Nugriautos Berlyno sienos liekanos, archyvinė nuotrauka

Vokietijos politikas: be TSRS ir Rusijos vokiečių vienybė būtų buvusi neįmanoma

50
(atnaujinta 00:08 2019.10.04)
Spalio 3 dieną, ketvirtadienį, vyksta Vokietijos vienybės dienos šventė, kuri švenčiama nuo 1990 metų

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Be TSRS ir Rusijos indėlio, Vokietijos vienybė būtų neįmanoma, sakė RIA Novosti vyriausybės komisijos vadovas minint Vokietijos Federacinės Respublikos suvienijimo 30-ąsias metines, buvęs Rytų Vokietijos Brandenburgo valstybės ministras pirmininkas, buvęs Vokietijos socialdemokratų partijos vadovas Matijas Placekas (Matthias Platzeck).

Spalio 3 dieną, ketvirtadienį, vyksta Vokietijos vienybės dienos šventė, kuri švenčiama nuo 1990 metų. Anksčiau Vokietijoje buvo skelbiama, kad nuo 2019 iki 2020 metų spalio bus paskelbti vadinamieji Vokietijos vienybės jubiliejiniai metai, jubiliejui organizuoti buvo sudaryta vyriausybinė komisija.

Berlynas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Jubiliejinės tapo kelios svarbios datos, ypač 2019 metų lapkričio 9 dieną Berlyne ir visoje Vokietijoje bus rengiamos šventės, skirtos 30-osioms Berlyno sienos griūties metinėms paminėti, 2020 metų spalio 3 dieną — 30 metų Vokietijos vienybei.

"Be tuometinės sovietų vyriausybės vokiečių vienybė būtų buvusi neįmanoma, bent jau tokiu metu ir tokiu pajėgumu — tai istorinis, vis dar neginčijamas faktas. Nepamirškime, kad tuometinė Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Tečer ir Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas leido aiškiai suprasti, kad iš tikrųjų jiems daug labiau patinka dvi Vokietijos, o ne viena. Tai buvo susiję su istorinėmis ir ekonominėmis problemomis, taip pat su lyderystės Europoje klausimais. Būtent (sovietų lyderis Michailas) Gorbačiovas ir (JAV prezidentas) Džordžas Bušas Vyresnysis padarė taip, kad kelias į Europos vienybę būtų įmanomas", — sakė Placekas.

Jis pridūrė, kad būtent Gorbačiovas "padarė daug dėl to, buvo atskaitos tašku ir prisiėmė asmeninę riziką".

"Mes neturėtume pamiršti, kad viena iš būtinų sąlygų, norint sėkmingai suvienyti Vokietiją ir Europą, buvo Rusijos vyriausybės sprendimas išvesti pusę milijono kareivių ir valstybės tarnautojų iš Rytų Vokietijos, taip pat iš kitų Rytų Europos šalių", — pridūrė komisijos vadovas.

Pasak jo, ši didžiulė karinė operacija taikos metu yra vienas iš tarpinių laimėjimų, kuriems, jo manymu, šis įvykis jo 30-mečio minėjimo kontekste didžiojoje politikoje per mažai gerbiamas, dėl ko Placekas labai apgailestauja.

50
Tegai:
TSRS, Vokietija, Rusija
Dar šia tema
Hitleris asmeniškai nieko nenužudė: kaltė dėl Holokausto bus primesta Baltijos šalims
Politologas pakomentavo Vokietijos nepasitenkinimą Zelenskiu
Vokietijos URM: "Nord Stream-2" bus įgyvendintas
Sprogimas Beirute

Ekspertas įvardijo tris galimo galingo sprogimo Beirute priežastis  

(atnaujinta 18:35 2020.08.06)
Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje. Naujausiais duomenimis, mirė 135 žmonės, apie 5 tūkst. buvo sužeista

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Sprogimas Beirute teoriškai galėjo įvykti dėl gaisro pusiau uždaruose sandėliuose, gesinant salietrą vandeniu arba nuo žiežirbų iš artimiausio pirptechnikos sandėlio, RIA Novosti sakė Rusijos mokslų akademijos profesorius Aleksandras Mažuga.

Ekspertas pažymėjo, kad amonio salietra yra plačiai naudojama kaip mineralinės trąšos žemės ūkyje arba kaip pramoninių sprogmenų, naudojamų kasyboje, klojant kelius, tunelius ir pramonėje, komponentas. Tai stabili medžiaga, kuri lydosi 170 laipsnių temperatūroje ir suyra išskirdama šilumą aukštesnėje nei 200 laipsnių temperatūroje.

"Norint padidinti sprogimo šilumą ir sukurti pramoninius sprogmenis, į nitratą pridedami degūs komponentai — alyvos, dyzelinas ar kiti organiniai junginiai. Be to, reikalingi įvairūs priedai, kad padidėtų amonio nitrato jautrumas smūgio bangai", — sakė jis.

"Kad nitratų deginimas virstų sprogimu, būtinos tam tikros sąlygos — apvalkalo buvimas, deginimas pusiau uždaruose sandėliuose. Be to, mes žinome, kad Beirute šalia amonio salietros yra jūros vanduo, kuriame yra chlorido jonų. Chlorido jonas yra žinomas kaip amonio salietros skilimo katalizatorius — jei jis pateks į druskos skystį, jo skilimo temperatūra sumažės, o virsmo greitis — skilimas ir degimas padidės", — teigė ekspertas.

Pasekmės Beirute po sprogimo
© Sputnik . РИА НОВОСТИ

"Kita galima perėjimo nuo degimo prie sprogimo priežastis yra salyklo gesinimas vandeniu: vandens patekimas į išlydytą nitratą sukelia putų susidarymą. Dėl to padidėja degimo paviršius ir padidėja degimo greitis. Savo ruožtu, kuo didesnis degimo greitis, tuo lengviau degimas virsta sprogimu", — pažymėjo jis.

Be to, yra ir kita versija — sprogimas nuo kibirkščių iš netoliese esančio pirotechnikos sandėlio.

"Šalia įprastų azoto trąšų yra pirotechnikos sandėlis. Suvirinimo aparato kibirkšties pakanka, kad pirotechnikos sandėlyje būtų galima sukelti gaisrą ir sprogimą. Tai sukėlė amonio nitrato detonaciją", — aiškino jis.

Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje. Naujausiais duomenimis, mirė 135 žmonės, apie 5 tūkst. buvo sužeista.

Tegai:
sprogimas, Beirutas
Dar šia tema
Liudytojas papasakojo apie Jefremovo elgesį po mirtinos avarijos
Nausėda: VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės avarijos atveju
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, archyvinė nuotrauka

Rusijos saugumo taryba paaiškino neonacistinių nuotaikų augimą Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:33 2020.08.06)
Patriševas teigia, kad dirvą tokiems judėjimams sukuria kitaip manančių persekiojimas, propaganda ir agresyvaus nacionalistinio turinio šūkiai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia atvirai skatina nacizmo reinkarnaciją, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Apie tai jis papasakojo interviu "Rossijskaja Gazeta".

"Kitaip manančių slopinimas, begėdiška propaganda, agresyvaus nacionalistinio turinio šūkių sukuria dirvą nevaržomiems neonacių judėjimams. Nėra jokių kliūčių sistemingiems SS legionierių eitynėms, aktyviai primetama mintis, kad šios grupės gali užkirsti kelią išgalvotai "galimai Rusijos invazijai"? — pabrėžė jis.

Tuo pačiu metu, kaip pažymi Patruševas, skirtingai nei Ukrainoje ir Baltijos šalyse, kitose Europos valstybėse ir visame pasaulyje neofašizmas yra suvokiamas kaip marginalus politinio gyvenimo reiškinys, tačiau dėl neatsakingos politikos jokia valstybė nebus apdrausta nuo jos atgimimo.

Baltijos šalių valdžia pastaraisiais metais vykdo rusofobinę politiką ir viešai cenzūruoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Lietuva taip pat vykdo nacizmo reabilitacijos politiką. Šalyje "miško broliai" laikomi "nacionaliniais didvyriais", nepaisant įrodymų, kad jie dalyvavo nusikaltimuose prieš žmones. Piliečiai, nesutinkantys su oficialia Vilniaus pozicija, yra persekiojami.

Lietuva aštriai kritikuoja 1939 metų Molotovo ir Ribentropo paktą tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo sudaryats siekiant "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą".

Tuo pat metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas bandymus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją pavadino "nesąžiningu", primindamas, kad ją pradėjo nacistinė Vokietija, o bandymai kaltinti kitas šalis tik suskaldщ Europą.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos valdžia 1930-aisiais, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sukurtas siekiant nustumti karo grėsmę nuo šalies sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą ragino kaimynines šalis išsaugoti faktais grįstą istorinę tiesą ir atviru būdu aptarti praeities įvykius.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
Tegai:
neonacizmas, miško broliai, Rusija, Baltijos šalys
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis
Dar šia tema
"Kaip tai įvyko?" Vanagaitė pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje
Titovui pagrasino bauda už prašymą pagerbti "miško brolių" aukų atminimą
Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane iš politikos
RF saugumo tarnyba paaiškino neonacistinių nuotaikų Baltijos šalyse augimą
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"

(atnaujinta 20:04 2020.08.06)
Šiandien vykusiame posėdyje pristatytas Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimas esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis, rašoma Vyriausybės pranešime.

Jame pristatytas atnaujintas grėsmių nacionaliniam saugumui, galinčių sukelti didelį pavojų ir žalą žmonėms ir aplinkai, valdymo koordinavimo modelis.

Institucijos posėdyje pristatė Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimą esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui". Aptartos Lietuvos pastangos tarptautinėje erdvėje, siekiant bendrų ES sprendimų, taip pat palaikymo dėl nesaugaus branduolinio objekto prie Lietuvos valstybės sienos neeksploatavimo ir tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

Taip pat diskutuota apie priemones, kurios būtinos siekiant efektyviau rengtis reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.

"Lietuvos pozicija Baltarusijos AE klausimu lieka nepakitusi. Matydami, kad Baltarusija neatsižvelgia į Lietuvos ir tarptautinių ekspertų raginimą neeksploatuoti nesaugios elektrinės, stipriname nuoseklų valstybės institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms. Svarbu pažymėti, kad jau šiandien savivaldybės yra aprūpintos stabiliojo jodo preparatais. Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad jodo tabletės prireikus pasiektų gyventojus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas savivaldybių ir valstybės institucijų bei įstaigų pasirengimui, priemonių telkimui ir infrastruktūros parengimui, gyventojų informavimui ir perspėjimui", – pažymėjo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.

Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė pasitelks infrastruktūros ir logistikos, radiacinės saugos ekspertų, visuomenės saugumo, strateginės komunikacijos ir savivaldybių klausimų darbo grupes. Jos koordinuos ir spręs klausimus, "susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai, kurias lemia nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos valstybės sienos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą