Ukrainos karys

Ukraina NATO sudėtyje kelias į tikrą karą su Rusija, pareiškė Stivenas Koenas

147
(atnaujinta 09:15 2019.11.19)
Profesorius dar prieš šešerius metus išpranašavo, kad bandymas įtraukti Ukrainą į NATO sukels krizę, o galbūt ir tikrą karą, ir kariniai veiksmai Donbase patvirtino jo prognozę

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Ukrainos siekis įstoti į NATO tapo tiesiogine krizės šalyje priežastimi ir lėmė karo veiksmų pradžią Donbase. Apie tai pokalbyje leidiniui "The Nation" papasakojo Prinstono universiteto garbės profesorius Stivenas Koenas (Stephen Cohen).

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis, archyvinė nuotrauka
© AFP 2021 / GINTS IVUSKANS

Ekspertas pabrėžė, kad istoriškai Ukrainą ir Rusiją sieja daug glaudesni nei bet kokie JAV ir Ukrainos ryšiai. Jo manymu, pagrindinis JAV tikslas Ukrainoje yra NATO plėtra.

"2014 metų krizę lėmė būtent šis dabar tebetęsiantis bandymas Ukrainą paversti NATO valstybe", — pareiškė Koenas.

Profesorius pažymėjo, kad dar prieš šešerius metus jis išpranašavo, kad bandymas įtraukti Ukrainą į NATO ir "ištraukti ją iš Rusijos glėbio" sukels krizę, o galbūt ir tikrą karą. Koviniai veiksmai Donbase patvirtino jo prognozę.

Koenas mano, kad JAV turėtų nustoti tiekti ginklus Ukrainai, nes prezidento Vladimiro Zelenskio misija turėtų būti taiki. Be to, šalies kariniai sandėliai ir taip yra pilni ginklų.

147
Tegai:
karas, Rusija, Ukraina, NATO
Dar šia tema
Ukrainos oligarchas paragino savo šalį atkurti santykius su Rusija
Santykiai su Trampu ir Zelenskiu: apie ką Putinas kalbėjo po BRICS susitikimo
Buvęs Ukrainos diplomatas paragino paversti LLR ir DLR "laukiniu lauku"
Japonijos žiniasklaida Ukrainą pavadino "JAV pamesta šalimi"
Lenkijos žiniasklaida įvardijo du JAV karo su Rusija scenarijus
Antarktida, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai aptiko Antarktidos ledo šelfo griūties grėsmę

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Naujas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis Antarktidos ledo šelfo ploto gali sugriūti į jūrą, jei pasaulinė temperatūra pakils keturiais laipsniais aukščiau.

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jei temperatūros pakilimą pavyks išlaikyti Paryžiaus susitarime nustatyto dviejų laipsnių lygio lygyje, teritorija, kuriai gresia griūtis, bus perpus mažesnė, taip išvengiant katastrofiško jūros lygio kilimo. Straipsnis su rezultatais buvo paskelbtas leidinyje "Geophysical Research Letters".

Arktis
© Sputnik / Валерий Мельников

Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Redingo universiteto, pasitelkdami moderniausius aukštos skiriamosios gebos regioninio klimato modeliavimo metodus, sukūrė prognozuojamą padidėjusio lydymosi ir vandens nuotėkio poveikio Antarktidą supančių ledo lentynų stabilumui modelį.

Autoriai nustatė, kad 34 procentams visų Antarkties ledo šelfų, įskaitant 67 Antarkties pusiasalio ledo šelfus, gresia destabilizacija, jei planetos temperatūra pakils keturiais laipsniais Celsijaus.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausia rizika yra didžiausiam Antarkties pusiasalio ledynui Larsen C. 2017 metais nuo jo atsiskyrė didžiulis ledkalnis, kuris ledyno plotą sumažino 12 proc. Shackleton, Pine Island ir Wilkins ledynams taip pat gresia pavojus dėl jų geografinės padėties ir reikšmingo numatomo nuotėkio.

Kiekvieną vasarą ledas tirpsta ant ledo šelfo paviršiaus, vanduo teka į plyšius ir kaupiasi sniego oro kišenėse, kur žiemą vėl užšąla. Tačiau tais metais, kai vasarą ištirpsta daug ledo, vanduo plyšiais ledynų paviršiuje teka, juos gilindamas ir platindamas, kol galiausiai virsta plyšiais, kurie suskaldys ledyną.

"Mes žinome, kad kai ledo šelfų paviršiuje kaupiasi ištirpęs ledas, tai gali sukelti staigų jų skilimą ir griūtį", — universiteto pranešime spaudai sakė viena tyrimo autorių meteorologė Ella Gilbert. — Numatome Antarkties ledo šelfo nuosmukį, o naujame tyrime mes naudojame naujausius modeliavimo metodus, kad atskleistume detales ir pateiktų tikslesnes prognozes".

Mokslininkai mano, kad jei vanduo reguliariai kaupiasi ant ledo šelfo paviršiaus, jis greičiausiai sugrius. Būtent taip nutiko 2002 metais "Larsen B" ledo šelfe, kuris išsiskyrė po kelių šiltų metų iš eilės. Jo žlugimas paskatino žemyninių ledynų judėjimą link jūros, kur dėl to iškrito milijardai tonų ledo.

"Ledo šelfai yra svarbūs buferiai, užkertantys kelią laisvam ledynų srautui iš sausumos į vandenyną, dėl kurio kyla jūros lygis. Jei temperatūra ir toliau kils dabartiniu greičiu, per ateinančius dešimtmečius galime prarasti daugiau Antarkties ledo šelfų nei bet kada anksčiau. Turime įsisąmoninti pasaulinės temperatūros kilimo ribojimo svarbą, jei norime išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio", - sako dr. Gilbert.

Tegai:
Antarktida
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius
Ala Pugačiova, archyvinė nuotrauka

Pugačiova nusifilmavo vaizdo klipe Kozlovskio filmui "Černobylis"

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Primadonai Danilos Kozlovskio juosta ne tik geras filmas, bet ir gyvenimo dalis. 1986 metais, beveik iškart po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, Pugačiova viena pirmųjų paskelbė, kad reikia surinkti lėšų aukoms ir likvidatoriams

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Central Partnership kino studijos "YouTube" kanale paskelbtas vaizdo klipas Danilos Kozlovskio filmui "Černobylis", kuriame Ala Pugačiova skaito poetės Tatjanos Snežinos eilėraštį "Mes šiame gyvenime esame tik svečiai".

"Ala Borisovna buvo viena pirmųjų, kuri pamatė filmą, ir juosta įkvėpė legendinę dainininkę visiškai naujam Tatjanos Snežinos kompozicijos atlikimui", — sakoma vaizdo klipo aprašyme.

Primadonai Danilos Kozlovskio juosta ne tik geras filmas, bet ir gyvenimo dalis. 1986 metais, beveik iškart po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, Pugačiova viena pirmųjų paskelbė, kad reikia surinkti lėšų aukoms ir likvidatoriams. Tam Maskvos olimpiniame sporto komplekse buvo surengtas labdaros koncertas "Sąskaita 904“", kuris buvo transliuojamas net užsienyje.

Praėjus keturiems mėnesiams po nelaimės, dainininkė, nepaisant rimto pavojaus sveikatai, viena pirmųjų surengė koncertą devyniems tūkstančiams likvidatorių netoli Pripetės.

"Alla Pugačiova yra epocha. Vardas, kurį žino absoliučiai visi mūsų šalies gyventojai. Puiki dainininkė ir žmogus. Tai buvo didžiulis įvykis — nors ir mažas, bet man svarbiausią —  bendras darbas su Alla Borisovna", — sakė Danila Kozlovskis studijoje.

Filmas pasakoja apie jauną ugniagesį iš Pripetės — Aleksejų Karpušiną, kuris planuoja kartu su savo mergina ir sūnumi persikelti prie jūros. Ketvirtojo reaktoriaus sprogimas kelia grėsmę jų svajonei. Pagrindinis veikėjas tampa vienu iš avarijos likvidatorių ir padeda išvengti kito sprogimo.

Kartu su Kozlovskiu filme vaidino Oksana Akinšina,Filipas Avdeevas, Ravšana Kurkova, Nikolajus Kozakas, Igoris Černevič ir kiti.

"Černobylio" premjera įvyks balandžio 15 dieną.

Tegai:
Černobylis, Ala Pugačiova