NATO karys pratybų Vokietijoje metu, 2018 m. birželis

Belaukiant smūgio. NATO ruošiasi Rusijos puolimui Europoje

191
(atnaujinta 22:02 2019.09.28)
Prireikus Baltijos šalys bus panaudotos kaip patogus placdarmas invazijai į Rusiją, mano NATO strategai

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Mitinė "Rusijos agresija", greitas padalinių iš viso žemyno perkėlimas ir tiesioginė karinė parama iš JAV — naujas kovinių veiksmų Europoje planas numato specialios NATO vadovybės Vokietijoje sukūrimą. Tai leis aljansui geriau koordinuoti logistiką, daug greičiau perkelti ir dislokuoti dideles karines grupes regione. Apie tai, kaip ir kokiu pretekstu NATO stiprinama prie Rusijos sienų, rašo RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.

Dvi paros iki Talino

Apie būstinės formavimą Vokietijos Ulmo mieste NATO pareiškė dar praėjusiais metais. Tikimasi, kad ji pradės veikti jau 2021 metais, o krizinės situacijos metu personalo skaičius gali padidėti iki 600 karių. Panaši struktūra kuriama JAV Norfolke (Virdžinijos valstija), skirta valdyti greitą kariuomenės perkėlimą į Europą per Atlanto vandenyną.

Priminsime, kad šiandien Vokietijoje yra sukoncentruota pagrindinė europinės NATO grupuotės dalis — didelio masto karo atveju būtent šie junginiai taps pagrindine smogiamąja jėga. Vien amerikiečių čia yra apie 35 tūkstančius. Akivaizdu, kad Vokietijos kariuomenės pajėgos palaikys NATO Baltijos šalyse — ten, kur, pasak Vakarų analitikų, reikia laukti pagrindinio smūgio.

Aljanso strategai mano, kad Baltijos šalys yra labiausiai pažeidžiamos "grėsmės iš Rytų" atveju. 2016 metų JAV analitikos centro RAND ataskaitoje buvo pažymėta, kad priešakiniai Rusijos kariuomenės būriai pasieks Baltijos šalių sostines — Taliną ir Rygą — ne daugiau kaip per 60 valandų.

Vakarų ekspertų teigimu, Maskva šioje kryptyje turi pajėgas, kurios yra du su puse karto didesnės už aljanso grupuotę. Be to, smūgis galimas vienu metu iš dviejų pusių — iš Rusijos centrinės dalies ir Kaliningrado srities.

Американские танки Abrams на железнодорожной станции в Литве, архивное фото
© AP Photo / Mindaugas Kulbis
JAV tankai "Abrams" geležinkelio stotyje, Lietuvoje

Su "Rusijos grėsmės" pretekstu

Staigios invazijos į Europą atveju NATO turi specialų planą, kuriame numatytas operatyvinis vadinamojo priekinio būrio formavimas. Tai greito reagavimo pajėgos ir jungtinė pastiprintos parengties grupė, kurioje iš viso yra daugiau nei 30 tūkstančių žmonių. Aljansas tokią grupuotę gali dislokuoti per dvi dienas ir beveik nedelsdamas išsiųsti į mūšį.

Be to, 2018 metais buvo patvirtinta papildoma strategija, pavadinta "4 iš 30" ("Four Thirties"). Pagal ją iki 2020 metų planuojama sukurti 30 motorizuotų pėstininkų batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir skirti 30 kovinių laivų, paruoštų naudoti per 30 dienų. Pasak ekspertų, smogiamąjį branduolį sudarys apie 50 tūkstančių karių.

NATO nuo 2014 metų didina karių skaičių Rytų Europoje, tiksliau — Lenkijoje ir Rumunijoje. Lenkijoje kariuomenės padaliniai bus dislokuoti šešiuose bazavimosi punktuose, JAV karių skaičius bus padidintas iki pusšešto tūkstančio. Be to, čia bus dislokuojama nepilotuojamų aparatų "MQ-9" eskadrilė ir bus sustiprinta oro gynybos sistema kompleksais "Patriot". Ir Lenkijoje, ir Rumunijoje sukurta galinga priešraketinės gynybos sistema priešraketinės gynybos sistemos "Aegis Ashore" pagrindu.

Американская наземная система противоракетной обороны Aegis Ashore на военной базе в Девеселу, Румыния, архивное фото
© AFP 2020 / DANIEL MIHAILESCU
JAV antžeminė priešraketinės gynybos sistema "Aegis Ashore" karinėje bazėje, Rumunijoje

NATO strategai Baltijos šalis laiko patogiu placdarmu invazijai į Rusiją (prireikus). Čia dislokuojami tarptautiniai batalionai. Estijoje dislokuota aljanso bataliono grupė — 1,2 tūkstančio karių. Nuo 2017 metų ten tarnavo kareiviai ir karininkai iš Britanijos ir Prancūzijos. 2018 metų sausį Prancūzijos kontingentą pakeitė danai, kurie paskui užleido vietą belgams. Prancūzai į Estiją grįžo šių metų balandį.

Batalionas nesėdi be reikalo. Reguliariai rengiamos didelio masto pratybos. Jose treniruojamasi pasipriešinti "Rusijos agresijai".

Солдаты Вооруженных сил Германии во время учений Saber Strike — 2016, архивное фото
Vokietijos kariai pratybų "Saber Strike-2016" metu

Karštas dangus

Maskva apie jokį išpuolį prieš Europą negalvoja, o NATO besiplečiant rytų kryptimi, ji priversta imtis gynybinio pobūdžio priemonių. Sankt Peterburge ir Leningrado srityje yra dislokuojami kariuomenės padaliniai, apginkluoti tankais T-72, toliašaudėmis haubicomis, raketų kompleksais "Iskander-M" ir liepsnosvaidžiais TOS-1A "Solncepek".

Pskovo srityje dislokuota 76-oji gvardijos desantinė šturmo divizija ir atskira specialiųjų pajėgų brigada. Kaliningrado srityje dislokuojamas 11-asis Baltijos laivyno armijos korpusas su tankais T-72, didelio kalibro artilerija ir operatyvinių-taktinių raketų kompleksu "Iskander-M". Į pietus — Belgorodo, Voronežo ir Smolensko srityse — dislokuojami Vakarų karinės apygardos 20-osios gvardijos bendros armijos padaliniai.

Aljansas reguliariai tikrina šalies vakarinių sienų gynybą. Karinės žinybos suvestinėse beveik kas savaitę pranešama apie NATO skraidymo aparatų perėmimą netoli Rusijos sienų.

Rugpjūčio mėnesį iš bazės Lietuvoje pakilęs Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas F-18 bandė priartėti prie Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu orlaivio virš Baltijos jūros. "Svečią" atstūmė eskorto naikintuvai Su-27.

Tai, kad situacija slegianti, patvirtina ir daugybė NATO pareigūnų militaristinių pareiškimų. Pavyzdžiui, neseniai leidinys "Breaking Defense" su nuoroda į JAV karinių oro pajėgų vadą Europoje ir Afrikoje Džefrį Li Harigianą, pranešė, kad Pentagonas turi planą, kurį panaudojus būtų galima įveikti oro gynybos sistemą Kaliningrado srityje "agresijos" atveju. Kalbama apie didelio masto operaciją, apimančią kombinuotus smūgius iš oro, sausumos, jūros, kosmoso, taip pat išpuolius kibernetinėje erdvėje ir radioelektroninę kovą.

Tai sukėlė aštrią Rusijos užsienio reikalų ministerijos kritiką, kuri tokius pareiškimus įvertino kaip grėsmę, neigiamai veikiančią pasaulio saugumą.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
191
Tegai:
saugumas, Europa, Rusija, NATO
Dar šia tema
Ispanai sukritikavo savo karines oro pajėgas už incidentą su Šoigu lėktuvu
Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Su-27 atstūmė NATO naikintuvą nuo Šoigu lėktuvo
Žalia mėsa, archyvinė nuotrauka

Mėsos gabalas ant pjaustymo lentos "atgijo" ir šokiravo interneto vartotojus

(atnaujinta 16:52 2020.08.09)
Mergina nufilmavusi šį vaizdo įrašą parašė, kad jos mama norėjo paruošti mėsą, tačiau pamačiusi, kad mėsa pulsuoja, išsigando ir persigalvojo

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Internete populiarėja vaizdo įrašas, kuriame mėsos gabalas ant pjaustymo lentos pradeda judėti, rašo RIA Novosti.

Vaizdo įrašą "Twitter" paskelbė vartotoja pasivadinusi "Yo! Artist". Ji parašė, kad jos mama norėjo paruošti mėsą, tačiau, kai mėsa pradėjo pulsuoti, ji išsigando ir persigalvojo.

Vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 14 tūkst. pasidalinimų, beveik 21,5 tūkst. "patinka".

Daugelis socialinio tinklo vartotojų komentaruose rašė, kad tikrai pasibaisėjo šiuo vaizdo įrašu. Kiti pažymėjo, kad nieko čia baisaus ir paaiškino, kad visa tai susiję su nervų galūnėmis, kurios kurį laiką funkcionuoja šviežioje žalioje mėsoje.

Tegai:
vaizdo įrašas, mėsa
Koronaviruso testai

Mokslininkai rado naują būdą nustatyti COVID-19 ligos sunkumą

(atnaujinta 09:59 2020.08.09)
Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę jautėsi blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Japonijos mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip panaudoti šlapimo tyrimą norint nustatyti, ar koronavirusas sukels sunkią COVID-19 formą. Apie tai pranešė televizijos kanalas NHK.

Japonijos nacionalinio tarptautinių medicinos tyrimų centro darbuotojai ištyrė ryšį tarp inkstų pažeidimo žymenų — L-FABP baltymų, esančių šlapime, turinčio mažai deguonies, koncentracijos — su pacientų, sergančių COVID-19 liga, simptomų pokyčiais, kurie iš pradžių praėjo silpna forma.

Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę pasijuto blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos.

Tuo tarpu simptomų pablogėjimo nepastebėta dar 28 žmonėms, kurių L-FABP koncentracija šlapime neviršijo normos.

Be to, padidėjusi L-FABP baltymo, kuris suriša kepenų riebalų rūgštis, koncentracija savaime perspėja apie ūmų inkstų pažeidimą, kuris kelia komplikacijų riziką.

Manoma, kad L-FABP lygis sveikų žmonių šlapime yra 16 nanogramų mililitre.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
Darbininkai Vilniaus gatvėse, archyvinė nuotrauka

ULAC vadovas: ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos trečiųjų šalių

(atnaujinta 08:27 2020.08.10)
Jo manymu, ekonomiką reikia kuo greičiau gaivinti, mažinti karantino pasekmes žmonėms, netrukdyti verslui ir neklampinti ateities kartų į skolas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Saulius Čaplinskas Facebook paskyroje svarsto, ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Pasak jo, vis pasigirsta tokių siūlymų.

"Iš karto sakau – nepritariu tokiems draudimams. Koronaviruso yra visur. Jau seniai aišku, kad vietinių užsikrėtimo atvejų yra daugiau, negu įvežtinių", — rašo ULAC vadovas.

Jo teigimu, prioritetas yra akcentuotis į vietinius viruso nešiotojus suteikiant žmonėms galimybę sužinoti savo COVIDo statusą, nustatant viruso cirkuliavimo grandines. O atvykstančius žmones reikia tinkamai testuoti įvairiais tyrimo metodais.

"Tai reiškia – keisti testavimo strategiją. Mano manymu, ekonomiką reikia kuo greičiau gaivinti, mažinti karantino pasekmes žmonėms, netrukdyti verslui ir neklampinti ateities kartų į skolas", — apibendrina Čaplinskas.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar Lietuvoje galioja ekstremali situacija. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas
VMVT ignoruoja zoologijos soduose uždarytų gyvūnų riziką užsikrėsti koronavirusu
Ekologas įvertino Geitso žodžius apie "nelaimę, blogesnę nei koronaviruso pandemija"