Rusijos Išorinės žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas

Rusijos žvalgyba priminė apie Prancūzijos ir Britanijos bandymus nuraminti Hitlerį

45
(atnaujinta 13:59 2019.10.01)
Dėl Prancūzijos ir Britanijos įsitikinimo, kad būtent TSRS bus pagrindinė Hitlerio priešė, nacistinei Vokietijai pavyko sukurti galingą kariuomenę, įvykdyti Austrijos anšliusą ir padalinti Čekoslovakiją, mano Rusijos išorinės žvalgybos tarnybos direktorius

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo sukėlimą, be kita ko, tenka tuometinei Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovybei, kuri bandė "nuraminti" Berlyną ir panaudoti Vokietiją prieš Tarybų Sąjungą, antradienį pareiškė Rusijos istorinės draugijos pirmininkas, Išorinės žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas.

"Antrojo pasaulinio karo prielaidos susiklostė ne iškart. Pagrindinė kaltė dėl šio konflikto sukėlimo, žinoma, tenka Vokietijos naciams, tačiau paskelbusi Tarybų Sąjungą ir rusų bolševizmą priešu, Hitlerio ideologija rado nemažai rėmėjų aukštuose Europos sostinių kabinetuose, pirmiausia, Londone ir Paryžiuje", — pareiškė jis tarptautinės mokslinės konferencijos pavadinimu "80-osios Antrojo pasaulinio karo pradžios metinės" atidaryme Rusijos mokslų akademijoje.

Naryškinas pabrėžė, jog būtent dėl Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos įsitikinimo, kad TSRS bus pagrindinė Hitlerio priešė, nacistinei Vokietijai pavyko sukurti galingą kariuomenę, įvykdyti Austrijos anšliusą ir padalinti Čekoslovakiją.

"Tikėdamiesi ankstesnio nacių paklusnumo, "taikdariai" nemaloniai nustebo, kai jau be sankcijų Versalio sutarčių garantas — Vokietija — savo naudai užgrobė Lietuvos žemes, o po to pateikė ultimatumą Lenkijai", — pasakė jis.

Išorinės žvalgybos tarnybos vadovas priminė, kad net kai Londonui ir Paryžiui "atsivėrė akys" Hitlerio atžvilgiu, jie nesugebėjo užmegzti patikimų santykių su Maskva.

"Tarybų Sąjunga pradėjo gauti Prancūzijos ir Britanijos pasiūlymus atnaujinti karinį-techninį bendradarbiavimą. 1939 metų vasarą vykusias Maskvos derybas galima laikyti dideliu avansu, kuris, deja, nepasiteisino. Net ir žiauraus priešo akivaizdoje Vakarų lyderiai nerado stiprybės įveikti išankstinius nusistatymus ir užmegzti pasitikėjimo santykius su Sovietų Sąjunga", — pažymėjo Naryškinas.

45
Tegai:
Adolfas Hitleris, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
CŽV atskleidė, kaip šaltojo karo laikais naudojo balandžius šnipinėjimui TSRS
Kas rašoma apie Antrąjį pasaulinį karą įvairių šalių vadovėliuose
Vokietijoje nustatytos dviejų Antrojo pasaulinio karo laikų budelių tapatybės
Rusija kaip pagrindinė Europos konservatorė
"Didysis Džo": kaip Josifas Stalinas tapo Amerikos indėnų vadu
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka

Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo

(atnaujinta 22:45 2020.07.07)
Porošenka pareiškė, kad informacija, kurią skleidžia Ukrainos politikė, melaginga, ir apkaltino ją "Rusijos propagandos skleidimu"

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka televizijos laidoje "Svoboda slova" "ICTV" kanale susipyko su Aukščiausiosios Rados deputate, Vladimiro Zelenskio partijos "Tautos tarnas" nare Irina Vereščiuk, kuri priminė, kad jis prieš šešerius metus pasveikino Vladimirą Putiną su Rusijos diena.

"2014 metais, birželio 12 dieną, jūs pasveikinote Putiną su Rusijos diena. Esu tikra. Tai galima patikrinti", — sakė Vereščiuk.

Porošenka kelis kartus paklausė, ar teisingai išgirdo, į ką gavo teigiamą atsakymą. Per reklaminę pertrauką jis priėjo prie Vereščiuk ir pareiškė, kad ji meluoja. Dėl to deputatė parodė Ukrainos "24 kanalo" naujienas, kurios nurodė į Dmitrijų Peskovą, pranešė, kad Ukrainos prezidentas pasveikino Putiną. Porošenka pareiškė, kad ši informacija melaginga, ir apkaltino Vereščiuk "Rusijos propagandos skleidimu".

Ukrainos politikai, taip pat socialinių tinklų vartotojai aktyviai komentuoja šį įvykį. Vieni kaltina Vereščiuk šmeižtu ir "propagandos skleidimu", kiti mano, kad Porošenka iš tiesų pasveikino Putiną, nors tėvynėje jis jį vadino "agresoriumi".

"Turiu paprastą klausimą: o kam Porošenka paskambino Putinui per Rusijos dieną, birželio 12 dieną? Nė diena anksčiau, nė diena vėliau. Man nepavyko rasti jokių Porošenkos ar prezidento administracijos paneigimo požymių dėl sveikinimo, kuriuos jie išsakė 2014 metais", — Facebook parašė Aukščiausiosios Rados deputatas iš partijos "Batkyvščina" Sergejus Vlasenka.

Porošenkos frakcijos "Europos solidarumas" deputatas Vladimiras Arijevas mano, jog Vereščiuk padarė tokį pareiškimą, kad įtiktų Maskvai. "Istorija apie specifinę deputatę iš "Tautos tarno" Veresčiuk ir jos priekaištus Porošenkai įrodė tik vieną dalyką: praėjusių metų "išdavystė" vyko iš Maskvos, taip pat kaip ir pagrindiniai jos platintojai-šaltiniai — "zradofilai", — rašė jis Facebook.

Ukrainos prezidento tinklalapyje nėra žinios apie tokį Porošenkos ir Putino pokalbį, nes visos naujienos yra tik nuo praėjusių metų liepos ir susijusios tik su Vladimiru Zelenskiu.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas 2014 metų birželio 12 dieną pranešė, kad Putinas ir Porošenka kalbėjo telefonu, o Ukrainos prezidentas pasveikino Rusijos vadovą su valstybine švente — Rusijos diena.

Tegai:
Ukraina, Rusija, Vladimiras Putinas, Petro Porošenka
Dar šia tema
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Zacharova pakomentavo situaciją, susijusią su JAV ir Kinijos konfrontacija
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 22:36 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai