JAV karys

JAV kariuomenė pakeis šovinių kalibrą dėl Rusijos, pranešė žiniasklaida

209
(atnaujinta 19:41 2019.11.01)
JAV kariuomenė persiginkluoja tam, kad amerikiečių ginklų šoviniai galėtų peršauti naujo tipo neperšaunamas liemenes, kuriomis naudojasi Kinija ir Rusija

VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. JAV kariai planuoja aprūpinti naujos kartos šaulių ginklus 6,8 milimetro kalibro šoviniais, praneša portalas "Popular Mechanics".

Nauji šoviniai pakeis NATO paplitusias 5,56 milimetro kulkas, naudojamas M16 šautuvuose.

Pažymima, kad JAV kariuomenė persiginkluoja tam, kad amerikiečių ginklų šoviniai galėtų peršauti naujo tipo neperšaunamas liemenes, kuriomis naudojasi Kinija ir Rusija. JAV kariai 5,56 milimetro šovinius šiuo atveju laiko pasenusiais.

Naujus, didesnius šovinius gaus ginklai, kurie pakeis šautuvą M4A1 ir kulkosvaidį M249.

209
Tegai:
Rusija, Kinija, šoviniai, JAV kariuomenė, JAV
Dar šia tema
Atsparumo testas: kaip "nužudyti" naujausią automatą AK-12 — video
Rusai pristatė šautuvą, šaudantį 4210 metrų atstumu
Patobulintą Mosino šautuvą parodė vaizdo įraše
Aleksejus Navalnas

Vokietijos diplomatas ragina nestatyti "sienos" su Rusija dėl Navalno

(atnaujinta 12:17 2020.09.25)
Jis taip pat pridūrė, kad Europa "negali reikalauti visiškos Rusijos blokados, tai niekur mūsų nenuves"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Naujų "sienų" tarp Rusijos ir Vakarų pastatymas dėl Aleksejaus Navalno bylos nieko nelems, tiesioginiame "N24" televizijos eteryje sakė Vokietijos diplomatas, Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Volfgangas Išingeris (Wolfgang Ischinger), praneša RIA Novosti.

"Mes turime rimtai žiūrėti į Rusiją. Tai nieko nelems, jei dabar bandysime pastatyti naują "sieną" tarp Vakarų ir Rusijos dėl Navalno ir kitų liūdnų bei baisių įvykių. Rusija yra mūsų didžioji kaimynė, yra galimybė bendradarbiauti su Rusija šiuo klausimu, ar klimato politika, ar Vidurio Rytų politika, ar sudėtingu Ukrainos politikos klausimu, turime pasinaudoti šia galimybe", — sakė jis.

Išingeris pridūrė, kad Europa "negali reikalauti visiškos Rusijos blokados, tai niekur mūsų nenuves".

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija. 

Tegai:
Rusija, Vokietija, Europa, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai
JAV pasiūlė įvesti sankcijas Rusijai dėl Navalno
Ust Lugos uostas

Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste

(atnaujinta 11:25 2020.09.25)
Baltarusijos valdžia svarsto perspektyvas perkelti logistiką iš Baltijos šalių uostų infrastruktūros į Rusijos uostus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien susitikime su Rusijos Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pasiūlė pastatyti bendrą jūrų uostą, praneša Sputnik Baltarusija.

"Mes dabar labai daug kalbame ir dirbame keisdami mūsų prekų logistiką. Ust Lugos uostas — tai Leningrado sritis. Todėl turime bet kokia kaina susitarti", — sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, vienintelis klausimas yra geležinkelių tarifai ir perkrovimas uostuose. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą jis "labai ilgai" aptarė susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Aš jam pasakiau, kad galime bendradarbiaudami su Leningrado žmonėmis ten pastatyti savo krantinę, tarkime, savo uostą. Jis užsidegė šiuo klausimu", — pabrėžė Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė pasiūlęs Vladimirui Putinui finansinį šio klausimo sprendimą. Kalbama apie lėšas, kurias pavyks sutaupyti "atominėje elektrinėje, kuri statoma Rusijos Federacijos paskolų sąskaita". Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra pasirengusi šiuos pinigus investuoti į terminalo statybą.

"Mes su jumis, jei bus noras, galime įgyvendinti šį bendrą projektą", — sakė Lukašenka Leningrado srities gubernatoriui.

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti.

Galimas prekių srautų persiorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą.

Anksčiau Lietuva įvedė draudimą atvykti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvija ir Estija paskelbė panašias sankcijas.

Anksčiau Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Baltijos šalys nusprendė išplėsti Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašą
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Politologas: Trampas nenori įsitraukti į "tamsią istoriją" su Navalnu

(atnaujinta 13:56 2020.09.25)
Amerikos senatorių grupė pateikė sankcijų Rusijai dėl incidento su Aleksejumi Navalnu įstatymo projektą. Sputnik radijo eteryje politologas Vladimiras Možegovas šią iniciatyvą pavadino "smegenų sukrėtimu" ir paaiškino, kodėl

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. JAV senatorių grupė pateikė sankcijų Rusijai dėl incidento su Aleksejumi Navalnu įstatymo projektą, rašoma respublikonų senatoriaus Marko Rubijaus (Marco Rubio) tinklalapyje.

Dokumente numatyta nustatyti apribojimus Rusijos pareigūnams, kurie, anot jo autorių, yra "susiję su atviru tarptautinės teisės pažeidimu", įskaitant Navalno "apnuodijimą".

Įstatymo projekte reikalaujama, kad Amerikos valdžia praneštų Kongresui apie tai, ką žino apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos finansus. Be to, jis įpareigoja Baltuosius rūmus atsakyti į klausimą, ar, jų nuomone, Rusija pažeidė JAV įstatymus, draudžiančius naudoti cheminius ir biologinius ginklus.

Be Marko Rubijaus, dokumentą patvirtino: respublikonų senatorius Mitas Romnėjus (Mitt Romney), taip pat demokratai Krisas Kūnsas (Chris Coons), Benas Kardinas (Ben Cardin) ir Krisas Van Holenas (Chris Van Hollen).

Kad įstatymo projektas būtų priimtas, jį turi palaikyti Senatas ir Atstovų rūmai, o pasirašyti turi JAV prezidentas.

Sputnik radijo eteryje senatorių iniciatyvą pakomentavo politologas Vladimiras Možegovas.

"Tai yra grynai viešas darbas. Kokie gali būti pranešimai? Tai yra absoliučiai nerealūs dalykai. Visa tai — kalbos vargšų naudai, priešrinkiminės isterijos retorika. Ir beje: Navalno byla yra veikiau demokratų darbotvarkėje. Respublikonai nenoriai pritampa. Ir, man atrodo, jie to nebepalaikys. Bet kokiu atveju, Trampas visa tai sukėlė labai atsargiai ir per atstumą. Ir [valstybės sekretorius Maikas] Pompėjas sakė, kad reikia reaguoti iškart, kai tik paaiškės visi faktai apie tai, kas įvyko, ir kad dar nėra visai aišku, kas vyksta", — sakė Vladimiras Možegovas.

Jo nuomone, amerikiečiai galėjo gauti iš vokiečių informacijos apie Navalną, tačiau iš jų nebuvo gauta jokių užklausų.

"Tai būtų kažkoks sankcijų pagrindas, tačiau kol kas tokių prašymų neatsirado. Todėl man atrodo, kad visa tai yra tuščias sukrėtimas. Tai kažkokia tamsi istorija, todėl Trampas nenori į tai įsitraukti — tai demokratų afera, į kurią tiesiog nesinori patekti. Man atrodo, kad demokratai aktyviai skatins šią darbotvarkę, o Trampas nuo viso to šiek tiek atsitrauks", — mano politologas.

Aleksejus Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, jam sunegalavus lėktuve. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau jis buvo nugabentas į Vokietiją. Rugsėjo pradžioje Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad rusas buvo apnuodytas "Novičiok" karo agentų grupės medžiaga. Maskva nusiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo.

Tuo pačiu metu žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų. Be to, jį tyrė apie 20 Vakarų šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją, JAV, Švediją, Čekiją.

Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais, kontroliuojant Cheminio ginklo draudimo organizacijai, sunaikino visas turimas tokių medžiagų atsargas.

Tegai:
sankcijos, "Novičiok", Rusija, JAV, Donaldas Trampas, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Rusijoje "Navalno byla" siejama su ataka prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"
Baltarusija, BelAE ir Navalnas: Nausėda pasisakė JT Generalinėje Asamblėjoje
Vokietijos diplomatas ragina nestatyti "sienos" su Rusija dėl Navalno
Navalnas papasakojo apie savo planus po išėjimo iš ligoninės