Boeing 737 avarija Indonezijoje, archyvinė nuotrauka

"Skraidantys karstai": nešvarios "Boeing" korporacijos paslaptys

41
(atnaujinta 19:47 2019.11.03)
JAV Senate vyko klausymai "Aviacijos saugumas ir "Boeing 737 MAX" ateitis", skirti "Lion Air" oro linijų lėktuvo katastrofos Indonezijoje metinėms paminėti

VILNIUS, lapkričio 2 — Sputnik. Tai, kas paaiškėjo apie "Boeing" sukčiavimą tiriant šią tragediją ir apie amerikiečių korporacijos likimą, atskleidžiama RIA Novosti straipsnyje.

Mašina prieš žmogų

"Lion Air JT 610" pakilo iš Džakartos tarptautinio oro uosto 2018 metų spalio 29 dieną, 18:20. Po 13 minučių lėktuvas nukrito į jūrą, visi 189 orlaivyje buvę keleiviai žuvo.

Po metų senatoriai bando nustatyti, ką bendrovės vadovybė prieš avariją žinojo apie lėktuvo projektavimo problemas.

Visų pirma, kalbama apie kompiuterinę programą MCAS, kuri tuo atveju, kai orlaivio nosis per daug nukrypsta, automatiškai ją nuleidžia ir lėktuvas pereina prie pikiravimo režimo. Iš praėjusią savaitę Indonezijos aviacijos tarnybos paskelbto oficialaus pranešimo paaiškėja, kad ši programa per 13 minučių skrydžio spontaniškai įsijungdavo daugiau nei 20 kartų. Tarp jų ir dvi sekundes po to, kai kabinoje pasirodė įspėjimas apie susidūrimo su paviršiumi pavojų. Po akimirkos lėktuvas 800 kilometrų per valandą greičiu nukrito į vandenį.

Per mažiau nei penkis mėnesius, kovo mėnesį, panaši lėktuvo katastrofa įvyko Etiopijoje. Žuvo 157 žmonės.

"Nors tyrimas tebevyksta, mes žinome, kad abi katastrofos įvyko suaktyvinus skrydžių valdymo programinę įrangą, vadinamą MCAS", — antradienį Senato posėdyje sakė "Boeing" generalinis direktorius Dennisas Muilenburgas.

"Mes padarėme klaidų ir jas ištaisėme", — pridūrė jis. Nuo rugpjūčio mėnesio programinė įranga atnaujinama. MCAS taps "lankstesnė ir jautresnė pilotų veiksmams".

Lenktynės dėl pelno

Tačiau "Boeing" atvejis jau seniai peržengė programinės įrangos ribas. Esmė ta, kad didžiausia Amerikos korporacija siekdama pelno sąmoningai rizikavo žmonių gyvybėmis.

2011 metais pagrindinis "Boeing" konkurentas "European Airbus" išleido "Neo" orlaivių liniją su efektyvesniais varikliais.

Amerikiečiai turėjo dvi galimybes išlaikyti lyderystę: arba imtis naujo modelio nuo nulio, išleisdami 32 milijardus dolerių projektui, arba aprūpinti "Boeing 737" varikliais su padidintu turbinos skersmeniu, o tai galėjo leisti 20 procentų padidinti kuro sutaupymą. Pasirinko antrąjį variantą, ir 2016 metais pasirodė "737 MAX".

Tačiau dėl padidėjusio dydžio naujų variklių nebuvo galima įkelti į ankstesnę vietą — juos teko pernešti į priekį ir pritvirtinti aukščiau. Dėl to sutriko centravimas ir lėktuvas pradėjo kelti nosį.

Norėdama ištaisyti šį trūkumą, korporacija sukūrė programą MCAS, kuri, per stipriai pakilus lėktuvo priekiui, automatiškai jį nuleisdavo. Sistema buvo ne iki galo paruošta — ji įsijungdavo net įprasto skrydžio metu. Ir ji nuleisdavo orlaivio nosį keturis kartus stipriau, nei numatė konstruktoriai. Taigi, MCAS ne pataisydavo lėktuvo nuokrypį, o sudarydavo tokias sąlygas, kad lėktuvas pradėdavo smegti.

Maža to, sistema yra suprojektuota taip, kad ją sunku aptikti: MCAS tyliai įsijungdavo, kai kompiuteriui atrodydavo, kad nosis per daug linksta, keletą sekundžių veikdavo, nukreipdama lėktuvą į žemę, ir "užmigdavo" iki kito patekimo į, jos manymu, kritinį režimą.

Programinę įrangą turėjo patvirtinti Federalinė aviacijos valdyba, ir tai yra brangi ir ilga procedūra. Kad nereikėtų gaišti laiko ir pinigų, korporacijos vadovybė tiesiog nuslėpė šios sistemos egzistavimo faktą: MCAS buvo tiksliai paminėta tik kartą — "Boeing 737 MAX" eksploatacijos vadovo santrumpų sąraše.

Taigi, jie dar kartą sutaupė ir pasmerkė žmones mirčiai: žinodama apie MCAS, įgula galėjo tiesiog išjungti automatiką ir tęsti skrydį rankiniu režimu. Tačiau lakūnai nieko nežinojo apie klastingos kompiuterinės programos egzistavimą. Pamatę, kad lėktuvo nosis nusileidžia, ir nesuprasdami, kodėl tai vyksta, jie traukė vairą link savęs, bandydami įveikti automatikos pasipriešinimą.

Po kelių sekundžių MCAS išsijungdavo, pasipriešinimas vairui išnykdavo, ir lėktuvas smarkiai pakeldavo nosį, dabar jau tikrai. Automatika vėl pabusdavo, nukreipdama lėktuvą žemyn. Toks vaizdas pristatytas oficialioje "Lion Air" katastrofos ataskaitoje.

Pagrindinis klausimas, kuris šiandien jaudina JAV įstatymų leidėjus, yra tas, ar "Boeing" vadovybė suprato MCAS sistemos pavojų. Spalio viduryje "The New York Times" paskelbė bendrovės darbuotojų vidinio susirašinėjimo medžiagą, iš kurios matyti, kad dar 2016 metais "Boeing" vyriausiasis techninis pilotas, skirtas 737 MAX projektui, Markas Forkneris informavo specialistą (jo vardas neskelbiamas) apie "akivaizdžias" MCAS sistemos problemas.

"Ji siaučia treniruoklyje", — tvirtino Forkneris.

Atsakydamas į klausimą Senate, kada jis apie tai sužinojo, generalinis direktorius Muilenburgas sakė: dar prieš 737 MAX katastrofą Etiopijoje. Tai sukėlė įstatymų leidėjų pasipiktinimo audrą.

"Po katastrofos Indonezijoje "Boeing" atstovai atėjo į mano kabinetą ir pasakė, kad tai įvyko dėl piloto klaidos, — piktinosi senatorius Richardas Blumenthalis. — Ir dabar paaiškėja, kad tie pilotai neturėjo jokių šansų. Jie buvo skraidančiame karste, nes "Boeing" nusprendė nuslėpti informaciją apie MCAS".

Atpildas už godumą

"Boeing" problemos pasibaigs negreitai. "737 MAX", uždrausto po Etiopijos katastrofos, skrydžių atnaujinimas vis atidedamas. Orlaivių gamintojas tikėjosi, kad draudimas galios ne ilgiau kaip tris mėnesius, tačiau dabar kalbama apie kitų metų vasarį.

"Boeing" moka kompensacijas oro katastrofų aukoms, tačiau tai niekai, palyginti su sumomis, kurių oro linijų bendrovės ketina reikalauti dėl negalėjimo naudoti orlaivių. Pasak ekspertų, jų bendri nuostoliai jau artėja prie dešimties milijardų dolerių sumos.

Tuo tarpu "Boeing" rezultatai nedžiugina: trečiąjį šių metų ketvirtį pajamos sumažėjo 21% (iki 19,98 milijardo dolerių), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai (25,1 milijardo). Per metus skolos padidėjo 5,5 milijardo, tuo tarpu turimos lėšos padidėjo tik 1,3 milijardo, o grynųjų pinigų srautai sumažėjo.

Tačiau net oro linijų bendrovės, kurios yra pasirengusios atnaujinti "737 MAX" skrydžius iškart po draudimo panaikinimo, labai abejoja, ar tai galima padaryti greitai. Orlaivio reputacija sužlugdyta, o ar keleiviai norės juo skristi — didelis klausimas. Didžiausi JAV vežėjai "American Airlines" ir "Southwest Airlines" jau paskelbė, kad klientams suteiks teisę atsisakyti "737 MAX".

Biržos analitikai taip pat netiki, kad orlaivių gamintojas artimiausiu metu sugebės išspręsti savo problemas. Praėjusį pirmadienį trys įtakingos Volstryto firmos sumažino "Boeing" akcijų prognozes.

"Mes nebegalime ginti akcijų atsižvelgdami į naujausius atradimus, kurie žymiai padidina investuotojų rizikos profilį, — pranešime klientams teigė "Credit Suisse" specialistai. — Mūsų vertinimu, pagrindinė išvada yra ta, kad "Boeing", atrodo, žinojo apie klaidingą MCAS veiklą dar prieš orlaivio "737 MAX" sertifikavimą".

UBS ekspertai "nebesitiki, kad grįžę į rinką" "737 MAX" bus paklausūs tarp keleivių".

"Bank of America Merrill Lynch" atkreipia dėmesį į didėjantį neaiškumą dėl to, kada "MAX" galės skraidyti.

"Pagrindinės investuotojų problemos — rizikos valdymas ir informacijos atskleidimas — gali neigiamai paveikti "Boeing" akcijų vertę artimiausioje ateityje", — perspėja banko ekspertai.

41
Tegai:
Boeing