Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas

Vertas apgailestavimo: Džonsonas pasisakė apie "Brexit" atidėjimą

55
(atnaujinta 12:43 2019.11.04)
Britanijos premjeras pareiškė, kad tapo aplinkybių auka: pagal parlamento priimtą įstatymą jis buvo priverstas prašyti atidėti šalies pasitraukimą iš ES

VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas pasisakė apie eilinį "Brexit" terminų atidėjimą, jo komentarai buvo transliuojami televizijos kanalo "Sky News" eteryje.

Džonsonas atsiprašė Konservatorių partijos narių už tai, kad neįvykdė savo pažado: iki spalio 31 dienos neišvedė Didžiosios Britanijos iš Europos Sąjungos. Anot ministro pirmininko, naujas atidėjimas nusipelno "gilaus apgailestavimo". Jis laiko jį "skausmingu" ir pareiškė, kad jis šalyje išprovokavo neapibrėžtą situaciją.

Jis taip pat pabrėžė, kad tapo aplinkybių auka: pagal parlamento priimtą įstatymą Džonsonas buvo priverstas prašyti atidėjimo; tačiau jis tai padarė ne savo noru — ir net asmeniškai nepasirašė laiško, išsiųsto Briuseliui.  

Reikšdamas apgailestavimą, Džonsonas taip pat priminė, kad spalį jam pavyko sudaryti susitarimą su Europos Sąjunga dėl Britanijos pasitraukimo iš ES: jis paragino rinkimuose palaikyti konservatorius (tokiu atveju Didžioji Britanija pasitrauktų iš ES pagal šį susitarimą). Esant kitokiai baigčiai, "Brexit" likimas nežinomas.

Premjero Boriso Džonsonas pasiūlymu Didžiosios Britanijos parlamentas pritarė gruodžio 12 dieną surengti pirmalaikius visuotinius rinkimus. Leiboristų partija susilaikė nuo balsavimo, kol Europos Sąjunga neatidėjo "Brexit" datą trim mėnesiams — iki 2020 metų sausio 31 dienos.

55
Tegai:
Brexit, Borisas Džonsonas, Didžioji Britanija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (175)
Dar šia tema
ES pareiškė, kad naujoji "Brexit" sutartis yra vienintelė įmanoma
Britanijos vyriausybė atsisako aptarti "Brexit" susitarimą
Tyrėjai įvardijo ES šalį, kuri labiausiai nukentės nuo "Brexit"
ES sutinka atidėti "Brexit" iki sausio 31 dienos
URM: dėl "Brexit" pratęsimo lietuvių teisinė padėtis Britanijoje nesikeičia
Protestai Minske

Lenkijos gynybos ministras: NATO neturėtų kištis į situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 10:43 2020.08.13)
Jis priminė, kad Lenkijos ir Lietuvos prezidentai išreiškė "pasirengimą tarpininkauti" derybose tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. NATO neturėtų kištis į situaciją Baltarusijoje, praneša RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos radijo eteryje kalbėjusį Lenkijos gynybos apsaugos ministrą Mariušą Blaščaką.

"Aš manau, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai visų pirma yra kaimynystės palaikymas", — teigė jis.

"Nemanau, kad tai yra gera Šiaurės Atlanto aljanso tema", — sakė ministras, atsakydamas į klausimą, ar aljansas turėtų kištis į tai, kas vyksta Baltarusijoje.

Jis priminė, kad Lenkijos ir Lietuvos prezidentai išreiškė "pasirengimą tarpininkauti" derybose tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų. 

Tegai:
NATO, Lenkija, Minskas, protestai
Dar šia tema
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru
Rossotrudnčestvo vadovas Jevgenijus Primakovas, archyvinė nuotrauka

Pokyčių kelias kokios reformos šiemet laukia "Rossotrudničestvo"?

(atnaujinta 11:55 2020.08.13)
Pavadinimo keitimas, kvotų didinimas studentams iš NVS ir darbas su garsiais menininkais — tai tik nedidelė naujos agentūros strategijos dalis

Šių metų birželio pabaigoje paaiškėjo: "Rossotrudničestvo" vadovu buvo paskirtas Valstybės Dūmos pavaduotojas ir televizijos žurnalistas Jevgenijus Primakovas. Pradėjęs eiti naujas pareigas pirmąją dieną Primakovas žiniasklaidai pažadėjo, kad žinybos laukia "dideli pokyčiai". Tačiau detalės paaiškėjo tik rugpjūčio 11 dieną, jo internetinės paskaitos metu. Sputnik autorė Danara Kurmanova pasakoja apie svarbiausias naujosios agentūros programos detales.

Jokios minkštos galios

Visų pirma, naujasis "Rossotrudničestvo" vadovas pasiūlė agentūros partneriams atsisakyti "minkštosios galios" termino — nes, kaip pats prisipažino, jis negali šio termino pakęsti.

"Tai yra kažkas nesuprantama ir ne mūsų sugalvota", — pačioje paskaitos pradžioje sakė Jevgenijus Primakovas. Ir jis pradėjo aiškinti: "Rossotrudničestvo" tikslas iš pradžių buvo ne naudoti jėgą, o užtikrinti tarptautinį komfortą ir ramybę. Rengdama kultūros ir švietimo programas, agentūra sukuria palankias sąlygas tiek pačios Rusijos, tiek valstybių partnerių vystymuisi.

Toliau — daugiau: pasak Primakovo, "Rossotrudničestvo" taip pat tolsta nuo humanitarinio buvimo idėjos. "Tai sena sąvoka", — aiškino vadovas. — Mes turime pereiti nuo humanitarinio buvimo prie humanitarinio poveikio, kuris padeda išlaikyti taiką".

Kaip tokios įtakos pavyzdį jis paminėjo tragediją Beirute, kai agentūra pirmą kartą dalyvavo siųsdama gydytojus padėti aukoms. Primakovas šį veiksmą pavadino simboliniu ir pridūrė: būtent tokie renginiai prisideda prie draugiškesnio požiūrio į Rusiją užsienyje. Jie parodo, kad agentūros veiksmuose nėra jėgos — tik solidarumo troškimas.

Nepertraukiamas veikimas

Prieš paskaitą Jevgenijus Primakovas maždaug mėnesį tyrinėjo "Rossotrudničestvo" darbą ir priėjo prie išvados, kad agentūros reformos turėtų prasidėti nuo Rusijos klubų tinklo.

"Jie turėtų dirbti ne nuo vieno renginio iki kito, bet nuolat", — sakė Primakovas. — Tai turėtų būti būtent klubinė sistema, kad dalyviai galėtų ateiti kada nori, kalbėtis vieni su kitais, skaityti knygas. Juk šie centrai užsienyje egzistuoja būtent žmonėms, kuriems reikia bendravimo su Rusija".

Primakovo teigimu, kiekvienas klubas turėtų sutelkti dėmesį ne tik į jaunus žmones, bet ir į suaugusių gyventojų grupes, nes užsienyje gyvena daugybė išeivių iš TSRS, priartėjusių prie pensinio amžius. Be to, kiekvienai amžiaus kategorijai reikalinga individuali veikla.

"Mums nereikia renginių, tiesiog dėl varnelės, kai svečiai vaišinami arbata", — sakė Jevgenijus Primakovas ir paragino agentūros darbuotojus kiek įmanoma labiau atsiriboti nuo idėjų "Rusų muzikos dienos" ar "Rusiškų koldūnų šventė" stiliaus.

Tačiau yra viena problema keičiant Rusijos klubų veikimo režimą. Daugelis Rusijos centrų yra Rusijos ambasadų pastatuose ir negalima tiesiog į juos patekti. "Todėl dabar pradėsime dirbti su tais centrais, kur galima įtvirtinti naują sistemą", —  sakė Primakovas.

Įžymybės yra būtinos

"Rossotrudničestvo" taip pat reikės kompetentingo prodiusavimo. Pagrindinė agentūros auditorija yra jaunimas, o jaunimą domina pop kultūra: šiuolaikinė muzika, knygos, filmai ir TV serialai. Jevgenijus Primakovas tiki, kad visa tai leis būsimiems studentams apskritai susidomėti rusų kultūra.

Jo nuomone, svarbu supažindinti jaunus žmones su klasika. Tačiau negalima atmesti jaunimo pomėgių. "Nedaugelis žmonių pradėjo mokytis anglų kalbos, kad galėtų skaityti Šekspyro originalą, nors yra ir tokių žmonių, — sakė agentūros vadovas. — Šiandieniniams vaikams kalba yra pirmiausia socialinės ir ekonominės galimybės".

Šiuo atžvilgiu "Rossotrudničestvo" turėtų pakviesti daugiau garsių menininkų į užsienio renginius, sakė Primakovas. "Tai turėtų būti žmonės, apie kuriuos visur kalbama, — apibendrino jis. — O ne tik mažos kūrybinės komandos, apie kurias bus kalbama toje pačioje mažoje kompanijoje".

Viskas yra nauja

Tačiau ir pats pavadinimas "Rossotrudničestvo" neskamba ypač jaunatviškai ir suprantamai žmonėms, kurie nemoka rusų kalbos, tikina Jevgenijus Primakovas. Todėl agentūrai reikalingas prekės ženklo pakeitimas, reikia pervadinti ne tik pačią agentūrą, bet ir Rusijos mokslo ir kultūros centrus (RCNK).

"RCNK — tai apskritai yra baisus sutrumpinimas, kaip ir pats žodis "Rossotrudničestvo". Užsienietis nemoka to ištarti", — samprotavo Primakovas.

Tuo pat metu departamentas išlaikys oficialų nusistovėjusį pavadinimą — "Nepriklausomų valstybių sandraugos, užsienyje gyvenančių tautiečių ir tarptautinio humanitarinio bendradarbiavimo federalinė agentūra". Reikia pakeisti tik išorinį prekės ženklą, skirtą ne rusų auditorijai. Žodis "Rossotrudničestvo" neišgąsdins rusakalbių žmonių. O sukūrus naują agentūros pavadinimą, atsiras daug nereikalingų išlaidų — bent jau pakeisti logotipus ir oficialius firminius blankus. Galų gale šie pinigai gali būti išleisti kažkam naudingesniam, sako Jevgenijus Primakovas.

Apskritai atrodo, kad racionalumas ir ekonomiškumas tapo lemiančiais veiksniais Primakovo strategijoje. Jis taip pat neketina samdyti prekės ženklų vadybininkų, kad sukurtų naują sutrumpinimą. Užuot ji nori surengti konkursą dėl agentūros vardo tarp studentų, kurie kadaise įstojo į Rusijos universitetus per "Rossotrudničestvo". Kaip pats Primakovas aiškina šią idėją, šio sprendimo logika yra akivaizdi — projekto ženklo koncepcijos niekas nepajaus geriau nei tiesioginis projekto dalyvis.

Dėmesys NVS

Įsitraukęs į naujus projektus, "Rossotrudničestvo" neatsisako rusiškojo švietimo skatinimo, paskaitos pabaigoje stengiasi patikinti auditoriją Jevgenijus Primakovas. "Remiantis Rusijos Federacijos prezidento dekretu, per artimiausius kelerius metus užsienio studentų nemokamo mokymo kvotos bus padvigubintos. Dabar jų skaičius siekia 15 tūkst.", — sakė jis.

Valentina Matvijenko, archyvinė nuotrauka
Фото: пресс-служба Совета Федерации РФ

Be to, agentūra siekia paremti visus švietimo projektus, susijusius su Rusija ir rusų kalba, nesvarbu, ar tai didelis universitetas, ar provincijos vaikų darželis. "Net jei kažkas užsienyje sukūrė grupę kieme ir moko rusų pasakų, tai jau puiku", — sakė Primakovas.

Taip pat "Rossotrudničestvo" daugiau dėmesio skirs analitikai, kad geriau suprastų, kas domina šių dienų jaunimą. Už tai agentūra ketina radikaliai pakeisti svetainę. "Žmonės turėtų būti suinteresuoti sekti Rusijos vykdomą humanitarinę veiklą, ir nė vienas blaiviai mąstantis žmogus nesilankytų mūsų tinklalapyje , koks jis yra dabar, pasilinksminimo tikslams", — sako Jevgenijus Primakovas. "Turime padaryti jį lengviau skaitomą".

Visi šie veiksmai neabejotinai užtrunka, nes agentūra dirba pagal griežtus principus — kiekvienas projektas turi būti patvirtintas likus bent metams iki pradžios. Nepaisant to, "Rossotrudničestvo" vadovas žada, kad naujovių dėka organizacija taps dar atviresnė. "Tai padės kovoti su senais stereotipais, kuriuos kažkas gali turėti apie mūsų agentūrą dėl reputacijos išlaidų, kurias, be abejo, turime iš praeities", — padarė išvadą Primakovas.

Tegai:
Rusija
Maskva, archyvinė nuotrauka

EP narys Lenkijos teigė, kad sankcijas įvykius Baltarusijoje reikia taikyti Rusijai

(atnaujinta 12:09 2020.08.13)
ES, kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, buvo išsakyta nuomonė apie galimybę svarstyti sankcijas Minskui

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Rusijai turėtų būti taikomos sankcijos už įvykius Baltarusijoje, kur protestai tęsėsi keletą dienų po prezidento rinkimų, sako Jacekas Sariušas–Volskis, Europos Parlamento narys iš Lenkijos.

ES, kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, buvo išsakyta nuomonė apie galimybę svarstyti sankcijas Minskui.

"Tai, ką ES galėtų padaryti, ką galėtų pasiūlyti Lenkija, yra nukreipti sankcijas ne prieš Baltarusiją, o prieš Rusiją. Kadangi tai yra kaip bausmė kardu, o ne ranka. Jei Rusijos intervencija ar net aneksija bus neutralizuota, manau, kad baltarusiai patys susitvarkys su demokratijos kūrimu", — sakė Lenkijos radijo eteryje Sariušas–Volskis.

Rusijoje ne kartą buvo sakoma, kad Vakaruose tapo madinga kaltinti Rusijos Federaciją dėl visų problemų, ir jie tai pavadino "rusofobijos manija". Rusijos Federacija ne kartą yra pareiškusi, kad ji tikisi abipusiai naudingų Rusijos ir Baltarusijos santykių plėtojimo visose srityse, gilesnio bendradarbiavimo Sąjungos valstybėje rėmuose ir integracijos procesų kūrimo.

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Europarlamentaras apgailestavo dėl nepakankamai griežtos Europos Sąjungos reakcijos į įvykius Baltarusijoje.

"Požiūris į tai, kas daroma Baltarusijoje, būtų visiškai kitoks, jei ne dėl to, kad šiandien tie, kurie turi valdžią Europos Sąjungoje, santykius ir verslą su Rusija kelia aukščiau už demokratinių judėjimų Baltarusijoje palaikymą, tam tikra prasme pripažindami, kad tai yra Rusijos įtakos teritorija", — teigė parlamentaras.

Jo nuomone, Europos Sąjungos reakcija į įvykius Baltarusijoje yra "nepakankama, tam tikra prasme gėdinga ir neryžtinga".

Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas sutinka su Sariušu Volskiu. Jis norėtų, kad įvykiai Baltarusijoje paskatintų Vokietiją persvarstyti savo požiūrį į dujotiekio "Nord Stream-2" statybą.

"Tikiuosi, kad galbūt tai bus dar vienas elementas, kuris privers kai kurias ES ir NATO šalis pakeisti, pavyzdžiui, jų požiūrį į "Nord Stream", tai yra, į šią politinę Rusijos ir Vokietijos įmonę", — teigė Blaščakas.

"Tikiuosi, kad jie dar kartą pagalvos, ypač Vokietija, kad verslas su Rusija neatitinka laisvojo pasaulio interesų", — pridūrė jis.

Rusijos Federacija ir Vokietija ne kartą pareiškė, kad dujotiekio "Nord Stream-2" projektas yra komercinis ir naudingas Vokietijai.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,08% balsų.

Nuo sekmadienio buvo tęsiami neleistini veiksmai, tačiau saugumo pajėgos juos griežtai slopina. Teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, svaiginančias granatas, gumines kulkas. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu žuvo vienas žmogus, jis teisėsaugos pareigūnų link bandė mesti nenustatytą sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
sankcijos, Rusija, Baltarusija, Lenkija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Seime nuspręsta nepripažinti Baltarusijos prezidento legitimiu
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru