Vokietijos kanclerė Angela Merkel

Merkel papasakojo apie "Brexit" įtaką pasaulio ekonomikai

89
(atnaujinta 19:02 2019.10.02)
Vokietijos kanclerė pažymėjo, kad pastebimas ekonominio vystymosi sulėtėjimas susijęs su nestabilumu dėl prekybos konflikto tarp JAV ir Kinijos, o pačioje Europoje — dėl Britanijos pasitraukimo iš ES, kuris iki šiol nėra baigtas

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Pasaulio ekonomika yra nepaprastoje situacijoje, skelbiama visuotinė prognozė apie plėtros sulėtėjimą, kuris visų pirma susijęs su prekybos konfliktu tarp JAV ir Kinijos bei Didžiosios Britanijos pasitraukimu iš ES, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša RIA Novosti.

"Mes vienbalsiai nusprendėme, kad pasaulio ekonomika yra nepaprastoje situacijose, visos organizacijos prognozuoja plėtros sulėtėjimą. Mes tai matome ir Vokietijos vystymosi prognozėse", — pasakė Merkel spaudos konferencijoje po susitikimo su tarptautinių finansų organizacijų vadovais.

Ji pridūrė, kad sulėtėjęs ekonominis vystymasis susijęs su "egzistuojančiu nestabilumu dėl prekybos konflikto tarp JAV ir Kinijos, o jei kalbėtume apie Europą, tai dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES, kuris vis dar nėra baigtas, ir niekas nežino, ar jis bus tinkamai organizuotas, tuo klausimu mes dirbame, ir tai aš laikau dar įmanomu".

Tarp didžiausių pasaulio ekonomikų — JAV ir Kinijos — nuo 2018 metų vyksta vadinamasis prekybos karas. Per šį laiką šalys ne kartą sėdėjo prie derybų stalo, kurių metu padarė pažangą, tačiau galų gale vėl abipusiškai didino importo muitus. Paskutinis JAV ir Kinijos prekybos derybų raundas įvyko liepos 31 dieną. Šalims nepavyko pasiekti pažangos šiuo klausimu, o prekybinė konfrontacija tik sustiprėjo. Nauji JAV ir Kinijos abipusiški muitai įsigaliojo rugsėjo 1 dieną. Kitas prekybos derybų raundas numatomas spalio 10–11 dienomis.

Kalbant apie situaciją aplink "Brexit", šiuo metu ji yra patekusi į aklavietę: Britanijos Parlamentas priešinasi susitarimui su ES jo dabartine forma, tačiau kartu šalies valdžia yra kategoriškai prieš "Brexit" be susitarimo. ES atsisako atnaujinti derybas ir peržiūrėti susitarimą. Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas reikalauja, kad šalis laiku pasitrauktų iš ES — spalio 31 dieną — su susitarimu arba be jo.

LB apie "kietąjį" "Brexit": nukentės ir ekonomika, ir žmonės >>

Anot Merkel, tarptautinėms ekonomikos ir finansų institucijoms "daromas spaudimas", tačiau "daugiašalis bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus". Šiuo atžvilgiu vilties teikia TVF prognozės apie besitęsiantį individualaus vartojimo augimą. Ji patvirtino, kad Vokietijoje šios prognozės taip pat pasitvirtina.

"Klimato apsaugos programa, kurią patvirtinome ir kurios bendros investicijos sieks 45 milijardus eurų per ateinančius metus, iki 2023 metų, yra pavyzdys, kaip galima skatinti augimą, remti inovacijas, plėtoti mokslinius tyrimus", — sakė Merkel.

Anot jos, ji remia Pasaulio banko iniciatyvą, susijusią su į klimato apsaugą ir darbo vietų kūrimą Afrikoje orientuotas programas. Merkel pridūrė, kad Afrikos žemynas "turi pasiekti pakilimą", G7 susitikimuose Berlynas pasisako už paramą Afrikos ekonominei plėtrai.

"Deja, Vokietijos pramonei patrauklumas nėra toks didelis, kad reikšmingu laipsniu investuotų į Afriką, ir TVF šiandien pabrėžė, kad šios finansinės įplaukos turėtų būti didesnės", — pasakė ji.

Merkel pridūrė, kad susitikimo dalyviai aptarė skaitmenizacijos ir įmonių apmokestinimo skaitmeninėje srityje problemas, pabrėžusi, kad "spaudimas šiuo atžvilgiu yra ypač didelis Europoje". Ji pakartojo, kad Vokietija siekia PPO reformos.

89
Tegai:
pasaulio ekonomika, Didžioji Britanija, JAV, Kinija, Angela Merkel, Brexit
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (176)
Dar šia tema
"Société Générale" mano, kad "kietojo Brexit" pasekmės bus pražūtingos
Europos Parlamento rezoliucija kelia grėsmę Europos ateičiai
Džonsonas teigė, kad niekas jo nesustabdys nuo Britanijos išstojimo iš ES
Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo

(atnaujinta 13:15 2020.09.19)
Deputatas priminė, kad Jungtinės Valstijos bando užkirsti kelią "Nord Stream-2" statyboms, siekdamos išvaryti Rusiją iš Europos dujų rinkos

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Jei "Nord Stream-2" bus užblokuotas, kitu JAV tikslu taps Ukrainos dujų transportavimo sistemos sužlugdymas, sakė Jurijus Zagorodnyj, Aukščiausiosios Rados narys iš "Opozicijos platformos — Už gyvenimą". Jo kalbos pranešimas spaudai paskelbtas partijos tinklalapyje.

Deputatas priminė, kad JAV bando užkirsti kelią "Nord Stream-2" statyboms, siekiant išvaryti Rusiją iš Europos dujų rinkos. O Maidanas, kurį Vašingtonas organizavo Ukrainoje, jo nuomone, siekė ne tik politinių, bet ir ekonominių tikslų.

Proamerikietiško režimo nustatymas Kijeve leis Jungtinėms Valstijoms žengti kitą žingsnį kovojant dėl ​​suskystintų dujų tiekimo į Europą, įsitikinęs politikas.

"Kaip suprantate, atsižvelgdami į naujųjų Ukrainos meistrų interesus ir jų dabartinių globėjų pozicijas, tuo atveju, jei Vakarai blokuos "Nord Stream-2", mūsų dujų perdavimo sistema taps kitu Amerikos korporacijų tikslu. Tokiu būdu padės jai negarbingai užbaigti savo dienas", — sakė Zagorodnyj.

Jis prisiminė, kad dujų perdavimo sistema yra blogos būklės, ir neseniai įvykusi avarija greitkelyje netoli Kijevo tai dar kartą patvirtina.

"Jos ištekliai jau seniai yra ant ribos", — apibendrino deputatas.

"Nord Stream 2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Aktyviai priešinasi statyboms Ukraina, bijanti prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, Lenkija, Latvija ir Lietuva, kurios šį projektą laiko politiniu, taip pat JAV, kurios aktyviai reklamuoja suskystintas gamtines dujas į ES. Praėjusių metų pabaigoje JAV priėmė gynybos biudžetą, kuriame buvo numatytos sankcijos projekte dalyvaujančioms įmonėms. Todėl statybos buvo sustabdytos: Šveicarijos vamzdžių klojimo įmonė "Allseas" nedelsdama nutraukė darbą.

Dabar ginčai dėl "Nord Stream-2" paaštrėjo susidarius situacijai su Aleksejumi Navalnu. Kai kurie Vakarų politikai, įskaitant Vokietiją, ragina blokuoti projektą. Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimus reikėtų nagrinėti atskirai.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išskirtinai komercinis projektas ir įgyvendinamas siekiant viso Europos žemyno energetinio saugumo. Energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad projektas yra labai pasirengęs, ir išreiškė įsitikinimą, kad jis bus įgyvendintas iki metų pabaigos.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Ukraina
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas atplaukė į Vokietijos uostą  
EP pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai dėl Navalno bylos
Vokietijoje teigiama, kad nutiesta 97 % "Nord Stream-2"
Ledynas ir vanduo

Mokslininkai atrado naują vandens sudėtį

(atnaujinta 18:29 2020.09.18)
Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vandens aušinimas — tai du skysčiai viename. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai, atlikę pirmuosius skysto vandens matavimus, esant temperatūrai, gerokai žemesnei už įprastą užšalimo tašką. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science".

Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Faktas tas, kad vanduo nėra panašus į kitus skysčius — užšaldamas jis plečiasi ir nesitraukia kaip visi, tačiau jo tankis mažėja. Todėl ledas ne skęsta, o plūduriuoja paviršiuje. Vanduo turi aukštą virimo temperatūrą ir yra puikus tirpiklis, todėl įvairiomis sąlygomis jame ištirpsta dauguma organinių ir neorganinių medžiagų. Galiausiai, jis turi didžiulį paviršiaus įtempimo koeficientą. Dėl visų šių unikalių savybių vanduo tapo gyvybės Žemėje pagrindu.

Vanduo turi dar vieną įdomią savybę — užšąla labai "nenoriai". Jei kiti skysčiai į kietą būseną pereina palaipsniui, iškart po to, kai kertamas užšalimo taškas, vanduo "priešinasi" iki paskutiniųjų. Kad vanduo pradėtų kietėti, jam visada reikia kristalizacijos branduolių — mineralinės ar organinės kilmės suspenduotų dalelių.

JAV Energetikos departamento Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (PNNL) tyrėjai nusprendė patikrinti, iki kokios temperatūros vanduo išliks skystas.

Yra žinoma, kad vanduo gali būti gerokai atvėsusių lašelių pavidalu debesyse net esant labai žemai temperatūrai, o tada, kai iš viršaus, iš aukštesnių ir šaltesnių sluoksnių, į šiuos debesis patenka smulkių ledo dulkių, lašeliai akimirksniu kristalizuojasi ir ledo trupinių pavidalu krenta ant žemės (kruša).

Laboratorijos mokslininkai lazeriu sunaikino ploną ledo plėvelę, sukurdami peraušintą skystą vandenį, o paskui, naudodami infraraudonųjų spindulių spektroskopiją, stebėjo visus mažiausius jo virsmų etapus nuo 135 iki 245 kelvinų temperatūros — nuo minus 138 iki minus 28 laipsnių Celsijaus.

Ant fazinių būsenų "užšalimo rėmų" mokslininkai pamatė, kad aušinant vanduo kondensuojasi į tankaus skysčio fazę, kuri ir toliau egzistuoja kartu su įprasto skysčio faze. Didelio tankio skysčio dalis greitai sumažėja, kai temperatūra nukrenta nuo 190 iki 245 Kelvinų.

"Mes parodėme, kad skystas vanduo esant labai žemai temperatūrai yra ne tik santykinai stabilus, bet ir egzistuoja dviem struktūrinėmis formomis", — pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautoris Gregas Kimmelis, atsakydamas į klausimą, ar visada kristalizuojasi peraušintas vanduo. "Atsakymas yra neigiamas", — patvirtino jis.

Tyrėjai pirmieji eksperimentiškai įrodė, kad pervėsintas vanduo gali būti stabilios dviejų fazių skysčio ir skysčio būsenos, o fazių santykis skiriasi priklausomai nuo temperatūros. Anksčiau buvo manoma, kad hipotermijos metu vanduo laikui bėgant neišvengiamai sukietėja.

Tegai:
mokslininkai, vanduo
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo neįprastą veiksnį, ilginantį gyvenimo trukmę
Atrastas būdas, kaip nugalėti bakterijas be antibiotikų
Pomidorai ir spagečiai

Po karantino padaugėjo lietuvių, gaminančių maistą namuose

(atnaujinta 13:35 2020.09.19)
Prekybos tinklo "Maximos" apklausos rezultatai parodė, kad maistą namuose patys gaminasi 9 iš 10 apklaustųjų

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Didžioji dalis lietuvių maistą gaminasi namuose, o po karantino tokių žmonių atsirado dar daugiau. Tai rodo prekybos tinklo "Maxima" atlikta pirkėjų apklausa.

"Maximos" apklausos rezultatai rodo, kad maistą namuose patys gamina 9 iš 10 apklaustųjų. Kiekvieną dieną namuose ruošia 64 proc. respondentų (pernai tai buvo nurodę 59 proc. apklaustųjų), kelis kartus per savaitę — trečdalis respondentų, tuo tarpu 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad gamina tik savaitgaliais. 

Pasak prekybos tinklo "Maxima" Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, šiems lietuvių gaminimo įpročiams įtakos turėjo ir karantinas.

"Dalis žmonių įprato gaminti patys ir iki šiol didžioji dalis jų tai daro kasdien. Išmokusios namuose derinti darbus, mokslus bei įvairiausias atsakomybes, šeimos rasdavo laiko maisto ruošai, o toks gyvenimo ritmas daugeliui tapo įprastu", — sakė ji.

Beveik 8 iš 10 apklaustųjų namuose gamina vakarienę, 72 proc. — pietus ir daugiau nei pusė — 54 proc. — pusryčius.

"Šįmet didesnė dalis apklaustųjų nurodė, kad namuose dažniau gamina ir valgo pietus. Tikėtina, kad tai susiję su žmonėmis, kurie šiuo metu turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Vis dėlto dauguma šeimų maistą gamina vakare. Vakarienės laikas yra pats patogiausias visiems susėsti prie stalo ir pabūti drauge po dienos darbų", — pastebėjo Dapkienė.

Net 7 iš 10 apklaustų "Maximos" klientų nurodė, jog jiems svarbi sveika mityba. Pastaruoju metu apie pradėtą sveikesnį maitinimąsi nurodo 38 proc. apklaustųjų, o daugiau nei pusė — 52 proc. — respondentų akcentuoja, kad dažniau skaito etiketes ir domisi produktų maistingumu.

Internetinė apklausa apie "Maximos" klientų įpročius vykdyta rugpjūčio 10–25 dienomis. Joje dalyvavo 4052 atsitiktinai atrinkti "Maximos" klientai visoje Lietuvoje.

Tegai:
maistas, karantinas, apklausa, Maxima LT
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Apklausa parodė, kad pandemijos įkarštyje bankai sugriežtino skolinimo standartus
Apklausa parodė, kad dauguma vilniečių ir verslininkų palaiko kilpinio eismo įvedimą