Rusijos sraigtasparnis, archyvinė nuotrauka

Rusijos sraigtasparniai nusileido buvusioje JAV bazėje Sirijoje

66
(atnaujinta 11:51 2019.10.22)
Koalicijos pajėgos praėjusią savaitę paliko teritoriją. Anot vieno iš Sirijos karininkų, amerikiečiai bazės neatstatė, o kilimo ir tūpimo take liko vien griuvėsiai

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Rusijos karinių oro ir kosmoso pajėgų sraigtasparniai nusileido prie Tabkos karinio aerodromo Rakos provincijoje šiaurinėje Sirijoje, pranešė RIA Novosti.

Damaskas
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Objektą saugo Sirijos kariuomenės ir jos sąjungininkų pajėgos.

Netoli Tabkos miesto esantis aerodromas buvo pastatytas prieš 50 metų. 2014 metais jį užgrobė teroristai iš "Islamo valstybės"*. 2017 metų vasarą juos išmušė Sirijos demokratinių pajėgų (SDS) padaliniai — opozicijos grupuotės, laikiusios proamerikietiškos pozicijos ir turėjusios JAV paramą. Po to prie Tabkos atsirado Amerikos karinė bazė, o SDS grupuotė dvejus metus valdė provinciją.

Kaip sakė Sirijos armijos padalinio, saugančio objektą, vadas, kai kovotojai užėmė aerodromą, jie susprogdino kilimo ir tūpimo taką. JAV kariuomenė nieko neatstatė. Šiuo metu Sirijos kariškiai šalina nuolaužas kilimo ir tūpimo tako vietoje ir renka sugedusią įrangą — tarnybines transporto priemones, kuro papildymo, gaisrines mašinas.

Spalio 9 dieną Turkija pradėjo karinę operaciją "Taikos šaltinis" šiaurinėje Sirijoje, kova prasidėjo nuo atakų iš oro prieš kurdų pajėgų pozicijas. Kaip pranešė Ankaroje, Turkijos kariuomenė turėtų sukurti buferinę zoną, kuri užtikrintų Turkijos sienos saugumą.

Po to Pentagono vadovas Markas Esperis teigė, kad dėl Turkijos puolimo JAV pradėjo apie tūkstančio JAV karių pasitraukimo iš šiaurės Sirijos operaciją. Jau spalio 16 dieną JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos pajėgos likvidavo karinę bazę, esančią Kobani (Ain al-Arab) rajone, 150 kilometrų atstumu nuo Alepo, taip pat paliko Rakos ir Tabkos miestus.

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

66
Tegai:
Turkija, JAV, Sirija, Rusija
Dar šia tema
JAV koalicijos kariai susprogdino savo sandėlį Sirijoje
Visų pirma — Sirija? Ar verta Lietuvai atkartoti "patį blogiausią" JAV sprendimą
Sirijos kurdai pareiškė, kad Turkija vykdo apšaudymą nepaisydama susitarimų
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka

Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo

(atnaujinta 18:56 2020.07.07)
Porošenka pareiškė, kad informacija, kurią skleidžia Ukrainos politikė, melaginga, ir apkaltino ją "Rusijos propagandos skleidimu"

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka televizijos laidoje "Svoboda slova" "ICTV" kanale susipyko su Aukščiausiosios Rados deputate, Vladimiro Zelenskio partijos "Tautos tarnas" nare Irina Vereščiuk, kuri priminė, kad jis prieš šešerius metus pasveikino Vladimirą Putiną su Rusijos diena.

"2014 metais birželio 12 dieną jūs pasveikinote Putiną su Rusijos diena. Esu tikra. Tai galima patikrinti", — sakė Vereščiuk.

Porošenka kelis kartus paklausė, ar teisingai jis išgirdo, į ką gavo teigiamą atsakymą. Per reklaminę pertrauką jis priėjo prie Vereščiuk ir pareiškė, kad ji meluoja. Dėl to deputatė parodė Ukrainos kanalo "24" naujienas, kurios nurodė į Dmitrijų Peskovą, pranešė, kad Ukrainos prezidentas pasveikino Putiną. Porošenka pareiškė, kad ši informacija melaginga, ir apkaltino Vereščiuk "Rusijos propagandos skleidimu".

Ukrainos politikai, taip pat socialinių tinklų vartotojai aktyviai komentuoja šį įvykį. Vieni kaltina Vereščiuk šmeižtu ir "propagandos skleidimu", kiti mano, kad Porošenka iš tiesų pasveikino Putiną, nors tėvynėje jis jį vadino "agresoriumi".

"Turiu paprastą klausimą: o kam Porošenka paskambino Putinui per Rusijos dieną, birželio 12 dieną? Ne diena anksčiau, ne diena vėliau. Man nepavyko rasti jokių Porošenkos ar prezidento administracijos paneigimo požymių dėl sveikinimo, kuriuos jie pareiškė 2014 metais", — Facebook parašė Aukščiausiosios Rados deputatas iš partijos "Batkivščina" Sergejus Vlasenka.

Porošenkos frakcijos "Europos solidarumas" deputatas Vladimiras Arijevas mano, kad Vereščiukpadarė tokį pareiškimą, kad įtiktų Maskvai. "Istorija apie specifinę deputatę iš "Liaudies tarnas" Veresčiuk ir jos priekaištus Porošenkai įrodė tik vieną dalyką: praėjusių metų "išdavystė" vyko iš Maskvos, taip pat kaip ir pagrindiniai jos platintojai-šaltiniai — "zradofilai", — rašė jis Facebook.

Ukrainos prezidento tinklalapyje nėra žinios apie tokį Porošenkos ir Putino pokalbį, nes visos naujienos yra tik nuo praėjusių metų liepos ir susijusios tik su Vladimiru Zelenskiu.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas 2014 metais birželio 12 dieną pranešė, kad Putinas ir Porošenka kalbėjo telefonu, o Ukrainos prezidentas pasveikino Rusijos vadovą su valstybine švente — Rusijos diena.

Tegai:
Ukraina, Rusija, Vladimiras Putinas, Petro Porošenka
Dar šia tema
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Zacharova pakomentavo situaciją, susijusią su JAV ir Kinijos konfrontacija
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 15:54 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo pačiu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginus su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų

(atnaujinta 17:59 2020.07.07)
Ministerijos duomenimis, už emisiją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 150 mln. eurų, rašo Finansų ministerija.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Už ją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną.

"Paklausa aukcione siekė 363,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,140 proc., didžiausias patvirtintas — -0,070 proc., vidutinis svertinis pelningumas — -0,090 proc." — rašoma pranešime.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
ekonomika, paskola, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje