VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Ukrainos delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) sukūrė nuolatinę "Baltic Plus" grupę, kurios pagrindinė užduotis bus priešprieša Rusijai. Apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Ukrainos delegacijos vadovė Jelizaveta Jasko.
Grupę sudarys Ukraina, Lietuva, Latvija, Estija, Gruzija.
Jasko pažymėjo, kad pirmas žingsnis bus šalių atsisakymas švęsti ETPA 70-metį, nes organizacija, pasak jos, "prarado autoritetą milijonų valstybių narių piliečių akyse".
"Kviečiame į mūsų grupę visus, kuriems Europos vertybės ir įsipareigojimų vykdymas nėra tušti žodžiai. Mes kartu ginsime Europos Tarybos vertybes visiems jos nariams be išimties", — pabrėžė deputatė.
Anot pranešimo, kitas grupės posėdis vyks Kijeve.
Anksčiau Latvijos, Lietuvos ir Gruzijos atstovai kartu su Ukrainos delegacija nusprendė boikotuoti ETPA rudens sesijos atidarymą. Lietuvai bus atstovaujama iš dalies. Latvijos delegacija atsisako dalyvauti plenariniuose sesijos posėdžiuose, tačiau ji tęsis darbą politinėse grupėse ir komitetuose, o Gruzijos delegacija visai nedalyvaus ETPA darbe.
Vėliau prie dalinio boikoto prisijungė ir Lenkija. Pasak Lenkijos delegacijos pirmininko Aleksandro Pocejaus, šalis nedalyvaus iškilmėse Europos Tarybos 70-mečio proga.
Kaip pareiškė deputatai, toks sprendimas buvo priimtas kaip protesto prieš Rusijos sugrįžimą į ETPA ir solidarumo su Ukraina ženklas.
Tuo tarpu Estijos delegacija pareiškė, kad visgi ketina dalyvauti Asamblėjos darbe, nes "esant tokiai sudėtingai situacijai Estija turi dalyvauti dialoge".
Rudens sesija vyks nuo rugsėjo 30 iki spalio 4 dienos Strasbūre.
Pirmoji dalyvauti ETPA darbe oficialiai atsisakė nauja Ukrainos delegacija, tačiau vėliau paaiškėjo, kad keturi Aukščiausiosios Rados deputatai vis dėlto atvyks į rudens sesiją "neformaliam darbui".
Kaip ne kartą pažymėjo politikai ir ekspertai, Senosios Europos šalys nepalaiko Baltijos šalių ir Ukrainos protestų prieš Rusijos sugrįžimą į ETPA. Per savo kalbą organizacijoje antradienį Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas palaikė Rusijos delegacijos sugrįžimą į ETPA. Kita vertus, Rusijos delegacijos narys Leonidas Sluckis pareiškė, kad Prancūzijos vadovui savo kalboje nepavyko išvengti dvigubų standartų, tačiau bet kokiu atveju Prancūzijos vadovo kalba tapo "šaltu dušu rusofobiškai nusiteikusiems parlamentarams".
2014 metų balandžio mėnesį iš Rusijos delegacijos ETPA buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo susijungimo su Rusija. 2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau sankcijos buvo tik sugriežtintos.
Reaguodama į tai, delegacija pareiškė atsisakanti dirbti tokiomis sąlygomis, o 2016–2018 metais nepateikė prašymo patvirtinti jos įgaliojimus. 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje Rusija paskelbė, kad sustabdo dalį savo įmokų mokėjimo.
Birželio pabaigoje ETPA priėmė rezoliuciją, leidžiančią Rusijos delegacijai dalyvauti birželio mėnesio sesijoje. Vėliau buvo priimtas dar vienas dokumentas, visiškai atkuriantis Maskvos teises.
Kai kurie Vakarų politikai buvo nepatenkinti šiuo sprendimu. Tarp jų buvo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Gruzijos parlamentarai.
VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Žurnalo "National Interest" apžvalgininkas Markas Episkoposas paaiškino, kodėl Rusijai ir Ukrainai yra nuostolinga smogti pirmomis karo Donbase atveju.
Kaip pabrėžė žurnalistas, šiandien nėra jokių objektyvių ženklų, rodančių, kad Rusija planuoja siųsti karius į šį regioną, nes tokiu būdu ji pažeistų Minsko susitarimus ir jai taip pat grėstų naujos sankcijos ir "karinės pasekmės". Todėl, pasak Episkoposo, Rusijos karių judėjimas turėtų būti suvokiamas tik kaip signalas apie Maskvos pasirengimą reaguoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių puolimą Ukrainos rytuose.
Kijevas mąsto maždaug ta pačia kryptimi, mano straipsnio autorius. Jei Ukraina panorės jėga išspręsti konfliktą savarankiškai nepriklausomomis paskelbusiose respublikose, ji rizikuoja likti be JAV ir Europos paramos. Šiuo atveju Kijevo valdžia pakartos strategines Tbilisio klaidas, dėl kurių 2008 metais kilo ginkluotas konfliktas Pietų Osetijoje.
Taigi, jei viena iš šalių pirma pradės karą, jis atsidurs nepalankioje padėtyje: nepaisant dabartinio eskalavimo, geopolitiniai Maskvos ir Kijevo skaičiavimai nepasikeitė, padarė išvadą ekspertas.
Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Konflikto sureguliavimo klausimas aptariamas kontaktinės grupės susitikimuose Minske. Jos dalyviai priėmė kelis dokumentus dėl ugnies nutraukimo, tačiau susišaudymai tęsiasi.
Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį: įvyko pasikėsinimas į Donecko Liadies respublikos Liaudies milicijos bataliono vadą, Ukrainos saugumo pajėgos apšaudė minosvaidžiu Gorlovką ir Donecko pakraštį, suintensyvėjo kovos. Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę liniją. Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pavadino šį scenarijų galimu, tačiau vėliau pareiškė, kad Kijevo valdžia nesvarsto konflikto sprendimo jėga.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad dabar konflikto zonoje prasideda susišaudymai, dėl kurių sprendimus Ukrainos lauko vadai priima vietoje be aukštesnės vadovybės pritarimo.
VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtimų skaičius pasaulyje auga jau septynias savaites iš eilės, mirtingumas nuo viruso didėja jau mėnesį, sakė pirmadienio trumposios spaudos konferencijos metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.
"Sausio ir vasario mėnesiais pasaulyje šešias savaites iš eilės mažėjo COVID-19 atvejų. Dabar septintą savaitę iš eilės didėja užsikrėtimai ir keturias savaites daugėja mirčių", — cituoja jį RIA Novosti.
PSO generalinis direktorius pabrėžė, kad COVID-19 nėra įprastas gripas, o ekspertai dar nežino ilgalaikio viruso poveikio žmogaus organizmui, todėl būtina ir toliau imtis atsargumo priemonių.
PSO paskelbė pasaulinę COVID-19 pandemiją praėjusių metų kovo 11 dieną. Daugelis pasaulio šalių įvedė griežtas karantino priemones, uždarė sienas, sustabdė oro, kelių ir geležinkelių jungtis. Dabar ribojimai palaipsniui švelnėja.
VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvai ruošiantis diegti 5G mobiliųjį ryšį, siūloma, kad "nepatikimi" gamintojai ir tiekėjai Lietuvoje negalėtų dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje. Apie tai spaudos konferencijoje Seime pareiškė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
"Nepatikimi gamintojai ir tiekėjai negalėtų dalyvauti vykdant elektroninių ryšių veiklą Lietuvoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą", — pasakė jis.
Anušausko teigimu, svarbu, kad dabar būtų imtasi teisėkūros priemonių.
"Kontekste visada yra ir žvalgybos rizikos vertinimas, susijęs su trečiųjų šalių veikla <...> Jeigu mes įstatymais nenumatysime tam tikrų ribų, tai mūsų viešųjų pirkimų sistema veiks būtent taip, kaip veikia įprastai — ieškos pačio pigiausio tiekėjo", — pasakė KAM vadovas.
Pasak jo, artimiausiu metu Seimui bus pateiktos dvi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios įpareigos RRT prašyti specialios komisijos įvertinti įmonių atitiktį nacionalinio saugumo požiūriu.
"Sieksime užtikrinti, kad radijo ryšių skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. RRT turės pareigą kreiptis į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dėl vertinimo, kai bus skiriami radijo ryšio dažniai, kai keičiami gamintojai ar tiekėjai, kai gaunama informacija, kad galimai naudojami nepatikimi gamintojai ar tiekėjai", — pasakė Anušauskas.
Ministras pareiškė, kad gamintojai ar tiekėjai, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, turės būti pakeisti iki 2025 metų gruodžio pabaigos.
Kaip pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiunas, radijo dažnių naudojimas yra strategiškai svarbus diegiant 5G ryšius, todėl būtina reguliuoti jų konkursus ir aukcionus, susiejant šį procesą su nacionaliniu saugumu. Pasak jo, iki šiol RRT neprivalėjo kreiptis į komisiją, kad ji įvertintų būsimus sandorius, aukcionus ar konkursus.
Taip pat NSGK vadovas pareiškė, kad "nepatikimi" tiekėjai turėtų būti pašalinti iš visos elektroninių ryšių rinkos infrastruktūros.
"Iš tiesų kalbame apie 5G ryšį, tačiau turėkime galvoje, kad 5G ryšys yra susijęs su kitais ryšiais — tai yra 2G, 3G, 4G. 5G bus įrengiamas ant esamų platformų. Be jokios abejonės, kai tu diegsi 5G ryšį ir tą įrangą, kurią naudosi joje ir įrangos palaikymą, tai visiškai nuo įstayto įsigaliojimo turės ir privalės būti tik patikimi teikėjai", — pasakė jis.
Kovo pradžioje Kasčiūnas jau siūlė sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. Jis siūlė "nustatyti labai konkrečius nedemokratinių šalių gamintojus", kurių informacinė ir ryšių įranga kelia "potencialią grėsmę šaliai ir nacionaliniam saugumui" ir neturėtų būti naudojama Lietuvoje diegiant 5G mobilųjį ryšį.
Kai kuriuose Lietuvos miestuose jau veikia telekomunikacijų bendrovės "Telia" stotys, teikiančios 5G ryšį. Asmenys ir įmonės gali nemokamai išbandyti ryšį.
Tuo tarpu Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie joje įžvelgia "grėsmę nacionaliniam saugumui".
Anksčiau Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai šiais metais.
Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos Kinijos investicijas į strateginius objektus, o apie Kinijos kompanijų dalyvavimą diegiant 5G ryšius net nebus diskutuojama.