje jau nebuvo.

RIA Novosti korespondentas nuėjo į "Yandex" biurą, duris atvėrė, kaip manoma, teisėsaugos darbuotojas. Jis pažymėjo, kad situacijos nekomentuos, "visi komentarai bus pateikti vėliau".

"Yandex" administracija negalėjo operatyviai pakomentuoti susiklosčiusios situacijos.

Netoli biuro padėtis rami, stovėjimo aikštelėje stovi mikroautobusas, kurio, tikėtina, atvyko teisėsaugos pareigūnai.

Tegai:
Minskas, Yandex.Taxi, Yandex, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas

(atnaujinta 17:37 2020.08.13)
Taip pat Lietuvos vadovo patarėja pažymėjo, kad kai bus sudarytos tam tikros sąlygos, Nausėda yra pasirengusi "asmeniniam pokalbiu"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę užmegzti tiesioginius ryšius su Baltarusijos valdžia, siekiant rasti išeitį iš dabartinės padėties respublikoje. Apie tai Lietuvos žiniasklaidai pranešė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

"Prezidentas Nausėda neatmeta tiesioginio ryšio galimybės, jei tam bus tam tikros sąlygos", — cituoja ją TASS.

Kaip pažymėjo patarėja, taip pat veikia kontaktai diplomatiniais kanalais. Jos nuomone, kontaktai per ambasadą, diplomatiniai kontaktai yra įprasta nusistovėjusi praktika, kuri paprastai veikia gerai. Tačiau prireikus galimi ir tiesioginiai kontaktai, pabrėžė Skaisgirytė.

Vėliau pareigūnė sakė, kad Vilnius laukia oficialaus Minsko atsakymo į Lietuvos planą išspręsti krizę. Pats Nausėda tai sakė per susitikimą su Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais.

"Reakcijos norime kuo greičiau, ypač kalbant apie deeskalaciją — tai, kad būtų nustoti mušti žmonės gatvėse", — cituoja ją agentūra.

Anot patarėjos, jei Baltarusijos valdžia nereaguos, Lietuva "imsis kitų veiksmų ir priemonių".

Skaisgirytė pareiškė, kad Baltijos politikų pasiūlymai Minskui buvo perduoti "diplomatiniais kanalais". Anot jos, Baltarusijos rinkimų rezultatų pripažinimas "būtų netinkamas žingsnis", nes jie buvo "nedemokratiški, neskaidrūs ir nėra laisvi".

Prieš dieną Nausėda kreipėsi į Baltarusijos vadovybę su prašymu imtis skubių priemonių situacijai išspręsti.

Lietuvos prezidentas pristatė trijų punktų planą: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protestuotojų paleidimas ir valdžios bei piliečių dialogas.

Planą parėmė Latvijos ir Lenkijos vadovai Egils Levits ir Andrzejus Duda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
protestai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje