Protestuotojai prieš Brexit netoli Thornton Manor Hotel

Paaiškėjo, kokiam skaičiui lietuvių reikia nuolatinio gyventojo statuso Anglijoje

106
(atnaujinta 12:21 2019.10.11)
Pranešama, kad aktyviausiai paraiškas teikė Lenkijos piliečiai, po jų — rumunai. "Brexit", kaip planuoja Didžiosios Britanijos vyriausybė, turėtų įvykti spalio 31 dieną

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Apie 1,8 milijono ES piliečių kreipėsi dėl nuolatinio gyventojo statuso JK po "Brexit", praneša Latvijos "LSM" portalas su nuoroda į "LTV".

Kaip pažymėta, aktyviausi pareiškėjai buvo Lenkijos piliečiai, jie pateikė 347 tūkst. prašymų. Antrojoje vietoje — Rumunijos piliečiai (280 tūkst.). Be to, dokumentus aktyviai teikia italai, portugalai, ispanai, bulgarai ir prancūzai.

Kalbant apie Baltijos šalis, paraiškas pateikė 92 tūkst. lietuvių ir apie 57 tūkst. latvių, o estai pasirodė neaktyviausi iš Baltijos šalių — jie atsidūrė 22-oje eilutėje su 5,3 tūkst. paraiškų.

Kol kas britų tarnybos apdorojo daugiau nei pusantro milijono kreipimųsi.

Tie ES piliečiai, kurie Jungtinėje Karalystėje gyvena daugiau nei penkerius metus, jau gavo statusą. Likusi dalis gali būti Didžiojoje Britanijoje, tačiau negaus statuso, kol nugyvens ten penkerius metus.

Be to, pasak Latvijos užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus, kai kurie piliečiai netiki, kad "Brexit" įvyks, todėl jie nepateikia reikiamų dokumentų, kad galėtų gauti nuolatinio gyventojo statusą Didžiojoje Britanijoje.

Taip pat, kaip priminė Rinkevičius, jei ES šalių piliečiai nesilaikys Londono reikalavimų, tuomet "kietojo Brexit" atveju jiems gali kilti bėdų, ir ES šalių valdžia negalės jiems padėti.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paskelbė ketinantis įvykdyti "Brexit" iki šių metų spalio 31 dienos, net jei su Briuseliu nebus pasirašytas susitarimas dėl pagrindinių klausimų.

"Brexit" data jau kartą buvo atidėta — iš pradžių jis turėjo įvykti kovo 29 dieną, tačiau buvo atidėtas, nes Didžiosios Britanijos parlamentas tris kartus atmetė susitarimą dėl "skyrybų" sąlygų.

106
Tegai:
Baltijos šalys, Brexit, Didžioji Britanija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (175)
Dar šia tema
Išeiti iš ES ir neišeiti pačiam. Džonsonas kaltinamas melu ir neteisėtumu
Džonsonas pažadėjo ES pateikti "padorų" pasiūlymą dėl "Brexit"
Merkel papasakojo apie "Brexit" įtaką pasaulio ekonomikai

Karščiausios rusės: "Miss Maxim 2020" nugalėtoja ir finalininkės

(atnaujinta 20:11 2020.08.14)
Maskvoje buvo išrinkta gražiausia ir seksualiausia 2020 metų mergina. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

Tarptautinis vyrų žurnalas "Maxim", be kito ko turi ir rusišką versiją. Versija rusų kalba išleidžiama kas mėnesį nuo 2002 metų balandžio. Išleidžiamas žurnalas 24 pasaulio šalyse. Žurnalui pozavo daugybė garsių aktorių, dainininkų, sportininkų, TV laidų vedėjų.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Kasmetinio "Miss Maxim" konkurso finalas įvyko rugpjūčio 12 dieną.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Dėl nugalėtojos karūnos varžėsi dešimt gražiausių ir seksualiausių merginų.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Pelnytą apdovanojimą gavo Oktiabrina Maksimova iš Naugardo.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Norint dalyvauti konkurse, pareiškėja turėjo paskelbti savo nuotrauką VKontakte ar Instagram su žyma @missmaxim2020russia ir hashtag #missmaxim2020russia.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Dalyvės praėjo ilgą kelią iki finalo. Šio kelio pradžioje vyko balsavimas tarp skaitytojų.

  • © Sputnik / Aleksey Maishev

    Šimtas jo nugalėtojų buvo pakviestos į profesionalią fotosesiją Maskvoje.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Remdamiesi fotosesijos rezultatais, žurnalo "Maxim" redakcija įvardijo dešimt geriausių pretendenčių į pergalę

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Finale žiuri išrinko gražiausią merginą.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Varžybose dalyvavo merginos iš įvairių Rusijos kampelių.

  • © Sputnik / Alexey Maishev

    Nugalėtojos nuotrauka papuoš žurnalo "Maxim" spalio numerio viršelį.

Tegai:
grožio konkursas, nuotraka, Maskva, Rusija
Angela Merkel

Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje  

(atnaujinta 20:40 2020.08.14)
Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel griežtai pasmerkė smurtą prieš demonstrantus Baltarusijoje ir paragino išlaisvinti sulaikytuosius, per trumpąją konferenciją Berlyne sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas, praneša RIA Novosti.

"Kanclerė visų pirma smerkia tai, kad tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti vien dėl jų dalyvavimo taikiuose protestuose. Ją pribloškia pranešimai, kad sulaikytieji patiria smurtą... Ji išreiškia gilią užuojautą aukų artimiesiems", — sakė Seibertas ir pridūrė, kad Merkel paragino "Baltarusija besąlygiškai ir nedelsdama išlaisvina žmones, reikia gerbti jų teises į susirinkimus, informaciją ir žodžio laisvę".

"Tas faktas, kad paminamos pagrindinės teisės Baltarusijoje, yra visiškai nepriimtinas", — pabrėžė vyriausybės atstovas, teigdamas, kad šiandieniniame ES ministrų tarybos susitikime, skirtoje įvykiams Baltarusijoje, "mūsų požiūriu, mes taip pat turėtume kalbėti apie sankcijas tiems, kas atsakingas už žmogaus teisių pažeidimus".

Penktadienį ES užsienio reikalų ministrai surengs ekstremalųjį susitikimą per vaizdo konferenciją, kurioje, be kitų klausimų, bus aptarta padėtis Baltarusijoje ir galimos priemonės prieš asmenis, susijusius su smurtu prieš taikių protestų dalyvius.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka gavo 80,08 proc. balsų, Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. rinkėjų balsų.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių neiti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Lietuvos valdžia sako, kad moteris saugi. Vakare su ja telefonu kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė, kad prireikus Vilnius yra pasirengęs suteikti Tichanovskajai politinį prieglobstį.

Tegai:
Baltarusija, Angela Merkel
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
Petras Auštrevičius, archyvinė nuotrauka

Baltarusija neįsileido Auštrevičiaus ir dar vieno europarlamentaro

(atnaujinta 11:09 2020.08.15)
Anksčiau Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais respublikoje

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija vadovui Robertui Bedronui ir EP pranešėjui Baltarusijos kalusimais Petrui Auštrevičiui penktadienį nebuvo leista atvykti į Baltarusijos teritoriją.

Europos Parlamento nariai planavo aplankyti Baltarusiją rugpjūčio 14–16 dienomis.

Petras Autrevičius apie tai, kad nebus įleistas, sako sužinojęs oro uoste, kai Baltarusijos avialinijos anuliavo bilietą Baltarusijos pasieniečių nurodymu. Europarlamentarą Robertą Biedroną Baltarusijos pareigūnai sulaikė Minsko oro uoste ir deportavo į Vilnių.

"Su kolega Robertu Biedronu su kuriuo šiandien ketinome  apsilankyti Minske siunčiame linkėjimus Lukašenkai  iš Vilniaus. Robert  buvo sulaikytas Minsko oro uoste ir deportuotas į Vilniu. Belavia panaikino mano bilietus Baltarusijos pasienio tarnybos sprendimu", — savo Facebook rašo Auštrevičius.

Apie atsisakymo priežastį nieko nepranešama.

Kaip pažymėjo europarlamentarai bendrame pareiškime, tokie Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai rodo, kad jie "atsisako bet kokios galimybės pradėti dialogą".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Anksčiau Europos Parlamento vadovas Davidas Sassoli paragino Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus ir paleisti sulaikytuosius. Jis pažymėjo, kad "Baltarusijos žmonės turi teisę protestuoti".

"Žiaurios jėgos naudojimas iš valstybės pusės turi turėti pasekmių pagal tarptautinę teisę", — rašė Sassoli.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Europos Parlamentas, Petras Auštrevičius, protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje
"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje
Nausėda pareiškė, kad Tichanovskaja palaikė jo planą dėl Baltarusijos