Potvynis Britanijoje

Britanijoje šimtai žmonių įstrigo prekybos centre dėl potvynio

40
(atnaujinta 12:03 2019.11.08)
Britanijoje jau kelias savaites stipriai lyja, dėl to tūkstančiai gyventojų šalyje buvo evakuoti, keliuose regionuose paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, sukėlusių potvynius

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Keli šimtai žmonių buvo užblokuoti prekybos centre "Midhall", esančiame Didžiosios Britanijos Šefildo mieste, dėl potvynio dėl liūčių, praneša laikraštis "The Guardian".

"Jei esate "Midhall", nepalikite prekybos centro ir laukite papildomos informacijos. Nemėginkite eiti ten ką nors pasiimti", — cituoja laikraštis Pietų Jorkšyro policijos pranešimą.

Anot laikraščio, prekybos centre vyko prieškalėdiniai renginiai, todėl pastate buvo daug vaikų.

Apie 21:00 (22:00 Lietuvos laiku) Pietų Jorkšyro policija "Twitter'yje" pranešė, kad žmonės pradėjo palikti prekybos centrą.

"Kadangi padėtis, nors ir išlieka įtempta, pagerėjo, žmonėms dabar suteikiama pagalba, kad paliktų "Midhall", — teigiama policijos "Twitter" paskyroje.

Britanijoje jau kelias savaites stipriai lyja. Tūkstančiai gyventojų šalyje buvo evakuoti, keliuose regionuose paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, dėl kurių kilo potvyniai.

40
Tegai:
Didžioji Britanija, potvynis
Dar šia tema
Per potvynį Šveicarijoje dingo du žmonės
Ispanijoje nufilmuotas dėl gausių liūčių kilęs stiprus potvynis
Vėliavų alėja prie JT pastato Ženevoje.

JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę

(atnaujinta 17:24 2020.06.02)
Pabrėžiama, kad pastangos kovoti su COVID-19 ir sveikimo procesu bus sėkmingos tik tuo atveju, jei bus apsaugotos visų žmonių teisės į gyvybę ir sveikatą be jokios diskriminacijos

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. COVID-19 pandemija atskleidė didėjančią rasinę ir etninę nelygybę, kurią reikia spręsti, teigiama JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Mišelės Bašelės antradienio pranešime, praneša RIA Novosti.

"Duomenys mums sako apie pražūtingą COVID-19 poveikį Afrikos kilmės žmonėms ir etninėms mažumoms kai kuriose šalyse, įskaitant Braziliją, Prancūziją, JK ir JAV. Manome, kad panašios tendencijos vyksta ir kitose šalyse, bet mes negalime pasakyti turbūt turint omenyje, kad duomenys apie rasinę ir etninę kilmę tiesiog nėra renkami ir nepranešami", — sakė ji.

OHCHR duomenimis, Brazilijos San Paulo valstijoje žmonių, kurių odos spalva skiriasi nuo COVID-19, mirties tikimybė yra 62% didesnė nei baltųjų. Prancūzijos Saint-Denis departamente, kuriame gyvena daug mažumų, taip pat pranešama apie didesnį mirčių skaičių. Jungtinėse Valstijose afroamerikiečių mirštamumas nuo COVID-19 yra daugiau nei dvigubai didesnis nei kitų rasinių grupių. Panašūs duomenys rodo JK.

Protestai JAV
© Sputnik / Артур Габдрахманов

Ši padėtis, pasak Bašelės, yra daugelio susijusių veiksnių, įskaitant diskriminaciją ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ekonominė nelygybė, per didelis gyventojų skaičius gyvenamosiose vietose ir šališkumas teikiant medicininę priežiūrą, rezultatas.

Asmenys, priklausantys rasinėms ir etninėms mažumoms, taip pat dažniau įdarbinami padidintos rizikos, įskaitant transportą, sveikatos priežiūros ir patalpų valymo srityse.

"Šis virusas atskleidžia nelygybę, kuri per ilgai buvo ignoruojama. JAV protestuose, kuriuos išprovokavo George'o Floydo nužudymas, rodomas ne tik policijos smurtas prieš skirtingos odos spalvos žmones, bet ir sveikatos, švietimo, užimtumo ir rasinės diskriminacijos skirtumai. Problemos didesniu ar mažesniu mastu atsispindi daugelyje kitų šalių, kuriose afrikiečių kilmės žmonės ir kitos rasinės mažumos patiria stipriai paplitusią diskriminacijos formą", — sakė ji.

Šiuo atžvilgiu OHCHR vadovė paragino valstybes persvarstyti savo politiką ir teikti prioritetą rasių ir etninių mažumų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.

Anot jos, pastangos kovoti su COVID-19 ir sveikimo procesu bus sėkmingos tik tuo atveju, jei bus apsaugotos visų žmonių teisės į gyvybę ir sveikatą be jokios diskriminacijos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
rasizmas, protestai, koronavirusas, JTO Žmogaus teisių taryba
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Protestai JAV: kaip amerikiečiai bando primesti kaltę Rusijai
Peskovas pakomentavo riaušes JAV
Vėl rusai. Kam naudinga kaltinti Maskvą dėl riaušių Amerikoje
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusijoje įvardytos branduolinio atgrasymo politikos sąlygos

(atnaujinta 18:49 2020.06.02)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį patvirtino valstybinę branduolinio atgrasymo politiką

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik.  Rusijos branduolinio atgrasymo politikos pagrindai gali būti patikslinti atsižvelgiant į išorinius ir vidinius veiksnius; atitinkamas nutarimas skelbiamas oficialiame teisinės informacijos interneto portale.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį patvirtino valstybinę branduolinio atgrasymo politiką.

"Šie pagrindai gali būti patikslinti atsižvelgiant į išorinius ir vidinius veiksnius, turinčius įtakos gynybos teikimui", — rašoma dokumente.

Dokumente pabrėžiama, kad Rusija gali imtis branduolinio ginklo, jei įvyktų ataka, dėl kurios gali sutrikti branduolinių pajėgų valdymas.

Nurodyta, kad  Rusijos Federacija gali panaudoti branduolinį ginklą dėl priešo poveikio Rusijos Federacijos valstybei ar kariniams objektams, kurių išvedimas iš rikiuotės sukels branduolinių pajėgų atsakomuosius veiksmus.

Pagrindiniais pavojais Rusijai įvardyta padėtis, kai šalys turi branduolinius ir kitus masinio naikinimo ginklus; vyksta nekontroliuojamas branduolinių ginklų platinimas; branduolinio ginklo dislokavimas ne branduolinių valstybių teritorijoje; naikinančių ginklų dislokavimas kitose šalyse; priešraketinės gynybos ir kovinių sistemų dislokavimas kosmose; karinių pajėgų sutelkimas prie Rusijos sienų.

Tegai:
branduolinis ginklas, Rusija
Amsterdamas

Dėl "Brexit" daugiau nei 100 pasaulinių kompanijų persikėlė Londono į Amsterdamą

(atnaujinta 19:02 2020.06.02)
Tuo pačiu Nyderlandai patiria nuostolių dėl "Brexit", nes užsienio ekonominiai santykiai su Britanija sudaro 7% Nyderlandų BVP, o tai labai rimta vertybė

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Iš Londono į Amsterdamą dėl "Brexit" persikėlė daugiau nei 100 didelių tarptautinių kompanijų, dar 300 derasi su Nyderlandų vyriausybe, sakė Rusijos Federacijos prekybos atstovas Nyderlandų Karalystėje Andrejus Makarovas. praneša RIA Novosti.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Nyderlandai yra pagrindinė visos Europos tarptautinių korporacijų būstinių ir gamybos vietų bazė. Beje, dėl "Brexit" faktoriaus ši tendencija sustiprėjo daugybę kartų. Daugelis pasaulinių daugianacionalinių korporacijų jau persikėlė iš Londono į Amsterdamą. Tokių kompanijų skaičius jau viršija 100, o 300 derasi su Nyderlandų vyriausybe", — sakė Makarovas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo tokias pasaulines kompanijas kaip "Sony", "Panasonic", "Discovery", "Mitsubishi", "Hitachi", "Canon", kurios perkėlė savo būstinę į Amsterdamą.

Pasak prekybos atstovo, šiame etape Amsterdamas tampa Japonijos kompanijų centru.

"Be to, matome, kad institutai taip pat persikelia į Amsterdamą. Europos medicinos agentūra persikėlė iš Londono į Nyderlandų sostinę", — sakė Makarovas.

Tuo pat metu Nyderlandai patiria nuostolių dėl "Brexit", nes užsienio ekonominiai santykiai su Britanija sudaro 7% Nyderlandų BVP, o tai labai rimta vertybė, pabrėžė jis.

"Todėl "Brexit" faktorius, viena vertus, dėl netikrumo ir griūvančių gamybos grandinių sukuria nuostolius Nyderlandų ekonomikai, kuriems ateityje iki 2030 metų prognozuojama nuo 2 mlrd. iki 10 mlrd. eurų, kita vertus — sukuria naujas galimybes, turint omenyje didelių daugianacionalinės korporacijos Nyderlandų jurisdikcijoje ir naujų darbo vietų kūrimas, mokesčių mokėjimas, kitų bendradarbiavimo ryšių plėtra tiesiogiai su Nyderlandais", — reziumavo Rusijos Federacijos prekybos atstovas.

Didžioji Britanija pasitraukė iš ES sausio 31 dieną. Iki šių metų pabaigos truks pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalys bandys susitarti dėl savo būsimų santykių modelio. Šiuo metu, remiantis abiejų šalių pareiškimais, ypatingų derybų pasisekimų nepavyko pasiekti.

Tegai:
ekonomika, Londonas, Brexit
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš"
Dar šia tema
Įvardytas laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybą, savininkas
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu