Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas, archyvinė nuotrauka

Džonsonas prisipažino, kad "norėjo sukramtyti kaklaraištį" dėl "Brexit" atidėjimo

33
(atnaujinta 22:03 2019.11.06)
Trečiadienį premjeras dalyvavo audiencijoje kartu su karaliene Elžbieta II, kuri davė leidimą gruodžio 12 dienos visuotiniams rinkimams

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas prisipažino, kad "norėjo sukramtyti kaklaraištį" dėl priverstinio "Brexit" atidėjimo, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

Džonsonui taip ir nepavyko gauti Parlamento palaikymo dėl susitarimo, kurį jis buvo pasiekęs su ES dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Jis buvo priverstas paprašyti ES atidėti Britanijos pasitraukimą, nors anksčiau buvo sakęs, kad verčiau "mirs griovyje", nei prašys atidėti "Brexit". Premjeras tikisi, kad konservatorių partija pagerins savo pozicijas Bendruomenių rūmuose po gruodžio mėnesio rinkimų, o deputatai pagaliau patvirtins susitarimą ir suteiks šaliai galimybę palikti ES iki 2020 metų sausio 31 dienos.

"Aš galiu jums pasakyti, kad aš pasiekiau tašką, kuriame norėjau iš nevilties sukramtyti savo kaklaraištį, nes beveik viską pasiekėme. Turime susitarimą, su kuriuo galime palikti ES vos po kelių savaičių", — sakė Džonsonas trečiadienį ir pridūrė apie oficialią rinkimų kampanijos pradžią.

Trečiadienį Džonsonas dalyvavo audiencijoje kartu su karaliene Elžbieta II, kuri davė leidimą gruodžio 12 dienos visuotiniams rinkimams.

Džonsono kalba iš tikrųjų tapo jo rinkimų manifestu. Jis pakartojo savo pažadą pasiekti "Brexit" ir patikino, kad "šimtai milijardų svarų laukia šios akimirkos integracijos į Didžiosios Britanijos ekonomiką". Jis pažadėjo paremti Nacionalinę sveikatos tarnybą ir švietimo sistemą, kovoti su klimato kaita ir spręsti imigracijos sistemos klausimus, o opozicija, jo manymu, ketina atverti šalį nekontroliuojamam migrantų atvykimui.

Ministras pirmininkas teigė, kad Darbo partijos pakilimas į valdžią bus "košmariško neryžtingumo ir vilkinimo šou" pradžia. Jis kaltino opozicijos lyderį Džeremį Korbiną neturint aiškios pozicijos svarbiausiais klausimais. Jis numatė, kad bus surengti du referendumai iš karto — dėl "Brexit" ir Škotijos nepriklausomybės.

"Ir mes net nežinome, kokią poziciją užims Džeremis Korbinas", — sakė jis.

Džonsonas taip pat kritikavo savo politinį oponentą už tariamą Rusijos prezidento Vladimiro Putino palaikymą tuo metu, kai paaiškėjo apie Sergejaus ir Julijos Skripalių apsinuodijimą Solsberyje.

Anglijos mieste Solsberyje 2018 metų kovo 4 dieną, pasak Didžiosios Britanijos valdžios, buvęs GRU pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija buvo apnuodyti, o tai išprovokavo didelį tarptautinį skandalą. Londonas mano, kad Rusijos valstybė dalyvavo Skripalių apnuodijime A234, Maskva tai kategoriškai neigia. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas 2018 metų gegužės mėnesį pareiškė, kad Skripalių byla byra akyse dėl to, kad nėra jokių Rusijos kaltės įrodymų.

33
Tegai:
Brexit, Borisas Džonsonas, Didžioji Britanija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (175)
Dar šia tema
Britanijos vyriausybė atsisako aptarti "Brexit" susitarimą
Deportacija ir krizė: kas laukia Baltijos šalių po "kietojo Brexit"
Baltarusijos vėliava

Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai

(atnaujinta 11:33 2020.08.09)
Išankstinio balsavimo metu rinkėjų aktyvumas viršijo 40 procentų. CRK paragino piliečius "nedelsti" išreikšti valios ir balsuoti iki vakaro

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Baltarusijoje atidaromos rinkimų apylinkės balsavimui prezidento rinkimuose, pranešė RIA Novosti.

Pranešama, kad išankstinio balsavimo metu rinkėjų aktyvumas viršijo 40 procentų.

Balsavimo apylinkės dirba nuo 08:00 iki 20:00. Išankstinis balsavimas vyko rugpjūčio 4–8 dienomis.

CRK tinklalapyje pateiktais duomenimis, iki išankstinio balsavimo pabaigos Minske dalyvavo 33,4 proc., Bresto srityje — 38,4, Vitebsko srityje — 39,34, Gomelio — 54,44, Gardino — 38,6, o Minsko — 39,66, Mogiliavo srityje — 49,92 proc.

Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovė Lidija Jermošina savo ruožtu paprašė šalies piliečių "nedelsti" išreiškiant valią ir ateiti ryte ar po pietų.

Anot jos, vakare rinkimų apylinkėse įves leidimo režimą, kad būtų išvengta didelio piliečių susibūrimo.

Prezidento lenktynėse dalyvauja penki kandidatai: dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, kuris kandidatuoja jau šeštajai kadencijai, Andrejus Dmitrijevas, Ana Kanopackaja, Svetlana Tichanovskaja ir Sergejus Čerečenis. Balsavimo biuletenyje taip pat yra numatyta grafa "prieš visus".

Anksčiau RIA Novosti pranešė, kad Minske buvo sulaikyta opozicijos pagrindinės kandidatės Svetlanos Tichanovskajos kampanijos vadovė.

Baltarusijos prezidento rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkėjų sąrašų įtrauktų rinkėjų. Pagal Baltarusijos Rinkimų kodeksą, kad laimėtų rinkimus, kandidatas į prezidentus turi surinkti daugiau nei pusę visų balsų. 

Anksčiau Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Jacekas Čaputovičius susitarė atidžiai stebėti padėtį kaimyninėje šalyje, koordinuoti savo veiksmus ir pabrėžė koordinavimo ES lygiu svarbą.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija
Šviežiai spaustos sultys

Tiesa apie šviežias sultis: kaip gerti, kad nepakenktų kūnui

(atnaujinta 09:54 2020.08.09)
Ekspertai primena, kad šviežiai spaustų sulčių vartojimas dideliais kiekiais gali pakenkti sveikatai

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Didelis šviežiai spaustų sulčių kiekis gali pakenkti sveikatai dėl didelio fruktozės, kuri, atsižvelgiant į Rusijos kokybės tarnybą ("Roskačestvo) medžiaga, yra neatsiejama cukraus dalis.

Kai iš šviežių vaisių ar daržovių išspaudžiamos sultys, skaidulos pašalinamos, paliekant skysčių su vitaminais ir didelę natūralaus cukraus koncentraciją.

"Sacharozę (baltąjį cukrų) sudaro gliukozė ir ta pati fruktozė. Suvartoti per didelį fruktozės kiekį organizmui yra tiek pat kenksminga, kiek suvartoti per didelį kiekį įprasto cukraus. Taip yra dėl fruktozės metabolizmo ypatumų", — teigia ekspertai.

Tuo tarpu ekspertai primena, kad žmogaus virškinimo sistema lengvai apdoroja pluoštą, iš jo gaunama viskas, ko jums reikia. Visiškai nereikia spausti sulčių iš vaisių ir daržovių, tikintis, kad tokiu būdu organizmas geriau pasisavins naudingus komponentus.

Ekspertai primena, kad dalis fruktozės, kuri nekeičiama į gliukozę energijai, virsta riebalais.

Be to, šviežiai spaustas sultis rekomenduojama suvartoti per 15-20 minučių po paruošimo — priešingu atveju sunaikinama daugybė vitaminų.

Ekspertai taip pat primena, kad dantų emalio eroziją galima pastebėti dėl maisto rūgščių poveikio. Todėl pavartojus vaisių ar vaisių sulčių patariama skalauti burną.

Šviežiai spaustų sulčių nerekomenduojama gerti nevalgius, nes jos gali sudirginti virškinimo trakto gleivinę ir staigius gliukozės kiekio kraujyje svyravimus.

Ekspertai taip pat nerekomenduoja sulčių dietos, jie tvirtina, kad tai negali prisidėti prie svorio metimo ir toksinų pašalinimo.

"Detoksinės dietos teorija yra tokia, kad suteikdami kūnui poilsį, galite kompensuoti savo nesveiką kasdienį gyvenimo būdą ir apsivalyti. Ši logika pagrįsta kaltės jausmu", — teigė departamentas.

Pasak ekspertų, geriausias būdas detoksikuoti organizmą yra valgyti sveiką, subalansuotą mitybą kiekvieną dieną.

Tegai:
sveika mityba, sveikata, sultys
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Po e. sveikatos sistemos darbo sutrikimo nuspręsta perkelti Registrų centro serverius
Kardiologė įvardino vitaminus, kuriuos būtina vartoti po koronaviruso
Koronaviruso testas

LMSU profesorius: tikėtina, kad bus matomas nuosaikus COVID-19 atvejų augimas

(atnaujinta 11:33 2020.08.09)
Jo teigimu, koronaviruso atvejų nesumažėjo ir nebuvo žymaus šuolio, kokį buvo galima pamatyti kovo pabaigoje

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Liepos 30 dieną LMSU profesorius Mindaugas Stankūnas rašė, apie COVID-19 situaciją Lietuvoje ir galimus artimos perspektyvos scenarijus teigdamas, kad atvejai aktyviai mažės. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu metu mes matysime nuosaikų COVID-19 atvejų augimą. Galime spėti, kad sekančios savaitės pabaigoje (jei išliks dabartinės tendencijos ir nebus naujų protrūkių bei būsime išlaikę "Jūros šventės" egzaminą) mes galime turėti +/- 420 aktyvių COVID-19 atvejų. Jei mano spėjimai pasitvirtintų, sakyčiau, kad įvertinus visas aplinkybes, tai būtų neblogas rezultatas Lietuvai", —  teigė jis.

Profesorius teigė, kad jo spėjimai pasitvirtino tik iš dalies. Jo teigimu, atvejų nesumažėjo ir nebuvo žymaus šuolio, kokį buvo galima pamatyti kovo pabaigoje. Tuo pačių jis pažymėjo, kad šios dienos duomenimis, Lietuvoje COVID-19 serga 469 asmenys, o tai daugiau nei buvo spėta (apie 420 atvejų).

"Dar prieš tris savaites pradėjau kalbėti apie Lietuvoje besiformuojantį "antrąjį pikiuką", kuris atrodo nusprendė užaugti ir gana greitai. Nuo praeitos savaitės pabaigos stebime gerokai intensyvesnį atvejų augimą, kur atrodo lyg virusas būtų "įjungęs aukštesnę pavarą".

Jo teigimu, šalyje beveik pasiektas didžiausias koronaviruso atvejų skaičius ir priminė, kad pirmąjį piką su 1048 atvejais Lietuva buvo pasiekusi 2020 balandžio 20 dieną ir pridūrė, jog paskutinis panašus vienos dienos atvejų skaičius (35 atvejai) buvo nustatyti 10 dieną.

Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms — 2231, Sergančių žmonių skaičius — 469.

2885 žmonių yra izoliacijoje. Nuo birželio 1 dienos nustatyta 123 įvežtinių atvejų.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai sužinojo apie galingą imuninį atsaką į koronavirusą
Profesorius pareiškė, kad Lietuvą jau pasiekė antrasis COVID-19 pikas