Protestuotojas prieš Brexit netoli viešbučio Thornton Manor, kur 2019 metų spalio 10 dieną susitiko Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas ir Airijos ministras pirmininkas Leo Vadarkaras, archyvinė nuotrauka

Britanijos vyriausybė atidėjo balsavimą dėl "Brexit" susitarimo

34
(atnaujinta 11:27 2019.10.20)
Premjeras parlamente teigė, kad "Brexit" neketina reikalauti ES atidėti terminų, ir pažadėjo padaryti viską, kad spalio 31 dieną JK išstotų iš Europos Sąjungos

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik.  JK vyriausybė po to, kai Parlamentas priėmė pakeitimą, kuris privertė jį prašyti pratęsti "Brexit", atidėjo balsavimą dėl susitarimo su ES iki kitos savaitės, sakė JK Bendruomenių rūmų lyderis Jokūbas Viljamas Reesas-Moggas.

Jis patikslino, kad diskusijos šiuo klausimu vyks pirmadienį.

Iki šiol neaišku, kokia forma bus sudarytas susitarimas ir kas vyks diskusijose dėl karalienės sosto kalbos, kuri taip pat numatyta pirmadienį.

Politikas Džonas Berkou pažadėjo, kad po konsultacijų su vyriausybe pirmadienį paaiškins situaciją.

Balsavimas dėl susitarimo turėjo įvykti šeštadienį, tačiau, priešingai nei teigia premjeras Borisas Džonsonas, deputatai priėmė Oliverio Litvino pateiktą pakeitimą. Anot jo, ministras pirmininkas turės paprašyti atidėti "Brexit" iki 23:00 (sekmadienio 01:00 Lietuvos laiku).

Pats Džonsonas parlamente teigė, kad neketino reikalauti Europos Sąjungos atidėti "Brexit", ir pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad šalis būtų išvesta iš Europos Sąjungos spalio 31 dieną.

"Aš neprašysiu ES atidėti ir Įstatymas manęs neįpareigoja to daryti. Tolesnis delsimas pakenks šaliai", — sakė premjeras.

Anot jo, kitą savaitę vyriausybė "pateiks įstatymo projektą, kuris turi būti priimtas siekiant užtikrinti Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos".

Škotijos nacionalistės partijos lyderis Ijanas Blekfordas, kalbėdamas parlamente, įspėjo Džonsoną, kad jei jis neprašys "Brexit" atidėjimo, jis susidurs su teismo procesu.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Джастин Гриффитс-Уилльямс

Litvino pataisa yra tam tikras "draudimas" "kietojo Brexit" oponentams: panašu, kad ji išlaikys susitarimo deputatų palaikymą, kol nebus priimtas atitinkamas įstatymas ir nėra visiškai atmetama tikimybė palikti ES be susitarimo. Priėmus pataisą, baiminamasi, kad kai kurie netikėti įvykių posūkiai gali užkirsti kelią civilizuotam Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš ES ir šalis spalio 31 dieną ir šalis tiesiog "pasitrauks" iš sąjungos.

Anksčiau dabartinis JK ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paskelbė, kad spalio 31 dieną Britanija išstos iš ES su arba be susitarimo. Tačiau rugsėjį Parlamentas priėmė įstatymą, įpareigojantį vyriausybės vadovą reikalauti atidėti "Brexit" pirmą darbo dieną po spalio 19 dienos, jei pasitraukimo sutarties tekstas nebus suderintas iki spalio 19 dienos. Džonsonas, priėmęs įstatymą, teigė, kad "geriau mirs griovyje", nei prašys atidėti "Brexit". Tačiau galutinį sprendimą atidėti "Brexit" priima ne Didžioji Britanija, o 27 likusių Europos Sąjungos valstybių vadovai.

34
Tegai:
susitarimas, Brexit, Didžioji Britanija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (175)
Dar šia tema
Nausėda įvertino naują JK ir ES "Brexit" susitarimą
Auštrevičius pareiškė, kad iš "Brexit" negalima tikėtis nieko gero
Gydytoja apžiūri pacientą, archyvinė nuotrauka

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas

(atnaujinta 22:43 2020.07.14)
Pažymima, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad naujo tipo koronavirusinė infekcija gali neigiamai paveikti širdį ir sukelti patologinius jos funkcijos pokyčius, pranešė "Sky News".

Edinburgo universiteto, kurio tyrimas buvo paskelbtas "European Heart Journal", kardiologijos žurnale, mokslininkai ištyrė 1261 pacientą, sergantį koronavirusu, iš 69 šalių. Jie nustatė, kad 55 % atvejų pacientams buvo nustatyti patologiniai širdies veiklos pokyčiai, o kas septintam pasireiškė sunkios disfunkcijos požymiai.

Pažymima, kad dauguma pacientų (901 žmogus) nepatyrė širdies problemų prieš užsikrėsdami koronavirusu. Tarp šios grupės pacientų patologiniai pokyčiai buvo užregistruoti 46 % žmonių, o sunkūs širdies veiklos sutrikimai — 13 % atvejų.

"COVID-19 yra sudėtinga, multisisteminė liga, galinti stipriai paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį. Mūsų darbas parodė, kad šie nuskaitymai [echokardiogramos — Sputnik] yra svarbūs — jie padėjo pagerinti pacientų, kuriems tai atlikta, gydymą", — sakė tyrimo grupės vadovas profesorius Markas Dvekas (Mark Dweck).

Jis pažymėjo, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 569 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, koronavirusas, širdis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 15-osios šventės

(atnaujinta 22:45 2020.07.14)
Liepos 15 yra 196-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 169 dienos

Šią dieną 1410 metais Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sutriuškino Kryžiuočių ordiną, o 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas iš Niujorko lėktuvu "Lituanica" pakilo į skrydį per Atlanto vandenyną.

Vardadienius švenčia Enrikas, Gerimantė, Henrieta, Henrikas, Herkus, Mantas, Rozalija.

Katalikai šią dieną mini Šv. Bonaventūrą. Jis buvo filosofas scholastikas, teologas, pranciškonas. 1257 metais — Pranciškonų ordino generolas, o nuo 1273 metų — kardinolas ir popiežiaus legatas Lione. Su šv. Tomu Akviniečiu laikomas vienu žymiausių visų laikų teologų. 1482 metais paskelbtas šventuoju, o 1588-aisiais — Bažnyčios mokytoju.

Tegai:
kalendorius