Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, archyvinė nuotrauka

Makronas įvertino pasiekimus dėl "Brexit" susitarimo

30
(atnaujinta 20:02 2019.10.17)
Prancūzijos prezidentas mano, jog derėtų būti "atsargiems", kol Europos ir Britanijos parlamentai ratifikuos susitarimą

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas palankiai įvertino pasiekimus, susijusius su "Brexit" susitarimu, tačiau pažymėjo, kad reikia būti "atsargiems", kol jį ratifikuos Britanijos ir Europos parlamentai, praneša RIA Novosti.

"Šį rytą sulaukėme gerų naujienų, kai buvo sudarytas susitarimas, kuris atrodo priimtinas Europos Sąjungai ir Britanijai. Dabar turime pereiti prie kitų etapų", — Briuselyje žurnalistams sakė Makronas.

Kartu Prancūzijos vadovas pridūrė, kad verta būti "atsargiems", kol Europos ir Britanijos parlamentai ratifikuos susitarimą.

"Šis susitarimas, manau, leidžia mums atsakyti į politinius ir techninius tiek mums, tiek JK susirūpinimą keliančius klausimus. Susitiksime šiandien po pietų. Tada susitarimas turėtų būti ratifikuotas Europos ir Britanijos parlamentuose. Ir tik tada jis gali būti svarstomas. Tačiau šiame etape galime tik džiaugtis, kad derybos atnešė šį tą teigiamo", — sakė Emanuelis Makronas.

Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos derybininkai pasiekė susitarimą dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos ("Brexit") prieš ES valstybių vadovų viršūnių susitikimą.

"Kai yra noro, yra ir susitarimas — ir mes jį turime! Tai teisingas ir subalansuotas susitarimas ES ir Jungtinei Karalystei... Aš rekomenduoju aukščiausiojo lygio susitikime priimti šį susitarimą", — rašė Žanas Klodas Junkeris.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas taip pat paskelbė apie naują susitarimą su ES dėl "Brexit" ir paragino Parlamentą šeštadienį palaikyti šį dokumentą.

​Didžioji Britanija turėtų palikti ES spalio 31 dieną. Tikimasi, kad šeštadienį šalies Parlamentas balsuos dėl naujo susitarimo.

Pradinė "Brexit" data buvo atidėta nuo kovo 29 dienos dėl to, kad Britanijos Parlamentas tris kartus atmetė susitarimą dėl "skyrybų" sąlygų. Be šio susitarimo šalis pasitrauks iš Sąjungos "kietuoju būdu", dėl kurio gresia labai nemalonūs ekonomikos pokyčiai, nes nuo to laiko visos ES įstatymų nuostatos nebus taikomos šaliai.

"Skyrybų" susitarimas — šalies ir Sąjungos "skyrybų" sąlygos — buvo parengtas sunkiose derybose su buvusios JK ministrės pirmininkės Terezos Mei vyriausybe. Mei atsistatydino nesėkmių su "Brexit" metu. Kliūtis susitarime — nuostatos dėl "backstop" — Šiaurės Airijos (Jungtinės Karalystės dalies) sienos ir ES šalies Airijos, esančios saloje, kurios dalis yra Šiaurės Airija. ES ne kartą pareiškė, kad neketina keisti "skyrybų" susitarimo, tačiau gali svarstyti keletą pasiūlymų situacijai ištaisyti, tačiau taip, kad nebūtų pažeistos dabartinės nuostatos.

Anksčiau dabartinis JK ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paskelbė, kad spalio 31 dieną Britanija išstos iš ES su arba be susitarimo. Tačiau rugsėjį Parlamentas priėmė įstatymą, įpareigojantį vyriausybės vadovą reikalauti atidėti "Brexit" pirmą darbo dieną po spalio 19 dienos, jei pasitraukimo sutarties tekstas nebus suderintas iki spalio 19 dienos. Džonsonas, priėmęs įstatymą, teigė, kad "geriau mirs griovyje", nei prašys atidėti "Brexit". Tačiau galutinį sprendimą atidėti "Brexit" priima ne Didžioji Britanija, o 27 likusių Europos Sąjungos valstybių vadovai.

30
Tegai:
ES, Brexit, Emanuelis Makronas, Prancūzija
Dar šia tema
Ekspertas: Džonsonas "padėjo kortas ant stalo" per karalienės kalbą
Paaiškėjo, kodėl pasaulis nemėgsta Rusijos
Ministras papasakojo apie Džonsono veiksmus nesant susitarimo su ES
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Pagyvenusi pora

Įvardytos geriausios pensijų sistemos pasaulyje

(atnaujinta 18:43 2020.10.24)
Pusėje jų padėtis pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos — sumažėjo pensijų kaupimo įmokos ir pajamos, o valstybės skola išaugo

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Geriausios pensijų sistemos pasaulyje yra Nyderlanduose ir Danijoje. Šios šalys užėmė dvi geriausias pasaulio pensijų indekso vietas, rašo "Bloomberg".

Reitinge yra 39 šalys. Pusėje jų padėtis pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos — sumažėjo pensijų kaupimo įmokos ir pajamos, o valstybės skola išaugo. "Tai neišvengiamai turės įtakos būsimoms pensijoms: kai kuriems žmonėms teks ilgiau dirbti, o kitiems teks susitaikyti su žemesniu gyvenimo lygiu išėjus į pensiją", — sakė pranešimo autorius Deividas Niksas (David Nix).

JAV reitinge užėmė 18 vietą. Ekspertai Argentiną ir Tailandą pavadino autsaideriais. Iš šalių su išsivysčiusia ekonomika blogiausia pasirodė Japonijos pensijų kaupimo sistema, užėmusi 32 vietą.

Pernai Nyderlandai ir Danija taip pat tapo geriausių pensijų sistemų šalimis. Šis rezultatas leido joms patekti į A grupę — tai šalys su patikima, tvaria ir naudinga pensijų sistema. Blogiausia padėtis buvo Tailande, Argentinoje ir Turkijoje.

Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
© Sputnik
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
Tegai:
valstybinė pensija
Dar šia tema
Karbauskis pareiškė, kad konservatoriai "nekenčia" senyvo amžiaus žmonių
Prietarai ir rinkimai: ar atsiras Lietuvoje 13-oji pensija
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Laikrodis, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje įvedamas žiemos laikas: laikrodžius suksime atgal

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Tikimasi, kad toks perėjimas bus padarytas paskutinį kartą. Tuo pačiu metu vis dar nėra aišku, kokį laiką — žiemos ar vasaros — vyriausybė patvirtins pagrindiniu

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvoje paskutinį spalio sekmadienį įvedamas žiemos laikas. 04:00 valandą šalies gyventojai turės persukti laikrodžio rodykles valanda atgal.

Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio, tada paprastai pereinama prie vasaros laiko.

Kai kurie ekspertai mano, kad laikrodžio nustatymas turi neigiamos įtakos sveikatai. Tai ypač pasakytina apie nestabilios psichikos ir silpnos sveikatos žmones. Ekspertai sako, kad valandą praradęs režimas gali labai paveikti bendrą žmogaus savijautą, tačiau ne visi sutinka su šia nuomone.

Часы, перевод времени.
© Sputnik / Edvinas Mamontovas
Kur sukti laikrodžio rodykles

Dauguma pasaulio šalių naudoja sezoninį laiką, tačiau kai kurios Europos šalys nori jo atsisakyti. 2019 metų pavasarį Europos Parlamentas patvirtino laikrodžių sukiojimo ES atšaukimą nuo 2021 metų. Europos Sąjungos šalims bus leidžiama pasirinkti laiką, kurį jos nori palikti pagrindiniu.

Užpernai Lietuvoje buvo atlikta apklausa. Piliečių buvo klausiama, kokį laiką jie nori palikti pagrindiniu. Už vasaros laiką pasisakė daugiau nei 60 procentų lietuvių, dauguma jų buvo vyresni nei 50 metų žmonės, regioninių centrų ir mažų miestelių gyventojai. Tuo pat metu 26 procentai piliečių norėtų palikti žiemos laiką. Šį variantą palaikė didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys vakariniuose ir rytiniuose regionuose. Likusiems buvo sunku atsakyti.

Lietuva, Latvija ir Estija pareiškė norą gyventi viename laike. Tačiau diskutuodami šiuo klausimu jos nenurodė, kuris — vasaros ar žiemos — laikas bus pasirinktas pagrindiniu.

Tegai:
laikrodis, laikas