Rankos su nupieštu žemėlapiu, archyvinė nuotrauka

Nauja pasaulio netvarka. Kas kaltas ir daryti

60
(atnaujinta 11:25 2019.10.21)
Bet kokie ekonominiai Amerikos veiksmai, atliekami net ir šalies viduje, turės įtakos pasaulio bendruomenei

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik.  Skurdas, badas, žlugimas užsienio valiutų rinkoje, pasaulinės krizės — visi šie reiškiniai vis dar kamuoja šiuolaikinę visuomenę. Nei darbo našumo augimas, nei robotizavimas, nei šiuolaikinio mokslo laimėjimai neišsprendė socialinių ir ekonominių problemų. Kaip sumažinti plėtros atotrūkį tarp šalių ir išvengti naujų sunkumų? Apie tai rašo RIA Novosti su nuoroda į Rusijos prezidentinės Nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos (RANEPA) ekspertus.

"Skaudžiausia" pasaulio ekonomikos vieta

Šiandien ekonomikos augimui ir klestėjimui trukdo įtempta padėtis pasaulyje: informaciniai karai, sankcijos, ginklavimosi varžybos. Pasak ekspertų, tarptautinės organizacijos (G20, Tarptautinis valiutos fondas, BRIC) negali susitvarkyti su situacija: nelygybės didėjimu ir skaitmeninės plėtros atotrūkiu tarp šalių, padidėjusių valstybių ir privačių skolų, neigiamo žmogaus poveikio gamtai ir padidėjusia konkurencija energetikos ir naujųjų technologijų srityje.

Atrodytų, jau yra nemažai problemų, tačiau, agresyviai gindamos nacionalinius interesus, šalys ir toliau trukdo vystytis pasaulio ekonomikai. Valstybių sankcijos viena kitai ir šiuo atveju gaunama trečiųjų šalių parama  dažnai prieštarauja jų pačių nacionaliniams interesams, sąlygoja ribotą pasaulio ekonomikos augimą.

Dideliu iššūkiu išlieka ir šalių finansinė globalizacija (tarpusavio priklausomybė). Dėl šios priežasties didelėse išsivysčiusiose valstybėse vykstantys krizės reiškiniai visame pasaulyje plinta sparčiau. Pavyzdžiui, pirmaujanti dolerio padėtis tarptautinėje rinkoje lėmė pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę 2008 metais, po to, kai JAV smuko nekilnojamojo turto kainos.

Savanaudiška politika

Pasak ekspertų, efektyviam bendradarbiavimui trukdo pirmaujančių išsivysčiusių šalių (visų pirma JAV) ekonominė politika, įvedanti nestabilumą pasaulio ekonomikoje. Jungtinės Valstijos, kaip tarptautinės valiutos emitentės, turi "per didelę privilegiją" ir yra mažiausiai pažeidžiamos krizių.

JAV doleriai
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Bet kokie ekonominiai Amerikos veiksmai, net ir šalies viduje, turės įtakos pasaulio bendruomenei. Protekcionizmo politika JAV, kai valstybė riboja prekių importą, gindama vietinių gamintojų interesus, daro įtaką kitų šalių eksportui: verslas praranda didelius klientus ir pelną, o tai išprovokuoja geopolitinės įtampos augimą, kuris nepalieka galimybių užpildyti ekonominį atotrūkį tarp šalių.

Protekcionizmas — "savanaudiška" politika pasaulinėje rinkoje. Ir tai nėra geriausias sprendimas finansinės globalizacijos sąlygomis, jei prisiminsime Didžiąją ekonominę depresiją ir pasaulinę trisdešimtojo dešimtmečio krizę, kai šalys bandė atskirai spręsti savo problemas, uždarydamos sienas ir įvesdamos muitus prekių importui.

"Nė viena šalis negali savarankiškai įveikti susikaupusių problemų, nėra alternatyvos daugiašališkumui. G20 tebėra pagrindinis tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo forumas, tinklinio globaliojo valdymo centras, kuriame yra svarbiausios tarptautinės organizacijos ir klubų tipo neformalių institucijų nariai (G8/7 ir BRIC, seniausias išsivysčiusios pramonės ekonomikos klubas ir jauniausias didžiausių besivystančių šalių klubas)", — teigė Tarptautinių institucijų tyrimų centro direktorė Marina Larionova.

Ekonominė pusiausvyra: utopija ar realybė?

Norint išspręsti problemas, būtina derinti ekonomiškai išsivysčiusių ir besivystančių šalių pastangas. Anot ekspertų, reikia atkreipti dėmesį į Tarptautinio valiutos fondo reformos pabaigą, kad būtų sukurta nauja kvotų (dalyvaujančių šalių balsų) apskaičiavimo formulė ir jų perskirstymas besivystančių rinkų ir besivystančių šalių naudai, taip pat laipsniškas perėjimas nuo vieno rezervo piniginio vieneto prie kelių.

Anot RANEPA mokslininkų, pasiūlymas sukurti viršnacionalinę atsargų valiutą išlieka aktualus. Dėl prekybos ir finansinių operacijų sutelkimo keliomis valiutomis pasaulio ekonomika tampa pažeidžiama galimų neigiamų scenarijų šių valiutų išleidėjų valstybių ekonomikoje.

Be kitų užduočių, kurias reikia išspręsti kartu, ekspertai nustatė kovą su mokesčių bazės erozijos praktika ir mokesčių taisyklių plėtojimą skaitmeninėje ekonomikoje: formuojant finansų rinkų reguliavimo mechanizmus ir taisykles, atsižvelgiant į naujų technologijų ir skaitmeninių valiutų atsiradimą, taip pat į daugiašalių prekybos susitarimų suderinimą elektroninės komercijos srityje.

Nepaisant to, kol kas didėjanti geopolitinė įtampa nepalieka jokios galimybės užpildyti atotrūkį tarp nacionalinio suvereniteto principo ir poreikio sukurti viršnacionalinį pasaulio ekonomikos valdymo institutą, sako ekspertai.

"Keinso, Trifino, Kamdesiu, Štiglico idėjos sukurti pasaulinį (viršnacionalinį) atsargų centrą/banką ar įgalinti TVF suteikti tokias kompetencijas bus laikoma utopija, bent jau iki kitos pasaulinės krizės. Aš labai tikiuosi, kad iki šiol išlikęs G20 galės panaudoti savo galimybes pertvarkant pasaulinio ekonominio valdymo sistemą, tačiau tam tikrai reikia išsivysčiusių ir besivystančių šalių pastangų suvienijimo ir klubų lojalumo principo atmetimo", — pasakojo Larionova.

60
Tegai:
kaltinimai, besivystančios šalys, ekonomikos krizė, krizė
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka

Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo

(atnaujinta 22:45 2020.07.07)
Porošenka pareiškė, kad informacija, kurią skleidžia Ukrainos politikė, melaginga, ir apkaltino ją "Rusijos propagandos skleidimu"

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka televizijos laidoje "Svoboda slova" "ICTV" kanale susipyko su Aukščiausiosios Rados deputate, Vladimiro Zelenskio partijos "Tautos tarnas" nare Irina Vereščiuk, kuri priminė, kad jis prieš šešerius metus pasveikino Vladimirą Putiną su Rusijos diena.

"2014 metais, birželio 12 dieną, jūs pasveikinote Putiną su Rusijos diena. Esu tikra. Tai galima patikrinti", — sakė Vereščiuk.

Porošenka kelis kartus paklausė, ar teisingai išgirdo, į ką gavo teigiamą atsakymą. Per reklaminę pertrauką jis priėjo prie Vereščiuk ir pareiškė, kad ji meluoja. Dėl to deputatė parodė Ukrainos "24 kanalo" naujienas, kurios nurodė į Dmitrijų Peskovą, pranešė, kad Ukrainos prezidentas pasveikino Putiną. Porošenka pareiškė, kad ši informacija melaginga, ir apkaltino Vereščiuk "Rusijos propagandos skleidimu".

Ukrainos politikai, taip pat socialinių tinklų vartotojai aktyviai komentuoja šį įvykį. Vieni kaltina Vereščiuk šmeižtu ir "propagandos skleidimu", kiti mano, kad Porošenka iš tiesų pasveikino Putiną, nors tėvynėje jis jį vadino "agresoriumi".

"Turiu paprastą klausimą: o kam Porošenka paskambino Putinui per Rusijos dieną, birželio 12 dieną? Nė diena anksčiau, nė diena vėliau. Man nepavyko rasti jokių Porošenkos ar prezidento administracijos paneigimo požymių dėl sveikinimo, kuriuos jie išsakė 2014 metais", — Facebook parašė Aukščiausiosios Rados deputatas iš partijos "Batkyvščina" Sergejus Vlasenka.

Porošenkos frakcijos "Europos solidarumas" deputatas Vladimiras Arijevas mano, jog Vereščiuk padarė tokį pareiškimą, kad įtiktų Maskvai. "Istorija apie specifinę deputatę iš "Tautos tarno" Veresčiuk ir jos priekaištus Porošenkai įrodė tik vieną dalyką: praėjusių metų "išdavystė" vyko iš Maskvos, taip pat kaip ir pagrindiniai jos platintojai-šaltiniai — "zradofilai", — rašė jis Facebook.

Ukrainos prezidento tinklalapyje nėra žinios apie tokį Porošenkos ir Putino pokalbį, nes visos naujienos yra tik nuo praėjusių metų liepos ir susijusios tik su Vladimiru Zelenskiu.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas 2014 metų birželio 12 dieną pranešė, kad Putinas ir Porošenka kalbėjo telefonu, o Ukrainos prezidentas pasveikino Rusijos vadovą su valstybine švente — Rusijos diena.

Tegai:
Ukraina, Rusija, Vladimiras Putinas, Petro Porošenka
Dar šia tema
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Zacharova pakomentavo situaciją, susijusią su JAV ir Kinijos konfrontacija
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 22:36 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai