Frankas Valteris Šteinmejeris

Šteinmejerį nustebino ukrainiečių reakcija į jo "formulę" dėl Donbaso

44
(atnaujinta 13:00 2019.10.08)
Vokietijos prezidentas nesupranta, kodėl Porošenka nusprendė, kad susitarimas sudarytas su "Maskvos įtaka"

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Vokietijos prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris nustebo dėl buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pareiškimo apie tai, kad "formulę" dėl konflikto Donbase sureguliavimo neva sugalvojo Rusija. Apie tai praneša portalas "Deutsche Wirtschafts Nachrichten".

Anot Vokietijos politiko, derybos dėl "formulės" priėmimo vyko prieš kelerius metus "Normandijos formato" susitikimo ribose. Šteinmejeris pabrėžė, kad tame susitikime dalyvavo ir pats Porošenka.

"Ginčai Ukrainoje mane šiek tiek nustebina, nes į šias derybas (dėl "formulės" — Sputnik) buvo įtrauktas ir vienas iš dalyvių, tuometinis prezidentas (Petro Porošenka — Sputnik) <...> Formulė — ne kas kita, kaip bandymas paversti didelius žingsnius, kurių abi konflikto pusės nebuvo pasirengusios žengti, mažesnių serija", — sakė politikas.

Be to, Šteinmejeris paneigė tvirtinimus, kad "formulė" buvo sukurta su Rusijos įtaka.

Akcija Donbaso pasirinkimas Donecke
© Sputnik / Валерий Мельников

Anksčiau buvęs Ukrainos lyderis Petro Porošenka pareiškė apie "Rusijos įtaką" susitarimo turiniui ir pasakė, kad "Šteinmejerio formulė" parašyta Kremliuje".

Praėjusią savaitę kontaktinės grupės dėl konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo nariai susitarė dėl "Šteinmejerio formulės" per susitikimą Minske.

Formulė nustato rinkimų organizavimą Kijevo nekontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse pagal Ukrainos Konstituciją, po to turės įsigalioti įstatymas dėl ypatingo Donbaso statuso, jei ESBO stebėtojai patvirtins, kad rinkimai vyko pagal organizacijos standartus.

Po to, kai dabartinis Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis paskelbė apie susitarimo pasirašymą, visoje šalyje kilo protestų banga. Akcijos vyko Kijeve, Lvove, Odesoje, Dnipre, Nikolajeve ir kituose Ukrainos miestuose.

Žiniasklaida: Kijevas planuoja visiškai blokuoti Donbasą >>

Konfliktas Ukrainos pietryčiuose tęsiasi jau daugiau nei penkerius metus. Sureguliavimo klausimas aptariamas kontaktinės grupės susitikimuose Minske ir vykstant "Normandijos formato" deryboms.

Po valstybės perversmo Ukrainoje 2014 metais dvi Donbaso teritorijos — nepripažintos Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos (DLR ir LLR) — paskelbė apie nepriklausomybę, po to Kijevo valdžia pradėjo prieš jas karinę operaciją. JT duomenimis, ginkluoto konflikto aukomis jau tapo daugiau kaip 13 tūkstančių žmonių.

44
Tegai:
Frankas Valteris Šteinmejeris
Dar šia tema
"Baltic Plus" — Lietuva ir vėl praleido progą patylėti
Ukrainoje vyksta mitingas prieš "Šteinmejerio formulę"
Kijeve taksi vairuotojas atsisakė pavežti Porošenką
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Lietuvos kariai

Lietuva nori pastatyti naują karinio rengimo poligoną prie Rusijos sienų

(atnaujinta 15:21 2020.08.04)
Krašto apsaugos ministerija teigė, kad artimiausiu metu taip pat planuojama daugiau investuoti į esamus Pabradės ir Ruklos poligonus

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lietuvoje svarstoma galimybė sukurti naują karinę pratybų teritoriją šalies vakaruose, sakė Krašto apsaugos ministerijos ministras Raimundas Karoblis. Apie tai pranešė "Ekspress nedelia".

Anot Krašto apsaugos ministerijos vadovo, šiuo metu JAV ir NATO pajėgos turi pakankamai mokymo vietų Pabradėje, tačiau "Lietuvos kariuomenės pratybų" sąskaita, kurios turi tenkintis mažesnėmis teritorijomis. Artimiausiu metu planuojama daugiau investuoti į Pabradės ir Ruklos poligonus.

"Žinant ir stiprėjančias Rusijos kariuomenės pajėgas Kaliningrade, ieškoma galimybių būtent vakarų Lietuvoje, kad būtų tolygesnis treniravimosi vietų paskirstymas, nes šiuo metu yra koncentruota iš esmės Rukloje, Kazlų Rūdoje ir, aišku savaime, Pabradėje. Tad reikėtų plačiau paskleisti", — teigė jis.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad šalis JAV lėšomis modernizavo oro bazę Šiauliuose. Vašingtono parama buvo 24 milijonai eurų. Įrengti infrastruktūros objektai buvo perduoti Lietuvos kariuomenei.

Vilnius investuoja į infrastruktūros plėtrą Pabradėje ir kitur bei paramos priimančiai šaliai sąlygų gerinimą. Amerikiečių kariai kartu su kitų sąjungininkų šalių lietuviais ir kariškiais ne tik naudojasi Lietuvos mokymo aikštelės infrastruktūra, bet ir prisideda prie jos modernizavimo. 2017–2019 metais JAV vien tik į Pabradės poligoną investavo apie 8 mln.

Tuo tarpu Lietuva gynybai skiria du procentus BVP ir planuoja iki 2030 metų padidinti karines išlaidas iki 2,5 procentų.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų, aiškindamos tai, kaip "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Interviu Sputnik Lietuva karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija bijo prarasti Amerikos finansavimą, todėl reikalauja išplėsti JAV kariuomenės buvimą. Anot jo, amerikiečiams naudinga dėl jų buvimo, nes jie išleidžia daug pinigų.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Raimundas Karoblis, Lietuva
Dar šia tema
Kieno sąskaita? Lietuva yra pasirengusi mokėti JAV už "tėvynės apsaugą"
JAV padidins karinį kontingentą Lenkijoje