Lenkijos įmonės savininkė į gatvę išmetė mirštantį ukrainietį
(atnaujinta 13:04 2019.10.23)
Karstų gamybos fabrike dirbęs 36 metų vyras darbo metu pasijuto blogai, tačiau verslininkė uždraudė iškviesti gydytojus VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Lenkijoje bendrovės savininkė į gatvę išmetė mirštantį darbuotoją, praneša televizijos kanalas "TCH".
Kilęs iš Karpatų, jis dirbo karstų gamybos fabrike netoli Naujojo Tomyšlo miesto. 36 metų vyras darbo metu pasijuto blogai, tačiau verslininkė, kaip teigiama, uždraudė iškviesti gydytojus ir liepė darbuotojui vykti namo. Kitą dieną vyro kūnas buvo rastas už 125 kilometrų nuo darbo vietos.
Prokuratūra įmonės savininkei pateikė kaltinimus už tai, kad ji nesuteikė pagalbos savo darbuotojui.
Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad į Lenkiją dirbti išvykę ukrainiečiai susidūria su "žiauriais žmogžudysčių, sumušimų ir pažeminimo atvejais", o teisėsaugos institucijos dažnai ignoruoja ukrainiečių pareiškimus.
Kasmet į sezoninius darbus į užsienį nuvyksta apie devynis milijonus ukrainiečių. Pastaraisiais metais šis skaičius labai išaugo ir toliau didėja. Tokia situacija labai pakenkia pačios Ukrainos ekonominei padėčiai.
Remiantis "Eurostat" duomenimis, dažniausiai ukrainiečiai ieškodami uždarbio renkasi Lenkiją. Anot ukrainiečių migrantų, vietiniai atlyginimai jiems atrodo "kosminiai", nors palyginant su vietinėmis kainomis vos leidžia sudurti galus. Anot ukrainiečių, Lenkijoje į juos žiūri kaip į "pigią darbo jėgą", o darbo sąlygos šalyje "tiesiog siaubingos". Lenkai daugelyje apklausų skundžiasi, kad ukrainiečiai nemoka lenkų kalbos ir konkuruoja dėl darbo vietų.
PSO vėl užfiksavo rekordinį naujų koronaviruso atvejų per dieną skaičių
(atnaujinta 15:22 2020.10.25)
Pasak organizacijos vyriausiosios tyrėjos, lapkričio pabaigoje bus pateikti vienos arba dviejų vakcinų nuo COVID-19 duomenys apie trečiąjį bandymų etapąVILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vėl užfiksavo rekordinį naujų koronaviruso atvejų per dieną padaugėjimą, praneša RIA Novosti.
Beveik per parą pasaulyje buvo užfiksuoti 465 322 COVID-19 atvejai. Tuo pačiu metu spalio 23-osios išvakarėse PSO taip pat pranešė apie rekordinius rodiklius — 445 419 infekcijos atvejus per dieną.
Anksčiau PSO vyriausioji tyrėja Sumia Svaminatan įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso infekcijos pradžios laiką.
Pasak jos, lapkričio pabaigoje bus pateikti vienos arba dviejų vakcinų nuo COVID-19 duomenys apie trečiąjį bandymų etapą. To pakaks, kad būtų galima rekomenduoti vartoti vaistą kritiniu atveju. Pirmieji rezultatai bus gauti iki metų pabaigos. Svaminatan pridūrė, kad remdamiesi išankstiniais duomenimis, valstybės institucijos nuspręs, ar rekomenduoti vakciną naudoti kritiniais atvejais.
Naujausiais duomenimis, pasaulyje nustatyta 42,4 mln. koronaviruso infekcijos atvejų. Per visą pandemijos laiką mirė daugiau nei 1,1 milijono žmonių, daugiau nei 28,6 milijono pasveiko.
JAV išbandė galimybes mobilizuoti NATO sąjungininkus slaptose pratybose
(atnaujinta 14:46 2020.10.25)
Išsami informacija apie pratybas nebuvo atskleista, tačiau Europos vadovybė nurodė, kad proceso metu buvo stiprinta sąveika su sąjungininkų sausumos, jūros, oro, kibernetiniais ir kosminiais pajėgumais
VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Spalio 23 dieną JAV ginkluotųjų pajėgų Europos vadovybė baigė pratybas, kuriose buvo patikrinta Štutgarto (Vokietija) būstinės galimybė mobilizuoti NATO sąjungininkus karo atveju, praneša "Lenta.ru" su nuoroda į "Stars and Stripes".
Spalio 19–23 dienomis vykusiose vadavietės "Austere Challenge 2021" pratybose dalyvavo apie 4400 karių iš JAV ir Šiaurės Atlanto aljanso pajėgų. Komandų mokymo ir vertinimo skyriaus vadovas generolas majoras Džonas Boidas teigė, kad pagrindinis uždavinys buvo imituoti sąjungininkų reakciją karinio konflikto atveju. "Mes dirbome su daugybe problemų", — pridūrė jis.
Jis pažymėjo, kad pandemija paliko tam tikrą pėdsaką pratybose, tačiau, jo nuomone, naujos sąlygos, kai teko versti kariuomenę išlaikyti atstumą, suteikė pratyboms realistiškumą.
Išsami informacija apie pratybas nebuvo atskleista, tačiau Europos vadovybė nurodė, kad proceso metu buvo stiprinta sąveika su sąjungininkų sausumos, jūros, oro, kibernetiniais ir kosminiais pajėgumais.
"Austere Challenge" pratybos vykdomas nuo 1990-ųjų, tačiau nuo Šaltojo karo pabaigos konfliktų Europoje tikimybė sumažėjo, o pratybos tapo ne tokios intensyvios. Tačiau per pastaruosius penkerius metus Jungtinių Valstijų Europos vadovybė peržiūrėjo savo tikslus ir atnaujino pratybų mastą.
Spalio 15 dieną laikraštis "Bild" pranešė, kad Vokietijos oro pajėgos ir NATO partneriai vykdo slaptas pratybas, kad manevruotų branduolinio karo atveju. Pasak laikraščio, į pratybas buvo įtraukti olandų, belgų ir italų naikintuvai.
Lietuvos Konstitucijos dienos proga Seimas pasidalino svarbiausiais jos faktais
(atnaujinta 15:21 2020.10.25)
1992 metais priimta Konstitucija yra ketvirtoji nuolatinė Konstitucija Lietuvos istorijoje, be to, ilgiausiai veikianti KonstitucijaVILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Sekmadienį, spalio 25 dieną, Lietuvoje minima Lietuvos Konstitucijos diena. Šia proga Seimas savo Facebook paskyroje pasidalijo svarbiausiais jos faktais.
©
Photo : Facebook / Vytautas Grubliauskas
Seimas priminė, jog Konstitucija buvo priimta 1992 metų spalio 25 dieną, o įsigaliojo 1992 metų lapkričio 2 dieną. Ji yra ketvirtoji nuolatinė konstitucija Lietuvos istorijoje, be to, ilgiausiai veikianti konstitucija.
Iš viso Konstitucijoje yra 154 straipsniai. Per 28 metus buvo pakeisti tik 9 straipsniai.
Seimo teigimu, paskutine priimta pataisa Lietuvos piliečiams suteikta galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Konstitucija — svarbiausias ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio šalių įstatymas, užtikrinantis žmogaus teises, laisves ir pareigas valstybėje.
Spalio 25-ąją Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įvardijo "puikiu sutapimu" tą faktą, kad antrasis Seimo rinkimų turas vyksta Konstitucijos dieną.
"Juk būtent Konstitucijos dėka kiekvienas mūsų turime teisę, kurios trokšta ir dėl kurios kovoja kai kurių kaimyninių valstybių gyventojai. Mes galime demokratiškai, slaptai ir nevaržomai rinkti savo valdžią — o po to reikalauti jos atsakomybės", — pareiškė šalies vadovas savo Facebook paskyroje.
Kartu su tuo, kaip pažymėjo prezidentas, tai, kad daugelis Lietuvos gyventojų "nusprendžia nepasinaudoti šia teise, man yra ženklas, kad savo šalyje vis dar turime pernelyg daug nusivylimo".
"Tikiuosi, kad naujasis Seimas, kurį netrukus išrinksime, ne tik proginėse kalbose, bet ir praktiniame gyvenime vadovausis konstituciniu atsakingo valdymo principu. Tik taip gali būti atkurtas žmonių pasitikėjimas tiek šia ypatingai svarbia valdžios institucija, tiek ir visu įstatymų leidybos procesu", — parašė Nausėda.
Tegai: