Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas, archyvinė nuotrauka

Ministras papasakojo apie Džonsono veiksmus nesant susitarimo su ES

23
(atnaujinta 23:02 2019.10.16)
Parlamentarai priėmė įstatymą, kuriuo reikalaujama, kad premjeras prašytų atidėti "Brexit" trims mėnesiams, jei spalio 19 dieną nebus pasiektas susitarimas su ES

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas parašys laišką Briuseliui, kuriame prašys pratęsti "Brexit", jei iki šeštadienio į rankas negaus susitarimo su ES, kurį trečiadienį patvirtino Parlamentas, trečiadienį sakė ministras Stivenas Barklis (Stephen Barclay), rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

Akcija prieš Brexit Londone, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Джастин Гриффитс-Уилльямс

JK turėtų pasitraukti iš ES spalio 31 dieną. Baimindamiesi, kad Džonsonas gali išvesti šalį iš ES be susitarimo, parlamentarai priėmė įstatymą, kuriuo reikalaujama, kad ministras pirmininkas prašytų trijų mėnesių atidėjimo, jei spalio 19 dieną nebus pasiektas susitarimas su ES. Vyriausybės Edinburgo sesijos teismui pateiktuose dokumentuose teigiama, kad Džonsonas laikysis įstatymų, nepaisant to, kad pats premjeras nuolat sako, jog Didžioji Britanija spalio 31 dieną pasitrauks iš ES.

"Galiu patvirtinti, kad, pirma, kaip ne kartą sakė premjeras, vyriausybė laikysis įstatymų. Antra, vyriausybė vykdys teisme duotus pažadus dėl įstatymo", — teigė Barklis, kalbėdamas Bendruomenių rūmuose.

Paklaustas, ar tai reiškia laiškų siuntimą į Briuselį, kuriuose prašoma pratęsti galiojimą, Barklis atsakė teigiamai.

Barklio ir Džonsono kolegų abejonės Parlamente yra susijusios su premjero nuolatiniais teiginiais, kad jis mieliau "numirtų griovyje", nei prašytų atidėti "Brexit".

Didžioji Britanija turėtų palikti ES spalio 31 dieną. Pradinė "Brexit" data buvo atidėta nuo kovo 29 dienos dėl to, kad Britanijos Parlamentas tris kartus atmetė susitarimą dėl "skyrybų" sąlygų. Be šio susitarimo šalis pasitrauks iš Sąjungos "kietuoju būdu", dėl kurio gresia labai nemalonūs ekonomikos pokyčiai, nes nuo to laiko visos ES įstatymų nuostatos nebus taikomos šaliai.

"Skyrybų" susitarimas — šalies ir Sąjungos "skyrybų" sąlygos — buvo parengtas sunkiose derybose su buvusios JK ministrės pirmininkės Terezos Mei vyriausybe. Mei atsistatydino nesėkmių su "Brexit" metu. Kliūtis susitarime — nuostatos dėl "backstop" — Šiaurės Airijos (Jungtinės Karalystės dalies) sienos ir ES šalies Airijos, esančios saloje, kurios dalis yra Šiaurės Airija. ES ne kartą pareiškė, kad neketina keisti "skyrybų" susitarimo, tačiau gali svarstyti keletą pasiūlymų situacijai ištaisyti, tačiau taip, kad nebūtų pažeistos dabartinės nuostatos.

Anksčiau dabartinis JK ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paskelbė, kad spalio 31 dieną Britanija išstos iš ES su arba be susitarimo. Tačiau rugsėjį Parlamentas priėmė įstatymą, įpareigojantį vyriausybės vadovą reikalauti atidėti "Brexit" pirmą darbo dieną po spalio 19 dienos, jei pasitraukimo sutarties tekstas nebus suderintas iki spalio 19 dienos. Džonsonas, priėmęs įstatymą, teigė, kad "geriau mirs griovyje", nei prašys atidėti "Brexit". Tačiau galutinį sprendimą atidėti "Brexit" priima ne Didžioji Britanija, o 27 likusių Europos Sąjungos valstybių vadovai.

23
Tegai:
Borisas Džonsonas, Didžioji Britanija, ES
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (176)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kokiam skaičiui lietuvių reikia nuolatinio gyventojo statuso Anglijoje
Buvęs Lietuvos premjeras naujajame Lenkijos Parlamente rado "Putino draugų" 
Auštrevičius priminė, kad Paksas pasirašė Lietuvos narystės NATO susitarimą
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 14:35 2020.09.18)
Opozicijos lyderė taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Padėtis Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinio įsikišimo, per skubias JT Žmogaus teisių tarybos derybas dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje sakė buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, praneša RIA Novosti

Tichanovskaja taip pat paragino leisti atvykti į Baltarusiją ir laisvai judėti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais.

"Mes reikalaujame, kad tarptautinei stebėjimo misijai būtų leista užfiksuoti režimo piktadarybes. Galiausiai mes reikalaujame laisvų ir sąžiningų rinkimų, kad Baltarusijos piliečiai galėtų laisvai pasirinkti savo vyriausybę pagal mūsų šalies įstatymus", — sakė Tichanovskaja.

Ji taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo.

"Mūsų reikalavimai yra paprasti ir visiškai atitinka visas pagrindines tarptautines normas. Mes reikalaujame nedelsiant nutraukti smurtą prieš civilius. Mes reikalaujame nedelsiant paleisti visus politinius kalinius", — sakė Tichanovskaja.

Ženevoje vyksta 45-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija, kurioje aptariama situacija Baltarusijoje. Ją pradėti pareikalavo Vokietija, veikdama Europos Sąjungos vardu.

Rusijos, Baltarusijos, Venesuelos ir KLR atstovai pasisakė už šio įvykio nutraukimą, nurodydami taisyklių pažeidimus.

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje derinamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Knygos Forestas Gampas autorius Winstonas Groomas

JAV mirė knygos "Forestas Gampas" autorius Winstonas Groomas

(atnaujinta 12:54 2020.09.18)
Rašytojo garsiausio kūrinio pagrindu buvo nufilmuotas kultinis to paties pavadinimo filmas su pagrindinį vaidmenį atlikusiu Holivudo aktoriumi Tomu Hanksu

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Eidamas 78-uosius metus mirė knygos "Forestas Gampas" ("Forrest Gump") autorius Winstonas Groomas, apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Amerikos Ferhopo miesto, kuriame gyveno Groomas, merė Karin Wilson.

"Su dideliu liūdesiu pranešu apie mūsų brangaus draugo Winstono Groomo mirtį. Ferhopo miestas šiandien prarado savo legendinį autorių", — parašė ji.

Kas tapo rašytojo mirties priežastimi, nepranešama. Žmonės iš viso pasaulio po Karin Wilson pranešimu komentaruose reiškia užuojautą.

Populiariausia Winstono Groomo knyga tapo romanas "Forestas Gampas", parašytas 1986 metais ir ekranizuotas 1994 metais. To paties pavadinimo filmas pelnė šešis Oskaro apdovanojimus, tris "Auksinio gaublio" apdovanojimus ir daugybę kitų apdovanojimų.

Knygoje pasakojama apie psichikos sutrikimų turintį jaunuolį, kuris pats perteikia savo gyvenimo istoriją. 1995 metais Groomas parašė knygos "Forestas Gampas" tęsinį — knygą "Gampas ir ko." (angl. "Gump and Co."), kurią taip pat buvo planuota ekranizuoti, tačiau bandymai tai padaryti buvo nesėkmingi. Be šios serijos, Groomas taip pat yra parašęs keletą negrožinių knygų.

Temos:
Metų netektys — 2020
Dar šia tema
Mirė kompozitorius Ennio Morricone
Mirė žymi kino ir teatro aktorė Gražina Balandytė
Mirė poetas Aleksas Dabulskis 
Eidamas 50 metus mirė hito "I Like to Move It" autorius
Pratybos dėl galimos avarijos BelAE pasekmėms pašalinti
 

VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai

(atnaujinta 13:40 2020.09.18)
Šių mokymų eigą koordinavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Dėl Astravo AE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Pabrėžiama, kad ugniagesių gelbėtojų mokykloje daugiau nei savaitę trunkančiuose mokymuose Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesiai gelbėtojai atliko antžeminę žvalgybą ir gyventojų švarinimo darbus. 

"Dėl Astravo atominės jėgainės grėsmės Lietuvos gyventojų saugumui turime būti gerai pasirengę, kad įvykdytume uždavinius, kurie yra keliami ugniagesių tarnybai, atsakingai už civilinę saugą", — sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Šių mokymų eigą koordinavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

"Daug dėmesio skiriame praktiniams užsiėmimams, kurie padeda stiprinti mūsų pareigūnų gebėjimus ir įgūdžius, jų metu įgyjama daugiau patirties. Be to, per pratybas mokomasi koordinuoti veiksmus ir spręsti iškylančias problemas", — teigė departamento direktorius Saulius Greičius. 

Pažymima, kad vykusių užsiėmimų metu ugniagesiai gelbėtojai sudarė radiacinės žvalgybos grupę. Jos nariai, apsirengę apsauginiais drabužiais, užsidėję dujokaukes, gavę individualius skaitmeninius dozimetrus ir pasiėmę būtinas priemones žvalgybai, išvyko nustatytu maršrutu, o likę pamainos pareigūnai palaikė ryšį su šios grupės nariais, kad žinotų jų veiksmų seką ir spėtų laiku įrengti dezaktyvavimo punktą.

"Radiacinės žvalgybos maršrutų ilgis — 50–70 km. Žvalgybos metu, apie 5–6 val., ugniagesiai gelbėtojai dirba su apsaugine ekipuote. Jie taip pat parengti raginti gyventojus palikti užterštą zoną ir teikti informaciją apie apsaugos priemones, jodo profilaktiką ir kt", — teigiama pranešime.

Atliekant žvalgybą buvo imituota, kad žvalgomame ruože rasti nukentėję žmonės. Jie buvo atvežti į švarinimo punktą. Prieš patekdami į jį, visi evakuotieji iš užterštos teritorijos, taip pat ir radiacinės žvalgybos grupės nariai buvo dezaktyvuojami.

Tuo pačiu evakuoti gyventojai buvo registruojami, matuojamas jų bei jų asmeninių daiktų užterštumas, atliekama dezaktyvavimo efektyvumo ir skydliaukės dozimetrinė kontrolė. Atlikus gyventojų švarinimą, buvo dezaktyvuoti ir švarinimo punkto darbuotojai.  

Anksčiau sveikatos apsaugos ministerija įsigijo keturis milijonus kalio jodido tablečių, kurios į respubliką buvo pristatytos gegužės pradžioje. Ministerija jas dalina 16 savivaldybių, esančioms 100 km spinduliu nuo Baltarusijos atominės elektrinės. Tokios priemonės buvo imtasi jei įvyktų "avarija" stotyje.

Radiacinės saugos centras taip pat parengė informaciją kaip vartoti tabletes branduolinės ar radiologinės avarijos atveju lietuvių, anglų, lenkų ir rusų kalbomis.

Astravo AE

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Energetikos ir saugumo centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiais Lietuvos rūpesčiais dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo. 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Konservatoriai reikalauja sustabdyti energetikos ministro įgaliojimus
Lukašenka Astravo AE pavadino "Baltarusijos nepriklausomybės dalimi"