Žiniasklaida: JAV vykdė kibernetinę ataką prieš Iraną
(atnaujinta 17:52 2019.10.16)
Anot agentūros pašnekovų, operacija buvo įvykdyta rugsėjo pabaigoje ir buvo nukreipta prieš Teherano galimybes skleisti "propagandą"VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. JAV įvykdė slaptą operaciją kibernetinėje erdvėje prieš Iraną po to, kai buvo užpultos Saudo Arabijos naftos gavybos vietos, už kurios, pasak Vašingtono, yra Teheranas, pranešė "Reuters", remdamasis neįvardytais Amerikos valdžios institucijų atstovais.
YouTube / 60 Minutes / On 60 Minutes: Never-before-seen video of oil strikes
Anot agentūros pašnekovų, operacija buvo įvykdyta rugsėjo pabaigoje ir buvo nukreipta prieš Teherano galimybes skleisti "propagandą". Vienas iš šaltinių teigė, kad ataka "fiziškai paveikė" įrangą, tačiau išsamesnių duomenų jis nepateikė.
Pentagonas atsisakė komentuoti JAV kibernetines atakas. "Laikydamiesi savo politikos ir dėl operatyvinio saugumo sumetimų, mes neaptariame kibernetinės erdvės operacijų, žvalgybos ir planų", — sakė agentūros atstovė Elisa Smit.
Rugsėjo viduryje buvo užpultos kelios naftos gamyklos Saudo Arabijoje, po kurių šalis, didžiausia naftos eksportuotoja, kurį laiką sumažino savo produkcijos kiekį perpus. Husitų Jemeno sukilėliai, su kuriais kovoja Saudo Arabijos vadovaujama arabų koalicija, pareiškė, kad jų kovotojai įvykdė išpuolį, pasitelkę dronus. JAV teigė, kad Jemeno užpuolimo įrodymų nėra, ir dėl to kaltino Iraną. Arabų koalicija taip pat mano, kad išpuoliuose dalyvavo Teheranas. Iranas šiuos kaltinimus neigia.
©
Sputnik
"Beprecedentis Trampo spaudimas": JAV sankcijos prieš Iraną
"National Interest" įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę
(atnaujinta 18:54 2021.04.12)
Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį, Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę linijąVILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Žurnalo "National Interest" apžvalgininkas Markas Episkoposas paaiškino, kodėl Rusijai ir Ukrainai yra nuostolinga smogti pirmomis karo Donbase atveju.
Kaip pabrėžė žurnalistas, šiandien nėra jokių objektyvių ženklų, rodančių, kad Rusija planuoja siųsti karius į šį regioną, nes tokiu būdu ji pažeistų Minsko susitarimus ir jai taip pat grėstų naujos sankcijos ir "karinės pasekmės". Todėl, pasak Episkoposo, Rusijos karių judėjimas turėtų būti suvokiamas tik kaip signalas apie Maskvos pasirengimą reaguoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių puolimą Ukrainos rytuose.
Kijevas mąsto maždaug ta pačia kryptimi, mano straipsnio autorius. Jei Ukraina panorės jėga išspręsti konfliktą savarankiškai nepriklausomomis paskelbusiose respublikose, ji rizikuoja likti be JAV ir Europos paramos. Šiuo atveju Kijevo valdžia pakartos strategines Tbilisio klaidas, dėl kurių 2008 metais kilo ginkluotas konfliktas Pietų Osetijoje.
Taigi, jei viena iš šalių pirma pradės karą, jis atsidurs nepalankioje padėtyje: nepaisant dabartinio eskalavimo, geopolitiniai Maskvos ir Kijevo skaičiavimai nepasikeitė, padarė išvadą ekspertas.
Padėtis Ukrainos rytuose
Konfliktas Donbase tęsiasi septynerius metus, aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Konflikto sureguliavimo klausimas aptariamas kontaktinės grupės susitikimuose Minske. Jos dalyviai priėmė kelis dokumentus dėl ugnies nutraukimo, tačiau susišaudymai tęsiasi.
Padėtis paaštrėjo šių metų vasarį: įvyko pasikėsinimas į Donecko Liadies respublikos Liaudies milicijos bataliono vadą, Ukrainos saugumo pajėgos apšaudė minosvaidžiu Gorlovką ir Donecko pakraštį, suintensyvėjo kovos. Savarankiškai pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia plataus masto puolimą, traukdamas naujus karius į kontaktinę liniją. Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pavadino šį scenarijų galimu, tačiau vėliau pareiškė, kad Kijevo valdžia nesvarsto konflikto sprendimo jėga.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pareiškė, kad dabar konflikto zonoje prasideda susišaudymai, dėl kurių sprendimus Ukrainos lauko vadai priima vietoje be aukštesnės vadovybės pritarimo.
Tegai:
PSO vadovas pareiškė apie padidėjusį mirtingumą nuo koronaviruso
(atnaujinta 18:21 2021.04.12)
PSO generalinis direktorius pabrėžė, kad COVID-19 nėra įprastas gripas, o ekspertai dar nežino ilgalaikio viruso poveikio žmogaus organizmui, todėl būtina ir toliau imtis atsargumo priemonių.VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtimų skaičius pasaulyje auga jau septynias savaites iš eilės, mirtingumas nuo viruso didėja jau mėnesį, sakė pirmadienio trumposios spaudos konferencijos metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.
©
Photo : Facebook / Vilniaus miesto savivaldybė
"Sausio ir vasario mėnesiais pasaulyje šešias savaites iš eilės mažėjo COVID-19 atvejų. Dabar septintą savaitę iš eilės didėja užsikrėtimai ir keturias savaites daugėja mirčių", — cituoja jį RIA Novosti.
PSO generalinis direktorius pabrėžė, kad COVID-19 nėra įprastas gripas, o ekspertai dar nežino ilgalaikio viruso poveikio žmogaus organizmui, todėl būtina ir toliau imtis atsargumo priemonių.
PSO paskelbė pasaulinę COVID-19 pandemiją praėjusių metų kovo 11 dieną. Daugelis pasaulio šalių įvedė griežtas karantino priemones, uždarė sienas, sustabdė oro, kelių ir geležinkelių jungtis. Dabar ribojimai palaipsniui švelnėja.
Vilniuje beveik šimtas žmonių susirinko į vakarėlį karantino metu
(atnaujinta 19:35 2021.04.12)
Dauguma vakarėlio dalyvių buvo studentai, dalyvaujantys Europos Sąjungos švietimo programoje ERASMUSVILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Vilniuje beveik šimtas žmonių susirinko į vakarėlį karantino metu, praneša Lietuvos policijos departamentas.
©
Depositphotos / U.Omozo
Incidentas įvyko naktį į šeštadienį Lietuvos sostinėje. Vilniaus policijos komisariato pareigūnai apie 00:30 gavo pranešimą, kad Kareivių gatvėje esančiame pastate garsiai groja muzika ir nesilaikoma karantino taisyklių.
Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado didelę minią žmonių, dauguma jų — ES švietimo programos "ERASMUS" studentai. Buvo nustatyta 89 buvusių vakarėlyje asmenų tapatybė.
Aplinkybės tikslinamos.
Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo leista laisvai judėti tarp savivaldybių, respublikoje ir toliau galioja griežti epidemiologiniai apribojimai dėl koronaviruso. Be kito ko draudžiami viešieji renginiai ir dideli susibūrimai.
Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 226 700 COVID-19 atvejų, beveik 3700 žmonių mirė.