ETPA sesija

Ukrainos delegacijos ETPA vadovė pasisakė dialogą su Rusija

44
(atnaujinta 10:43 2019.10.02)
Kita vertus, deputatė mano, kad Ukrainos delegacijos atsisakymas dalyvauti rudens sesijoje yra nesutikimo su Rusijos sugrįžimu ženklas

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Ukrainos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) vadovė, Aukščiausiosios Rados deputatė iš partijos "Tautos tarnas" Jelizaveta Jasko pareiškė apie dialogo su Rusija poreikį, praneša RIA Novosti su nuoroda į Ukrainos žiniasklaidą.

ETPA sesija
© Sputnik / Доминик Бутен

Anksčiau naujoji Ukrainos delegacija ETPA oficialiai atsisakė dalyvauti rudens sesijoje, paaiškinusi tai "Ukrainos reagavimu į Rusijos Federacijos sugrįžimu į ETPA sesijų salę".

"Mes negalime ignoruoti Rusijos. Mes turime ginti savo interesus, bet žinoti, kas vyksta", — pareiškė Jasko.

Tačiau kartu deputatė mano, kad atsisakymas dalyvauti rudens sesijoje yra nuoseklus Kijevo žingsnis, nes priešingu atveju Ukrainos delegacija išreikštų sutikimą su "nesąžiningu Rusijos sugrįžimo į ETPA procesu".

Pati Jasko sesijoje dalyvaus kaip viešnia.

Anksčiau Ukrainos delegacija atsisakė vykti į ETPA rudens sesiją. Aukščiausiosios Rados deputatas iš partijos "Tautos tarnas" Bogdanas Jaremko pažymėjo, kad Ukrainos deputatai nemato kitos galimybės reaguoti į šalies interesų ignoravimą.

Po to Kijevas suplanavo surengti konsultacijas su kai kuriomis valstybėmis — Europos Tarybos narėmis, kad parengtų "pasitikėjimo ETPA atgavimo planą".

Rudens sesija vyks nuo rugsėjo 30 iki spalio 4 dienos Strasbūre.

Rusija ir ETPA

2014 metais Rusija prarado savo įgaliojimus ETPA įvykių Ukrainoje ir Krymo susivienijimo su Rusija fone.

Europos Tarybos pastatas Strasbūre, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Maskva nustojo siųsti dokumentus savo delegatų akreditacijai, o 2017 metais atsisakė mokėti įmokas, kol Rusijos teisės bus visiškai atkurtos.

2019 metais Rusijai buvo pasiūlyta sudaryti delegaciją, o po to ETPA priėmė rezoliuciją, leidžiančią dalyvauti Rusijos parlamentarams. Vėliau buvo priimtas dar vienas dokumentas, visiškai atkuriantis rusų teises.

Kai kurios delegacijos pasisakė prieš visišką Rusijos teisių atkūrimą. Tarp jų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Gruzijos deputatai.

Interviu Sputnik Lietuva Šiuolaikinių valstybių plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas tai, kas vyko, pavadino "politiniu cirku". Jis pažymėjo, kad Baltijos šalys turės įsiklausyti į naujus Briuselio patarimus, o Ukraina klausys patarimų, kuriuos duoda "draugai anapus Atlanto".

44
Tegai:
Rusija, Ukraina, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (62)
Dar šia tema
Saksonijos premjeras ragino panaikinti sankcijas Rusijai, jai sugrįžus į ETPA
Ukraina pripažino, kad Vakarams sunku taikyti sankcijas Rusijai
Rusijos URM pakomentavo ETPA rezoliuciją
AstraZeneca

PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę

(atnaujinta 22:42 2021.04.15)
Nepaisant didelio koronaviruso aukomis tapusių pacientų skaičiaus, Europoje yra signalų apie infekcijų sumažėjimą

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Nuo COVID-19 mirė daugiau nei milijonas europiečių, trumpai informuodamas sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos departamento vadovas Hansas Kliugė, praneša RIA Novosti.

Padėtis dėl koronaviruso pandemijos Europos regione yra rimta, sakė jis.

"Praėjusią savaitę peržengėme 1 milijono COVID-19 mirčių ribą Europos regione... Kiekvieną savaitę pranešama apie 1,6 milijono naujų infekcijų. Tai yra 9 500 kas valandą arba 160 žmonių per minutę", — sakė jis.

Tuo pačiu metu yra signalų apie galimą naujų koronaviruso atvejų sumažėjimą kai kuriose Europos šalyse. Pačius signalus, kuriuos jis pavadino ankstyvais, jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbu, kaip virusas plis tarp žemyno gyventojų.

Džonso Hopkinso universiteto duomenimis, daugiausia užsikrėtusių žmonių Europos žemyne ​​užfiksuota Prancūzijoje — 5,2 milijono.

Vakcinacija Europoje

PSO išplatino 171 milijoną septynių koronaviruso vakcinų dozių, skirtų naudoti Europoje. Pirmąją vakcinos dozę, pasak jo, gavo beveik 13 % Europos regiono gyventojų, o antrąją — 7 %.

Daugybė Europos šalių atsargiai skiepijasi "AstraZeneca". Kai kurios valstybės nusprendė sustabdyti vakcinos naudojimą, kol bus gautos PSO ir EVA išvados.

Europos vaistų agentūra pareiškė, kad skiepijimas šiuo vaistu gali sukelti trombozės riziką.

PSO teigia, kad tikėtina sąsaja tarp "AstraZeneca" vakcinos ir kraujo krešulių, tačiau ji dar nepatvirtinta, ir priduria, kad reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tegai:
mirtis, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
NATO

NATO paskelbė ketinanti pasipriešinti "grėsmingiems" Rusijos veiksmams

(atnaujinta 22:37 2021.04.15)
Tuo pačiu aljansas paragino Rusijos Federaciją "nedelsiant nutraukti destabilizuojamą elgesį ir vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus"

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. NATO sąjungininkai ir toliau bendradarbiaus kovodami su Rusijos veiksmais, keliančiais grėsmę kolektyviniam saugumui, sakoma aljanso ketvirtadienį išplatintame pranešime, praneša RIA Novosti.

"Sąjungininkai ir toliau glaudžiai bendradarbiaus kovodami su Rusijos veiksmais, keliančiais grėsmę euroatlantiniam saugumui", — sakoma dokumente.

NATO paragino Rusijos Federaciją "nedelsiant nutraukti destabilizuojamą elgesį ir vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus".

Aljansas pakartojo, kad tikisi, jog Maskva nutrauks įtampos eskalaciją Ukrainoje, "neteisingumą" prieš Aleksejų Navalną, ir "yra susirūpinęs dėl informacijos, kad Rusija paskatino išpuolius prieš JAV ir NATO pajėgas Afganistane".

2020 metų vasarą "New York Times", remdamasis anoniminiais Amerikos žvalgybos pareigūnais, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba tariamai siūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių karius Afganistane ir kad apie tai buvo informuotas JAV prezidentas Donaldas Trampas. Tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos ambasada JAV pareikalavo iš šalies valdžios institucijų tinkamai reaguoti į grėsmes, kylančias diplomatams dėl žinių apie Rusiją ir Afganistaną. Rusijos užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino klastote. Trampas straipsnį pavadino "užsakymu". Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "New York Times" publikaciją apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu, teigė, kad šie pareiškimai yra melagingi.

Pastaruoju metu Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai ir toliau prastėja dėl vadinamosios "Navalno bylos". ES įvedė papildomas antirusiškas sankcijas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pavadino jas "aklaviete ir neteisėtu keliu" ir pažadėjo atsakyti. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Kremlius yra įsitikinęs, jog sankcijų Rusijai politika nepasiekia savo tikslo.

Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprėjimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" didėjimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimo.

Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, jog Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Balandžio 16-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 16-osios šventės

(atnaujinta 17:19 2021.04.15)
Šią dieną sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja

Balandžio 16-oji yra 106-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 259 dienos.

Šiandien saulė teka 06:18, leidžiasi 20:22, dienos ilgumas 14 val. 04 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Benediktas, Giedrius, Algedė, Kalikstas ir Ūdrys.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1794 metais Šiauliuose paskelbtas pirmasis Lietuvos kariuomenės sukilimo aktas.

1885 metais gimė Juozas Vaičkus, vienas lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų, aktorius, režisierius. Mirė 1935 m.

1948 metais mirė lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, profesorius Juozas Gruodis. Gimė 1884 m.

2007 metais Juozas Imbrasas išrinktas Vilniaus miesto meru.

Ši diena pasaulio istorijoje

1879 metais sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja.

1889 metais gimė anglų komikas Čarlis Čaplinas.

1906 metais baigti ryšio kabelio tarp JAV ir Kinijos tiesimo darbai.

1940 metais gimė Danijos karalienė Margaretė II.

1945 metais II pasaulinio karo metais JAV armija Vokietijoje įžengė į Niurnbergą.

1948 metais įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC).

1970 metais Prancūzijos Alpėse sniego nuošliauža užgriuvo vaikų sanatoriją, žuvo 72 žmonės.

1996 metais Britanijoje paskelbta apie princo Endriu ir Saros Fergiuson skyrybas.

2008 metais būdamas 90 metų nuo vėžio mirė Chaoso teorijos kūrėjas Edvardas Lorenzas, kuris atskleidė drugelio efektą — tai, kaip maži veiksmai gali nulemti didelius pokyčius.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai