Raketų bandymai Ukrainoje, archyvinė nuotrauka

Ukrainos ekspertas paragino sukurti raketas atakoms prieš Rusijos AE

75
(atnaujinta 14:47 2019.11.03)
Ekspertas politikos ir ekonomikos klausimais tvirtina, kad Ukraina turėtų pradėti kurti iki dviejų su puse tūkstančio kilometrų nuotolio raketas, pasak jo, vienai tokiai pataikius į Rusijos AE, kils branduolinis sprogimas

VILNIUS, lapkričio 2 — Sputnik. Ukraina turėtų pradėti kurti vidutinio nuotolio raketas, gebančias pasiekti Rusijos atomines elektrines. Tokią idėją išsakė Ukrainos politikos ir ekonomikos ekspertas Tarasas Zagorodnis, kurį cituoja leidinys "Glavred".

"Turime remtis pragmatiškais sumetimais: sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos, Rusijos energijos išteklių, ginklų gamybą šalyje padaryti uždarą ir nebijoti gaminti raketas", — teigė ekspertas.

Anot jo, Ukraina turėtų pradėti kurti raketas, kurių nuotolis būtų iki dviejų su puse tūkstančio kilometrų.

"Du tokių raketų pulkai iš 200 vienetų yra jėga, galinga jėga, galinti padaryti žalą Rusijos Federacijai. Ir tai bus beveik branduolinis ginklas: viena tokia raketa nuskris į Rusijos atominę elektrinę, ir tai faktiškai bus branduolinis sprogimas", — teigia Zagorodnis.

Jis nepatikslino, kaip raketa su įprasta kovine galvute gali sukelti branduolinį sprogimą.

Tai nėra pirmas ambicingas Ukrainos ekspertų ir kariškių pareiškimas. Pavyzdžiui, karo ekspertas Valentinas Badrakas teigė, kad Ukraina yra pajėgi sukurti pusantro tūkstančio kilometrų nuotolio raketą, kuri "gali pasiekti Maskvą".

Armijos, konversijos ir nusiginklavimo tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Michailas Samus taip pat pasisakė, jog dėl nepalankios Kijevo padėties Azovo-Juodosios jūros baseine šalis turėtų sukurti ginklus, galinčius "pasiekti Rusijos gilumą".

Buvęs Ukrainos misijos NATO atstovas Petro Garaščiukas anksčiau atvirai kalbėjo apie branduolinius ginklus. Jo nuomone, Kijevas turi unikalias galimybes kurti tokius ginklus.

Kaip Kijevas atsisakė branduolinių ginklų

Žlugus TSRS, Kijevas paveldėjo nemažą branduolinį arsenalą. Jį sudarė 1,7 tūkstančio branduolinių galvučių, 176 tarpžemyninės raketos ir 44 strateginiai bombonešiai. Tačiau 1994 metais Ukraina, Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė pasirašė Budapešto memorandumą — tarptautinį susitarimą dėl saugumo garantijų, susijusių su Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.

Pagal susitarimą buvo panaikintas Ukrainos teritorijoje esantis branduolinis arsenalas, o branduolinės valstybės įsipareigojo garantuoti Kijevo saugumą.

Maskvos ir Kijevo santykiai pablogėjo po Ukrainos perversmo, Krymo prisijungimo prie Rusijos ir ginkluoto konflikto pradžios Donbase. Rusija vadinama "šalimi agresore" ir yra kaltinama įsikišimu ir dalyvavimu konflikte šalies pietryčiuose. Maskva ne kartą pareiškė, kad šie kaltinimai yra nepagrįsti.

75
Tegai:
Ukraina, Rusija
Dar šia tema
Ukrainos karo ekspertas siūlo sukurti ginklą, gebantį "smūgiuoti giliai į Rusiją"
Internete išjuokė Ukrainos deputato žodžius apie Rusijos "įbauginimą" raketomis
EK pastatas Briuselyje

Ekspertas: Europa neatlaikys antro ekonomikos uždarymo dėl COVID-19

(atnaujinta 08:07 2020.08.06)
ES manymu, ekonomikos uždarymas yra didesnis blogis nei mirtingumo padidėjimas dėl koronaviruso pandemijos, sakė ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Dėl ekonomikos uždarymo Europos šalys prarado iki 30 procentų savo bendrojo vidaus produkto (BVP) per ketvirtį, o tai yra milžiniška suma, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

"Ir visi supranta, kad antrojo tokio Europos valstybių ekonomikos uždarymo neišlaikys. Tai bus Europos, kaip pasaulinės ekonominės galios, pabaiga. <...> Ir visuomenės nuomonė, ir žmonės, ir opozicija, ir žurnalistai —visi sutinka, kad ekonomikos uždarymas — tai didžiulis blogis", — sakė jis.

Zubecas pažymėjo, kad šiai dienai niekas nerizikuos dėl galimo ekonomikos žlugimo.

"Antrą kartą niekas tam nesiryž, žmonės yra pasirengę rizikuoti savo sveikata, kad neliktų pinigų. Ir jau eilė valstybių, tarp jų ir Europos, paskelbė, kad ekonomikos vėl neuždarys... Tai yra bendras Europos Sąjungos požiūris. Taigi Briuselio valdininkų požiūris į tai, kad uždarymas — daug didesnė problema nei tam tikras mirtingumo padidėjimas, kuris iš tikrųjų nėra toks didelis", — sakė jis.

Europos Komisija įvertino Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius apie tai, kad kad ES šalys gali grįžti prie sienų uždarymo atnaujinimo klausimo. Pasak EK atstovo, būtina vengti neveiksmingų apribojimų ir ES vidaus sienų kontrolės atnaujinimo.

Kaip pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentas, padėtis dėl koronaviruso keičiasi į blogąją pusę, dėl ko "sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas". Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Taip pat jis pridūrė, kad ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu.

Tegai:
koronavirusas, Gitanas Nausėda, ES, Europos Komisija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
Istorinių ir naujų ginklų demonstravimas UAB CNIItočmaš poligone, archyvinė nuotrauka

Rusijoje pradėta serijinė "Udav" pistoletų gamyba

(atnaujinta 19:02 2020.08.05)
Praeitą mėnesį buvo paskelbta, kad prasidėjo specialiai šiam pistoletui skirtų šovinių serijinė gamyba

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Centriniame tiksliųjų inžinerinių tyrimų institute (CNIItočmaš, "Rostech" dalis) prasidėjo pirmosios serijinės naujausio pistoleto "Udav", skirto Rusijos armijai, partijos gamyba.

"CNIItočmaš pradėjo serijinę "Udav" devynių milimetrų pistoleto gamybą. "Udav" dizaine naudojami išradimai, suteikiantys pistoletui daug pranašumų, palyginti su jo klasės draugais: CZ, "Glock","Walther", "Colt" ir kitais", — cituoja valstybinės korporacijos pranešimą žiniasklaidai RIA Novosti.

Tarp patentuotų technologijų yra naujas dėtuvės dizainas. Iš jos galite vizualiai ar palietus nustatyti, kiek joje liko šovinių.

Be to, pistoletas turi duslintuvą su keičiamu šilumą sugeriančiu moduliu ir dviejų tipų šoviniais — padidinto įsiskverbimo ir mažesnio kulkos greičiu.

"Padidinto įsiskverbimo šovinys sugeba pramušti antros klasės neperšaunamąją liemenę, įskaitant audinį, didesniu atstumu nei analogai ir suteikia didelį smogiamąjį poveikį. Antrojo šovinio konstrukcijoje, nepaisant padidėjusios masės, pavyko sumažinti kulkos greitį, o tai žymiai sumažina garso lygį, sušaudymo metu", —  sakoma bendrovės pranešime.

Udav" yra pilnai Rusijos gamybos, surinkamas iš rusiškų komponentų. Pistoletas yra išlaikęs valstybinius testus ir yra rekomenduojamas kariuomenės aprūpinimui. Jo dėtuvės talpa yra 18 šovinių — dešimčia daugiau nei turi pistoletas "Makarov".

Šaudymui iš "Udav" galima naudoti visų rūšių 9x21 mm kalibro šaudmenis — su įprastomis, su šarvus pramušančiomis, su padidinto stabdymo veiksmo, su sumažinto įsiskverbimo veikimo, su padidinto pramušimo ir su ikigarsinio greičio kulkomis.

Tegai:
pistoletas, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
Rusiški ginklai: kokį greitį išvysto greitaeigis šarvuotis "Strela"
Rusijoje prasidėjo naujausio puolamojo sraigtasparnio bandymai
Lenkijos žiniasklaida įvertino Rusijos prieštankinę patranką "Sprut"
Ekspertas: net Rusijos "draugai" pripažįsta "Sprut" veiksmingumą
Kilpinio eismo įvedimas Senamiestyje, archyvinė nuotrauka

Papasakota, kaip pasikeitė vilniečių įpročiai įvedus kilpinį eismą Senamiestyje

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Pastebėta, kad įvedus kilpinį eismą Senamiestyje po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Penktadienį sukaks mėnuo, kai Vilniaus senamiestyje įvestas kilpinis eismas, rašo miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Sostinės savivaldybės ir įmonės "Susisiekimo paslaugos" specialistai stebėjo, kaip pokyčiai paveikė Vilniaus gyventojų ir miesto svečių judėjimą centrinėje miesto dalyje.

"Surinkti duomenys rodo, kad eismas, palyginti su praėjusių metų liepos mėnesiu, Senamiestyje jau dabar sumažėjo. Pokyčiai kol kas nėra itin žymūs, o specialistai aiškina, kad tam įtakos turėjo netipinė vasara — karantinas ir pandemija pakeitė kelionių įpročius, be to, vasarą eismo visame mieste mažiau", — rašoma pranešime.

Taip pat pastebėta, kad po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai. Palyginus su 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.

Tuo tarpu darbo dienomis rytinis pikas sumažėjo beveik 10 proc., vakarinio piko metu eismas mažesnis 2,1 proc. Kai kuriose gatvėse eismo srautas dėl mažesnio tranzito jau dabar pasikeitė ryškiai — pavyzdžiui, Klaipėdos gatvėje automobilių po kilpinio eismo įvedimo maždaug 40 proc. mažiau, Pamėnkalnio — apie 27 proc. mažiau.

Месяц спустя после введения в старом городе кольцевого трафика
© Photo : Vilnius
Atlikus tyrimą Senamiesčio epicentro sankryžose, pastebėta, kad po Senamiestį dviračiais keliauja daugiau kaip 12 proc. visų eismo dalyvių.

Be to, palyginus birželio paskutinę savaitę ir liepą, vidutinis savaitgalio transporto srautų padidėjimas Senamiestyje yra 16 proc. Tai rodo, kad savaitgaliais Senamiestis pritraukia vis daugiau lankytojų renginiais, viešosiomis erdvėmis, lauko kavinėmis ir t.t., jo gatvės naudojamos ne tranzitui, o apsilankymui konkrečiai šioje miesto dalyje.

Pastebima, kad įvedus kilpinį eismą ir apribojus automobilių judėjimą Senamiestyje, kad vilniečiai pradėjo rinktis ir kitus, darnesnius, judėjimo po miestą būdus. Atlikus tyrimą Senamiesčio epicentro sankryžose, pastebėta, kad po Senamiestį pėsčiomis juda daugiau kaip 53 proc. visų eismo dalyvių. Dviračiais keliauja daugiau kaip 12 proc., paspirtukais — 5,6 proc. gyventojų. Tuo tarpu automobiliais po Senamiestį juda šiek tiek daugiau nei 28 proc. miesto gyventojų ar miesto svečių.

Padaugėjo važiuojančių viešuoju transportu

Senamiestyje kursuojančių 11 ir 89 autobusų maršrutuose keleivių srautas po kilpinio eismo organizavimo per pirmąjį mėnesį bendrai padidėjo apie 12 proc.

"Keleivių daugėja pagrindiniuose centrinėje miesto dalyje važiuojančiuose viešojo transporto maršrutuose. Taip pat ir Senamiesčio prieigose — Pylimo, Maironio, Šventaragio gatvėse — kursuojančių 10, 33, 1G, 21, 53, 88 maršrutų autobusų  ir 1, 2, 6, 7, 12, 20 maršrutų troleibusų keleivių srautas po kilpinio eismo įvedimo iš viso padidėjo apie 4 proc. Pokytis jau po pirmo mėnesio rodo gerą tendenciją, jog miestiečiai dažniau renkasi autobusus, troleibusus", — sakė SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.

Pabrėžta, kad viešojo transporto punktualumui kilpinio eismo organizavimo įvedimas įtakos neturi — maršrutų nukrypimų nuo eismo tvarkaraščių nepastebima.

Numatytas papildomas informavimas ir edukacinės akcijos

Nors pirmųjų kilpinio eismo įvedimo dienų buvo dalinamos informacinės skrajutės, išsiųsti pranešimai, savivaldybės ir SĮ "Susisiekimo paslaugos" specialistai ir toliau konsultuoja gyventojus telefonu ir elektroniniu paštu, dažnai vyksta į vietą nagrinėti situacijų.

Šiuo metu dauguma vairuotojų jau įsidėmėjo naujus maršrutus arba naudojasi "Google maps" ir "WAZE" aplikacijomis arba atnaujino savo navigacijos sistemas.

Месяц спустя после введения в старом городе кольцевого трафика
© Photo : Vilnius
Palyginus su 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.

Artėjant rugsėjui, kai eismas mieste tampa gerokai intensyvesnis, planuojamos papildomos kontrolės akcijos — dar vienas skrajučių dalinimas ir vairuotojų edukavimas, atsakinėjimai į kylančius klausimus. Be to, numatytas ir kilpinio eismo zonoje bei prieigose esančių švietimo įstaigų informavimas apie pokyčius. Joms bus pateikiamos schemos ir rekomendacijos, kaip patogiai judėti konkrečiose Senamiesčio vietose.

Dėl eismo tvarkos pažeidimų Senamiestyje šiai dienai iškelta virš 90 administracinių nusižengimo bylų. Tikimasi, kad papildomos informacinės akcijos padės dar geriau susipažinti su nauja tvarka.

Tegai:
eismas, Senamiestis, Vilnius
Dar šia tema
Įvardyta, kokie pokyčiai laukia vairuotojų nuo liepos mėnesio
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: ką turi žinoti vairuotojai?