Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas įvedė sankcijas Turkijai dėl operacijos Sirijos šiaurėje

19
(atnaujinta 09:07 2019.10.15)
Pranešime sakoma, jog nurodymu siekiama daryti spaudimą Turkijai, kad ji būtų priversta nutraukti operaciją Sirijoje

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas pasirašė nurodymą taikyti sankcijas Turkijai dėl padėties Sirijoje, rašo RIA Novosti su nuoroda į JAV valstybės sekretorių Maiką Pompėją.

Nurodymu, kaip skelbiama pareiškime, siekiama daryti spaudimą Turkijai, kad ji būtų priversta nutraukti operaciją Sirijoje.

"Vykdomasis nurodymas suteikia Finansų ir Valstybės departamentams įgaliojimus peržiūrėti ir taikyti sankcijas fiziniams asmenims, organizacijoms ar asmenims, susijusiems su Turkijos vyriausybe ir dalyvaujantiems veikloje, keliančioje pavojų civiliams arba galinčioje dar labiau pakenkti taikai, saugumui ir stabilumui Sirijos šiaurės rytuose", — sakoma rašytiniame Pompėjaus pranešime.

Anot JAV Finansų departamento atstovų, sankcijos taikomos Turkijos gynybos ir energetikos ministerijoms, taip pat šių departamentų vadovams Hulusi Akarui ir Fatihui Donmezui. Be to, į "juodąjį sąrašą" pateko valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos pirmininko pavaduotojas Suleimanas Soilu.

Europos Tarybos pastatas Strasbūre, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Anksčiau Trampas paskelbė, kad Turkijai bus taikomos sankcijos, ir grasino Ankarai, kad atsiras papildomų, rimtesnių padarinių. Be to, JAV prezidentas ketina padidinti tarifus Turkijos plienui iki 50%, tai yra iki tokio lygio, kuris galiojo iki jų sumažinimo gegužės mėnesį. JAV taip pat nutrauks derybas dėl šimto milijardų dolerių vertės prekybos sandorio su Ankara.

Turkijos karinė operacija Sirijoje

Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas spalio 9 dieną paskelbė operaciją "Taikos šaltinis" šiaurinėje Sirijoje prieš Kurdistano darbininkų partiją ir teroristų grupuotę "Islamo valstybė"*. Vėliau prasidėjo antžeminė operacijos dalis. Šeštadienį Turkijos kariuomenė ir Sirijos ginkluota opozicija užėmė Ras al-Ainą, o sekmadienį — Tel Abjadą.

Tuo tarpu autonominė teritorijų administracija Sirijos šiaurės rytuose susitarė su Damasku dislokuoti kariuomenę palei visą sienos su Turkija dalį, kad padėtų atremti Turkijos kariuomenės ir grupuočių išpuolius.

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

Sirija prieš ir po karo veiksmų pradžios
© Sputnik /
Sirija prieš ir po karo veiksmų pradžios
19
Tegai:
Sirija, Turkija
Temos:
Karas Sirijoje: nelengvų sprendimų priėmimas šaudant pabūklams (113)
Dar šia tema
Trampas pareiškė, kad yra pasirengęs įvesti sankcijas Turkijai
Prancūzija paskelbė ketinanti sustabdyti Turkijos operaciją Sirijoje
Erdoganas reikalauja, kad NATO pasirinktų tarp Turkijos ir teroristų
ES ragina Turkiją išvesti kariuomenę iš Sirijos
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Trampas pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų NATO

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu laikraščio žurnalistui Markui Tisenui (Marc Thiessen) pareiškė, kad nenori, jog JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau sąjungininkai turi mokėti rinkliavas.

Kaip savo knygoje "Kambarys, kur tai įvyko: Baltųjų rūmų atsiminimai" teigia buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas: Trampas norėjo grasinti NATO lyderiams 2018 metais viršūnių susitikime, kad JAV pasitrauks iš aljanso, jei jie nemokės įmokų 2% BVP. Anot jo, po to, kai su valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi jis kalbėjo apie Trampo grasinimus palikti NATO, jie nusprendė įtikinti jį likti aljanse, tačiau, galbūt, sumažino JAV įmokas.

Dėl to savo kalboje Trampas elgėsi taip, kaip patarė Boltonas — jis pareiškė palaikąs NATO, tačiau kritikavo tas aljanso šalis, kurios vis dar turi mažus gynybos biudžetus.

Interviu metu Trampas skundėsi, kad 2% BVP taip pat yra "per mažai".

"Buvo tokių, kurie beveik nieko nemokėjo, o dabar moka. Ir jie man uždavė svarbų klausimą: "Ar išeitum, jei...", o aš atsakydavau:" Taip, aš išeičiau. Ir jei nepateiksite tokio atsakymo, jie nesumokės", — sakė Donaldas Trampas, kurio žodžius cituoja žurnalistas "Washington Post" paskelbtame straipsnyje.

Paklausus, ar Trampas nori, kad JAV pasitrauktų iš NATO, jis atsakė neigiamai. "Ne, nenoriu išeiti... Bet noriu, kad jie sumokėtų nemažą dalį", — Trampas.

2014 metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys padidins savo gynybos išlaidas iki 2% BVP. Trampas kelis kartus ragino aljanso partnerius įgyvendinti Bukarešte pasiektus susitarimus padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, grasindamas kitaip sumažinti JAV dalyvavimą NATO šalių narių bendrose saugumo programose.

Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas iškėlė klausimą ne tik pasiekti suderintą aljanso narių gynybos išlaidų lygį — 2% BVP, bet ir nustatyti naują kliūtį — 4%.

NATO valstybės narės įneša tiesioginį ir netiesioginį ar nacionalinį indėlį. Tiesioginės įmokos gaunamos iš aljanso poreikių finansavimo. Nacionalinis įnašas yra, pavyzdžiui, aprūpinimas įranga ar kariuomene dalyvauti karinėje operacijoje ir tokio sprendimo išlaidos.

Tegai:
JAV, NATO, Donaldas Trampas
Dar šia tema
"Rail Baltica": kaip miršta mėgstamiausias NATO ir ES projektas
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų
RT

"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties

(atnaujinta 14:42 2020.07.11)
Organizacija pažymėjo, kad Baltijos šalys galėjo pasielgti kitaip — pareikalauti redakcijos nepriklausomumo garantijų

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Tarptautinė organizacija "Reporteriai be sienų" (RBS) Lietuvos ir Latvijos draudimą transliuoti RT kanalus, taip pat požiūrį į Sputnik pavadino "piktnaudžiavimu ES sankcijų politika".

RBS pasmerkė Baltijos šalių veiksmus ir pažymėjo, kad ES sankcijos ar priemonės kovoti su "Rusijos propaganda" nėra teisėtos.

"Nors saugoti ir skatinti nepriklausomų ir patikimų žinių reportažų platinimą yra teisėta, RBS šiuos uždarymus vertina kaip piktnaudžiavimą ES politikos sankcijomis. Žiniasklaidos draudimas ar uždarymas nėra sankcijų, priimtų prieš [MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių Dmitrijų] Kiseliovą, dalis", — rašoma pranešime.

Organizacija pridūrė, kad užuot draudusios, Baltijos šalys iš visų žiniasklaidos priemonių galėjo pareikalauti redakcijos nepriklausomumo garantijų. Neįvykdžius teisinių įsipareigojimų, jie "gali skirti teisines sankcijas, su teisminės kontrolės sąlyga, kada bus nustatyta".

"Vienodi reikalavimai visoms žiniasklaidos priemonėms (nepriklausomai nuo jų kilmės šalies) leistų išvengti atsakomųjų priemonių iš šalių, kurios vykdo informacinį karą", — pabrėžė RBS.

Ketvirtadienį Lietuvoje įsigaliojo draudimas transliuoti RT, RT HD, RT en Español (ispanų kalba), RT Documentary HD ir RT Documentary TV kanalus. Praėjusią savaitę Latvijos valdžia priėmė panašų sprendimą, o Estija taip pat svarsto galimybę sekti šiuo pavyzdžiu.

Ryga šį žingsnį argumentavo tuo, kad RT tariamai priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Iš tikrųjų Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Kiseliovas anksčiau pažymėjo, kad tokia Latvijos valdžios pozicija liudija jos "kvailumą ir neišmanymą". Jis sakė nuoširdžiai pasijuokęs iš Rygos sprendimo, be to, jo teigimu, šis draudimas neturi teisinio pagrindo. Simonian savo ruožtu taip pat priminė, kad vietos valdžia jau seniai užblokavo "Sputnik" — ir tai netrukdo jam būti veiksmingu šaltiniu.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius.

Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Latvija, Lietuva, RT
Dar šia tema
Paprieštarauti negalime — blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT
Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
Didžioji Britanija

Ekonomistas išjuokė Didžiosios Britanijos kovą su imigracija

(atnaujinta 16:19 2020.07.11)
Pasak ekonomisto, pernai į Jungtinę Karalystę imigravo rekordinis žmonių iš ne ES šalių skaičius

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik.  "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad imigracija į Didžiąją Britaniją iš ES šalių sumažėjo tiek, kiek ji išaugo iš ne ES šalių.

"Tad bendras rezultatas liko toks, koks ir buvo, tik "dirbančius" europiečius dabar pakeitė "studijuojantys" azijiečiai. 2019 metais į Britaniją imigravo rekordinis skaičius imigrantų iš ne ES šalių (972 tūkst.) — daugiausiai iš Azijos, o emigravusių britų skaičius buvo didžiausias nuo 2009 metų (britų tarptautinės migracijos balansas 2019 metais buvo minus 250 tūkst.)", — rašė jis Facebook.

Mauricas su ironija pažymėjo, kad galima pasakyti apie JK turizmo sektoriaus atkūrimą. Pasak jo, nebereiks važiuoti atostogų už jūrų marių norint pasimėgauti Azijos, Afrikos ar Artimųjų Rytų kultūros paveldu — pakaks nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę.

Didžioji Britanija šių metų sausio pabaigoje pasitraukė iš Europos Sąjungos. Pereinamasis laikotarpis truks iki metų pabaigos, per kurį šalys derėsis dėl tolimesnių santykių.

Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai vyko į Britaniją. Tačiau anksčiau Mauricas tvirtino, kad po "Brexit" imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, tad "dėl vietos po saule" turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio. Jis taip pat teigė, kad šiais metais nereikia tikėtis didelės lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę.

Tegai:
imigracija, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Ekonomistas apie karantino švelninimą: lietuviai plačiai atvėrė savo pinigines
Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą