Mokslininkai dirba su mikroskopu, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai papasakojo apie fruktozės pavojų kepenims

21
(atnaujinta 19:28 2019.10.02)
Mokslininkai atliko tyrimus, kuriuose palygino šešių skirtingų gyvūnų dietų poveikį medžiagų apykaitai

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Džoslino diabeto centro Bostone mokslininkai padarė išvadą, kad didelis fruktozės kiekis slopina kepenų gebėjimą deginti riebalus.

Panašus gliukozės kiekis, kaip teigė tyrėjai, neturi įtakos medžiagų apykaitai.

Tyrimo autorius, Harvardo medicinos mokyklos profesorius Ronaldas Kanas paaiškino, kad "dėl fruktozės kepenyse kaupiasi riebalai. Ji veikia beveik taip pat, lyg į racioną būtų įtraukta daugiau riebalų. Tačiau priešingai yra su gliukozės kiekio padidinimu racione", kas, pasak jo, padeda kepenims deginti riebalus ir iš tikrųjų prisideda prie sveikesnės medžiagų apykaitos. 

Kanas pabrėžė, jog "svarbiausia tyrimo išvada yra ta, kad mityba, kurioje yra didelis fruktozės kiekis, yra bloga ir nepatartina".

Mokslininkai atliko tyrimus, kuriuose jie palygino šešių skirtingų gyvūnų dietų poveikį medžiagų apykaitai. Jie naudojo skirtingus gliukozės, fruktozės ir riebalų kiekių derinius.

Mokslininkai kontroliavo fermento CPT1a aktyvumą — didesnis jo kiekis rodo, kad mitochondrijos deramai atlieka savo darbą degindamos riebalus.

Tyrėjai išsiaiškino, kad laikantis mitybos, kurioje gausu riebalų ir fruktozės, fermentų kiekis yra žemas, o mitochondrijos veikia netinkamai.

21
Tegai:
mokslo tyrimai, mokslininkai
Dar šia tema
Rusijos mokslininkai sukūrė dirbtinę mėsą
Lietuvos mokslininkai treniruotėms sukūrė oro gynybos komplekso imitaciją
Mokslininkai atrado netikėtą žaliosios arbatos savybę
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Navalnas išrašytas Vokietijos ligoninės

(atnaujinta 11:02 2020.09.23)
Kaip pranešta, Navalnas šiek tiek daugiau nei mėnesį gydėsi Berlyno gydymo įstaigoje, daugiau nei tris savaites jis praleido reanimacijoje

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno būklė pagerėjo ir jis buvo išrašytas iš "Šaritė" klinikos Berlyne.

"Aleksejus Navalnas, kuris nuo 2020 metų rugpjūčio 22 dienos buvo gydomas klinikoje "Charité-Universitätsmedizin Berlin" buvo išrašytas iš ligoninės. Paciento sveikata pagerėjo tiek, kad skubų gydymą buvo galima nutraukti. Aleksejus Navalnas "Šaritė" buvo gydomas 32 dienas, iš jų 24 dienas reanimacijoje", — RIA Novosti cituoja klinikos pranešimą.

Pasak gydytojų, rusas galės visiškai pasveikti.

"Gydantys gydytojai mano, kad įmanomas visiškas [Navalno — Sputnik] pasveikimas, atsižvelgiant į ankstesnį kursą ir dabartinę paciento būklę. Apie bet kokias ilgalaikes sunkaus apsinuodijimo pasekmes galima bus spręsti vėliau", — sakoma pranešime.

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Vokietijos "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Navalno hospitalizavimo dieną Rusijos prokuratūra ir policija pradėjo patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad jie tikisi, jog Vokietijos pusė kuo greičiau atsakys į Rusijos generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dienos prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje. Rusijos Tyrimų komitetas anksčiau buvo nusiuntęs Vakarų Sibiro administracijai Navalno šalininkų pareiškimą, kad neva buvo pasikėsinta į opozicionieriaus gyvybę. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad faktiniai tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalniu vykdomi, jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atviras ir de jure.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno klinika "Šaritė" pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis buvo išvestas iš komos ir atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato.

Tegai:
Vokietija, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Navalnas išvestas iš komos
Žiniasklaida: Vokietija mano, kad Navalnas išgyveno dėl Omsko gydytojų reakcijos
Navalnas pasidalino savo pirmąja nuotrauka atsipeikėjus iš komos
Navalnas papasakojo apie sveikimo pažangą
Koronavirusas

Įvardyta liga, suteikianti imunitetą koronavirusui

(atnaujinta 18:06 2020.09.22)
Amerikiečių mokslininkas nustatė, kad regionuose, kur pastaraisiais metais užfiksuoti dengės karštligės protrūkiai, koronavirusas plinta lėčiau

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Žmonėms, persirgusiems dengės karštlige, gali atsirasti tam tikras imunitetas COVID-19. Apie tai praneša "Reuters", remdamasis Diuko universiteto profesoriaus Migelio Nikoleliso (Miguel Nicolelis) tyrimu.

Amerikiečių mokslininkas nustatė, kad regionuose, kur pastaraisiais metais užfiksuoti dengės karštligės protrūkiai, koronavirusas plinta lėčiau.

"Šis ryškus atradimas kelia intriguojančią imunologinės kryžminės reakcijos galimybę tarp dengės karštligės flaviviruso serotipų ir SARS-CoV-2", — sakė jis.

Nikoleliso teigimu, jeigu jo prielaidos pasitvirtins, žmonės galės įgyti tam tikrą imunitetą prieš COVID-19 dėl dengės karštligės vakcinos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 30,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 959 tūkst. žmonių.

Tegai:
liga, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje sumažėjo per parą nustatytų koronaviruso atvejų skaičius
"Grinda" tęsia darbuotojų koronaviruso imuniteto tyrimus
VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska

Vidaus reikalų ministrė džiaugiasi kaip niekada gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip niekada geri, sakė vidaus reikalų ministrė (VRM) Rita Tamašunienė.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

Pažymima, kad šiandien VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą.

"Labai svarbu, kad Jūs, ministre, išmanote savivaldos darbą ir žinote, kokių pokyčių reikia, nes demokratija visada prasideda nuo apačios, nuo savivaldos, ne nuo centrinės valdžios, todėl stiprinti savivaldą yra itin svarbu", — teigė Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotojas, vicemaršalka Piotras Zgorzelskis.

Taip pat aptarti partnerystės ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai, koronaviruso ir sienų kontrolės aktualijos, migracijos politika ir situacija Baltarusijoje. 

"Bendradarbiavimas su Lenkija mums yra vienas svarbiausių prioritetų. Praėjusią savaitę turėjome istorinį įvykį — dviejų Vyriausybių posėdį, kuris aiškiai parodė, kiek daug sąlyčio taškų mes turime. Geri santykiai tarp valstybių užtikrino ir sėkmingą bendradarbiavimą bei operatyvius sprendimus tuomet, kai buvo atkurta sienų kontrolė, taip pat aktyviai bendradarbiauja ir mūsų priešgaisrinės apsaugos tarnybos", — teigia Tamašunienė. 

VRM pranešime teigiama, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, yra numačiusi išimtį Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems humanitariniais pagrindais ir darbo bei mokslo reikalais. Lenkija yra suplanavusi ir finansinę paramą Baltarusijos piliečiams. 

"Norėčiau padėkoti už bendradarbiavimą Vidaus reikalų ministerijos vadovybei, nes Jūsų indėlis yra labai svarbus ir kai buvo paskelbta apie laikiną sienų kontrolės atkūrimą, ir šiuo metu, kai teikiame pagalbą Baltarusijos žmonėms, labai tą vertiname ir džiaugiamės gerais rezultatais", — sakė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska. 

Pažymima, kad nuo rugpjūčio 11 dienos jau išduoti 277 leidimai Baltarusijos piliečiams, kurie atvyks ypatingais humanitariniais pagrindais, iš jų 70 atvyko, 20 pateikė prašymus suteikti prieglobstį.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Lenkija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rita Tamašunienė
Dar šia tema
Estijoje už apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės
VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai