Ignalinos atominė elektrinė, archyvinė nuotrauka

Aptarti radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo klausimai

35
(atnaujinta 10:29 2019.10.07)
Iki 2077 metų Lietuvoje planuojama perkelti ir užkonservuoti laikinai saugomą panaudotą branduolinį kurą bei ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas į giluminį atliekyną

VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Šių metų rugsėjo 23-27 dienomis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) specialistai apsilankė Prancūzijos nacionalinėje radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūroje "Andra", praneša IAE.

Apsilankymo tikslas — įgyti patirties radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo klausimais.

"Andra" ekspertai IAE atstovams pristatė agentūros vykdomą veiklą ir pasiektus rezultatus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas giluminio atliekyno įrengimo Prancūzijoje projektui, taip pat ekspertai pasidalino patirtimi apie požeminės laboratorijos ir giluminio atliekyno vietos parinkimo iššūkius, supažindino su atliktų geologinių tyrimų rezultatais.

Taip pat buvo aptariami visuomenės įsitraukimo į giluminio atliekyno projektą, teritorijos integracijos ir paramos vietos bendruomenėms klausimai.

Lietuvoje iki 2077 metų planuojama perkelti ir užkonservuoti laikinai saugomą panaudotą branduolinį kurą bei ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas į giluminį atliekyną.

Dėl to pasaulyje esamos žinios apie giluminio atliekyno įrengimą yra labai svarbios.

Šiandien tai yra patikimiausias būdas visiškai sutvarkyti ir visam laikui išsaugoti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad šiuo metu Ignalinos AE ilgaamžės atliekos yra saugomos laikinose saugyklose. Baigiantis laikino saugojimo terminui (iki 2066 metų), jos turės būti perkeltos į giluminį atliekyną.

Laiku neužtikrinus tinkamo giluminio atliekyno įrengimo finansavimo, vėluotų jo įrengimas, o tai reikštų, kad pasibaigus ilgaamžių atliekų saugojimui laikinose saugyklose, jos turėtų būti perkrautos į naujus laikinuosius konteinerius. Energetikos ministerijos teigimu, tai kainuotų mažiausiai 1,1 mlrd. eurų.

Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvai įstojus į ES, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą, po to prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai.

Planuojama, kad Ignalinos AE bus galutinai uždaryta 2038 metais.

AE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos ir turės padidinti savo įnašą iki 20 procentų.

35
Tegai:
atliekų tvarkymas, tvarkymas, atliekos, radioaktyvios medžiagos, Ignalinos atominė elektrinė (IAE)
Dar šia tema
Ignalinos AE nutraukė atliekyno statybos pirkimus
Ignalinos AE statomas Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekynas

Karščiausios rusės: "Miss Maxim 2020" nugalėtoja ir finalininkės

(atnaujinta 20:11 2020.08.14)
Maskvoje buvo išrinkta gražiausia ir seksualiausia 2020 metų mergina. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Tarptautinis vyrų žurnalas "Maxim", be kito ko turi ir rusišką versiją. Versija rusų kalba išleidžiama kas mėnesį nuo 2002 metų balandžio. Išleidžiamas žurnalas 24 pasaulio šalyse. Žurnalui pozavo daugybė garsių aktorių, dainininkų, sportininkų, TV laidų vedėjų.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Kasmetinio "Miss Maxim" konkurso finalas įvyko rugpjūčio 12 dieną.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Dėl nugalėtojos karūnos varžėsi dešimt gražiausių ir seksualiausių merginų.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Pelnytą apdovanojimą gavo Oktiabrina Maksimova iš Naugardo.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Norint dalyvauti konkurse, pareiškėja turėjo paskelbti savo nuotrauką VKontakte ar Instagram su žyma @missmaxim2020russia ir hashtag #missmaxim2020russia.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Dalyvės praėjo ilgą kelią iki finalo. Šio kelio pradžioje vyko balsavimas tarp skaitytojų.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Šimtas jo nugalėtojų buvo pakviestos į profesionalią fotosesiją Maskvoje.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Remdamiesi fotosesijos rezultatais, žurnalo "Maxim" redakcija įvardijo dešimt geriausių pretendenčių į pergalę

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Finale žiuri išrinko gražiausią merginą.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Varžybose dalyvavo merginos iš įvairių Rusijos kampelių.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Nugalėtojos nuotrauka papuoš žurnalo "Maxim" spalio numerio viršelį.

Tegai:
grožio konkursas, nuotraka, Maskva, Rusija
Angela Merkel

Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje  

(atnaujinta 20:40 2020.08.14)
Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel griežtai pasmerkė smurtą prieš demonstrantus Baltarusijoje ir paragino išlaisvinti sulaikytuosius, per trumpąją konferenciją Berlyne sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas, praneša RIA Novosti.

"Kanclerė visų pirma smerkia tai, kad tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti vien dėl jų dalyvavimo taikiuose protestuose. Ją pribloškia pranešimai, kad sulaikytieji patiria smurtą... Ji išreiškia gilią užuojautą aukų artimiesiems", — sakė Seibertas ir pridūrė, kad Merkel paragino "Baltarusija besąlygiškai ir nedelsdama išlaisvina žmones, reikia gerbti jų teises į susirinkimus, informaciją ir žodžio laisvę".

"Tas faktas, kad paminamos pagrindinės teisės Baltarusijoje, yra visiškai nepriimtinas", — pabrėžė vyriausybės atstovas, teigdamas, kad šiandieniniame ES ministrų tarybos susitikime, skirtoje įvykiams Baltarusijoje, "mūsų požiūriu, mes taip pat turėtume kalbėti apie sankcijas tiems, kas atsakingas už žmogaus teisių pažeidimus".

Penktadienį ES užsienio reikalų ministrai surengs ekstremalųjį susitikimą per vaizdo konferenciją, kurioje, be kitų klausimų, bus aptarta padėtis Baltarusijoje ir galimos priemonės prieš asmenis, susijusius su smurtu prieš taikių protestų dalyvius.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka gavo 80,08 proc. balsų, Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. rinkėjų balsų.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių neiti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Lietuvos valdžia sako, kad moteris saugi. Vakare su ja telefonu kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė, kad prireikus Vilnius yra pasirengęs suteikti Tichanovskajai politinį prieglobstį.

Tegai:
Baltarusija, Angela Merkel
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
Petras Auštrevičius, archyvinė nuotrauka

Baltarusija neįsileido Auštrevičiaus ir dar vieno europarlamentaro

(atnaujinta 11:09 2020.08.15)
Anksčiau Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais respublikoje

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija vadovui Robertui Bedronui ir EP pranešėjui Baltarusijos kalusimais Petrui Auštrevičiui penktadienį nebuvo leista atvykti į Baltarusijos teritoriją.

Europos Parlamento nariai planavo aplankyti Baltarusiją rugpjūčio 14–16 dienomis.

Petras Autrevičius apie tai, kad nebus įleistas, sako sužinojęs oro uoste, kai Baltarusijos avialinijos anuliavo bilietą Baltarusijos pasieniečių nurodymu. Europarlamentarą Robertą Biedroną Baltarusijos pareigūnai sulaikė Minsko oro uoste ir deportavo į Vilnių.

"Su kolega Robertu Biedronu su kuriuo šiandien ketinome  apsilankyti Minske siunčiame linkėjimus Lukašenkai  iš Vilniaus. Robert  buvo sulaikytas Minsko oro uoste ir deportuotas į Vilniu. Belavia panaikino mano bilietus Baltarusijos pasienio tarnybos sprendimu", — savo Facebook rašo Auštrevičius.

Apie atsisakymo priežastį nieko nepranešama.

Kaip pažymėjo europarlamentarai bendrame pareiškime, tokie Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai rodo, kad jie "atsisako bet kokios galimybės pradėti dialogą".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Anksčiau Europos Parlamento vadovas Davidas Sassoli paragino Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus ir paleisti sulaikytuosius. Jis pažymėjo, kad "Baltarusijos žmonės turi teisę protestuoti".

"Žiaurios jėgos naudojimas iš valstybės pusės turi turėti pasekmių pagal tarptautinę teisę", — rašė Sassoli.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Europos Parlamentas, Petras Auštrevičius, protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje
"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje
Nausėda pareiškė, kad Tichanovskaja palaikė jo planą dėl Baltarusijos