Paminklas Nadeždai Kurčenko, archyvinė nuotrauka

Abchazijoje atstatys paminklą stiuardesei, kurią nužudė Lietuvos teroristai

230
Beveik prieš pusę amžiaus Sovietų Sąjungoje įvyko pirmasis civilinio orlaivio užgrobimas, incidentas sukėlė tarptautinį atgarsį

VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. Abchazijos vyriausybė nusprendė 2020 metais atstatyti paminklą 19-metei stiuardesei Nadeždai Kurčenko, kuri buvo nužudyta per lietuvių teroristų organizuotą pirmąjį lėktuvo užgrobimą TSRS, praneša Sputnik Abchazija.

Abchazijos tautos Tėvynės karo metu paminklas buvo smarkiai apgadintas. Jis taip pat buvo periodiškai apšaudomas. Prieš keletą metų ant paminklo užvirto medžiai.

Darbai bus vykdomi respublikos biudžeto sąskaita. Paminklas bus restauruojamas Abchazijos teritorijoje.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu Nadeždai Kurčenko už drąsą ir narsą buvo suteiktas Raudonosios vėliavos ordino apdovanojimas po mirties.

Mergina buvo palaidota Suchumyje, viename iš centrinių parkų, kuris iki šiol pavadintas jos vardu.

Pirmasis civilinio orlaivio užgrobimas TSRS

Orlaivis An-24, kuris skrido maršrutu Batumis – Suchumis, buvo užgrobtas 1970 metų spalio 15 dieną. Tuo lėktuvu skrido 46 keleiviai ir penki įgulos nariai.

Lietuvis Pranas Brazinskas kartu su penkiolikmečiu sūnumi Algirdu įsinešė į lėktuvą šaunamuosius ginklus, įsibrovė į pilotų kabiną ir užgrobė lėktuvą.

Самолет АН-24, архивное фото
© Sputnik / Б. Вдовенко
Lėktuvas AN-24

Beveik iškart po pakilimo, priekinėse sėdynėse buvę Brazinskai iškvietė skrydžio palydovę ir įteikė jai voką su rašteliu įgulos vadui. Raštelyje buvo išdėstyti reikalavimai — skristi nurodytu maršrutu į Turkiją, nutraukti radijo ryšį, už įsakymo nesilaikymą grasino mirtimi.

Perskaičiusi raštelį, Nadežda Kurčenko sugebėjo perspėti pilotus ir bandė užkirsti kelią įsibrovėliams. Mergina buvo nušauta vietoje. Paskutiniai jos žodžiai buvo "Jie ginkluoti".

Tada Brazinskai pradėjo šaudyti. Iššovė 24 kartus, buvo sužeistas įgulos vadas, šturmanas ir skrydžio bortmechanikas.

Pilotai buvo priversti paklusti teroristų reikalavimams. Lėktuvas nusileido Turkijoje, Sinopo oro uoste.

Памятник бортпроводнице Надежде Курченко, погибшей от рук отца и сына Бразинскасов, архивное фото
© Sputnik / Лев Поликашин
Paminklas stiuardesei Nadeždai Kurčenko, žuvusiai per tėvo ir sūnaus Brazinskų surengtą teroro išpuolį

Iškart po to Turkijos valdžia sulaikė Brazinskus, o sužeistiesiems buvo suteikta medicininė pagalba. Turkija grąžino į TSRS keleivius, žuvusios stiuardesės kūną ir lėktuvą An-24, tačiau nusikaltėlius išduoti atsisakė. Byla buvo nagrinėjama vietos teisme.

Brazinskai niekada nebuvo išduoti Sovietų Sąjungai, kuri to primygtinai reikalavo. Didelį vaidmenį lietuvių likime atliko JAV, kurios visomis jėgomis padėjo išvengti ekstradicijos.

Pranas Brazinskas buvo nuteistas aštuoneriems metams kalėjimo, jo sūnus — dvejiems. Tačiau jie buvo paleisti po dvejų metų — pagal amnestiją. Po kelerių metų jiems pavyko neteisėtai patekti į JAV, kur, dalyvaujant lietuvių diasporai, jie gavo teisę gyventi šalyje ir naujus vardus.

Istorija sulaukė didelio tarptautinio atgarsio. Patys Brazinskai vėliau tvirtino, kad orlaivio užgrobimas buvo "kovos už Lietuvos išsivadavimą iš sovietinės okupacijos" aktas.

1978 metais JAV Valstybės departamento atstovas pasakė sovietų korespondentui, kad "JAV nerimas dėl tarptautinio terorizmo neapima Brazinskų atvejo". Iki pat TSRS žlugimo sovietų valdžia smerkė Vašingtoną už suteiktą prieglobstį žudikams ir reikalavo jų ekstradicijos.

Prano Brazinsko gyvenimas baigėsi nuo jo paties sūnaus Algirdo rankos. Jis 2002 metais per šeimos ginčą nužudė tėvą. Algirdui buvo paskirta 16 metų kalėjimo. Tolesnis jo likimas nežinomas.

230
Tegai:
teroro išpuolis, TSRS, Lietuva
Maskvos Šeremetjevo oro uostas

Viename Rusijos oro uostų rastas krepšys su padidėjusia fonine radiacija

(atnaujinta 09:14 2020.11.30)
Budėjimo tarnybų duomenimis, personalui ir keleiviams jokios grėsmės nėra, evakuacijos neprireikė. Atliekami papildomi matavimai

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Krepšys su padidėjusia fonine radiacija tikrina Maskvos Šeremetjevo oro uoste, pranešė RIA Novosti avarinių tarnybų atstovas.

Pasak jo, rūšiuojant bagažą, apsaugos jutikliai viename iš krepšių užfiksavo radiacijos fono pokyčius. Budėjimo tarnybos patalpino jį į specializuotą patalpą.

"Grėsmės personalui, keleiviams ir bagažui nėra. Oro uostas veikia įprastu rėžimu, evakuacija nevykdoma. Specialiosios tarnybos vykdo radiacijos tyrimus ir papildomus matavimus", — sakė agentūros šaltinis.

Ekspertai taip pat kreipėsi į "Radon" dėl galimo krepšio utilizavimo, jei būtų patvirtintas radiacijos fono pasikeitimas.

Tegai:
radiacija, oro uostas, Maskva, Rusija
Žvejai

Bedarbiai Latvijos žvejai persikėlė į Rusiją dėl ES politikos

(atnaujinta 07:18 2020.11.30)
Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga priėmė sprendimą sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Žvejas Valdis Avotinšas ir jo draugai, likę be darbo, buvo priversti palikti Latviją ir persikėlė į Rusiją. Apie tai jis pasakojo interviu Sputnik Latvija.

Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga nusprendė sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje.

Latvijos žvejams, žvejojantiems draudžiamą rytinę Baltijos menkę, buvo leista sunaikinti žvejybos laivus už kompensaciją. Tačiau vyras, ​​tapdamas nerūpestingas, nusprendė palikti šalį, ieškodamas geresnio gyvenimo.

"Rusija labai gerai priėmė ir mane, ir mano bendražygius, kurie kadaise tralais žvejojo ​​Baltijos jūroje, tačiau dėl žiaurios Europos Sąjungos politikos buvo priversti išvežti savo laivus laužui", — sakė jis.

Vyras pabrėžė, kad žvejai už padarytą žalą gavo kompensaciją iš ES, tačiau jie mano, jog tai nepakankama.

"Na, ir ką? Gerai, aš nusipirkau seną vokišką automobilį už dalį pinigų, pravalgiau ir išgėriau dalį pinigų. Bet reikia dirbti, o Latvijoje dabar žvejoti neįmanoma", — sakė šaltinis.

Jis patikslino, kad kartu su bendražygiais jis nusprendė persikelti į Tolimuosius Rytus, kur gyvenimas yra "įdomus ir yra daug darbo".

Tegai:
žvejyba, ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Už neteisėtą žvejybą Lietuvos gyventojui teks atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų žalą
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
COVID-19 testas

Per parą patvirtinti 1136 nauji COVID-19 atvejai

(atnaujinta 10:11 2020.11.30)
Remiantis departamento duomenimis, nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nustatytų atvejų skaičius viršija  61 tūkst., mirė daugiau kaip 500 žmonių

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1136 koronavirusinės infekcijos atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Nuo pandemijos pradžios nustatytų atvejų skaičius siekia 61 325. Tuo tarpu serga 46 378 žmonės, 14 211 pasveiko.

Remiantis departamento duomenimis, per praėjusią parą dėl koronaviruso mirė 14 asmenų, bendras mirčių atvejų skaičius pasiekė 505. 

Per pastarąją parą buvo ištirti 4405 mėginiai dėl koronaviruso. Iš viso buvo atlikta 1 256 380 tyrimų.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu, dėl ko karantinas buvo pratęstas iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
COVID-19
Dar šia tema
Sudarytas maisto produktų, kurie paspartina atsigavimą po COVID-19, sąrašą