ES Taryba Briuselyje, archyvinė nuotrauka

ES Taryba ketina pasirašyti vizų susitarimą su Baltarusija

45
(atnaujinta 09:45 2019.11.19)
Briuselis turi paskirti atstovą, kuris susitarimą pasirašys. Dokumentas gali įsigalioti praėjus dviem mėnesiams po to, kai jį priims abi šalys

VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Europos Sąjungos Taryba patvirtino sprendimą dėl susitarimo su Baltarusija dėl vizų režimo supaprastinimo, praneša "Sputnik Baltarusija" su nuoroda į oficialų ES žurnalą.

Buvo leista pasirašyti dokumentą ES vardu su Minsku. Tarybos pirmininkas turės paskirti įgaliotą asmenį pasirašyti susitarimą.

Atitinkamo projekto parengimas buvo baigtas rudens pradžioje, o spalį jis buvo pateiktas patvirtinti ES Tarybai.

"Šiuo dokumentu leidžiama pasirašyti ES vardu susitarimą su Baltarusijos Respublika dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo", — rašoma sprendime.

Planuojama, kad dokumentas įsigalios praėjus dviem mėnesiams po to, kai jį priims abi šalys.

Projektas apima Šengeno vizos kainos sumažinimą nuo 60 iki 35 eurų. Mokėti nereikės vaikams iki 12 metų, neįgaliesiems, oficialių delegacijų nariams, moksleiviams, studentams ir doktorantams, pilietinės visuomenės organizacijų, humanitarinių organizacijų atstovams, taip pat žmonėms, kurie užsiima moksline, kultūrine, meno ir sporto veikla. Viešnagės trukmė — iki 90 dienų.

Nuo vasario ES ketina padidinti vizų išdavimo mokestį trečiųjų šalių piliečiams iki 80 eurų. Turistai iš Baltarusijos bus priversti mokėti didesnę kainą už vizą, jei iki to laiko neįsigalios susitarimas.

45
Tegai:
Europos Sąjunga, Minskas, Briuselis, viza
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija nėra svarmuo ant Rusijos kojų
Baltarusija ketina pakeisti sienos apsaugos sutartį su Rusija
Minskas pakomentavo NATO aktyvumą pasienyje su Baltarusija
Ledynas

Dikaprijas ir Bezosas kreipiasi į Baideną dėl klimato kaitos

(atnaujinta 00:57 2021.01.26)
Aktyvistai taip pat įvertino Baideno galimybes grąžinti Jungtines Valstijas į Paryžiaus klimato susitarimą. Tačiau, jų nuomone, to nepakanka

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Daugiau nei 150 aktyvistų, aktorių ir verslininkų, įskaitant aktorių Leonardą Dikapriją ir "Amazon" įkūrėją Džefą Bezosą, pasirašė atvirą laišką JAV prezidentui Džo Baidenui, ragindami reaguoti į klimato pokyčius. Atviras laiškas buvo paskelbtas "Climate Power 2020" svetainėje.

Kreipimosi autoriai pažymėjo, kad Baideną galima prisiminti kaip "klimato prezidentą", kuris žmoniją "patraukė nuo uolos krašto".

"Galite pakeisti pasaulio energetikos sistemas iš iškastinio kuro į švarią energiją, tuo pačiu kurdami daug darbo vietų, mažindami taršą ir pašalindami ekonominę, rasinę ir sveikatos nelygybę", — sakoma laiške.

Aktyvistai taip pat įvertino Baideno galimybes grąžinti Jungtines Valstijas į Paryžiaus klimato susitarimą. Tačiau, jų nuomone, to nepakanka.

Iš garsenybių laišką pasirašė aktorės Natali Portman ir Zoja Dešanel (Zooey Deschanel). Be to, kreipimąsi pasirašė "Mastercard" direktorių valdybos pirmininkas Ajay Banga ir Europos Parlamento Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Paskalis Kanfinas (Pascal Canfin).

Per pirmąją valandą Baltuosiuose rūmuose Džo Baidenas pakeitė daugelį savo pirmtako Donaldo Trampo sprendimų. Visų pirma jis pasirašė dekretą dėl JAV grįžimo prie Paryžiaus klimato susitarimo.

Džo Baidenas buvo inauguruotas sausio 20 dieną. Jis tapo 46-uoju JAV prezidentu. Ceremonijoje dalyvavo kadenciją baigiantis JAV viceprezidentas Maikas Pensas, buvę šalies prezidentai Džordžas Bušas, ​​Barakas Obama ir Bilas Klintonas kartu su sutuoktiniais. JAV himną atliko Lady Gaga. Trampas nedalyvavo ceremonijoje, sulaužydamas 150 metų tradiciją, ir paliko Vašingtoną likus kelioms valandoms iki iškilmių.

Tegai:
Džo Baidenas, JAV, klimatas
 AstraZeneca vakcina

EK pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinti vakcinų tiekimo į ES sumažėjimą

(atnaujinta 00:52 2021.01.26)
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen surengė telefoninį pokalbį su "AstraZeneca" vadovu, kuriame ji taip pat reikalavo visiškai pristatyti tiekimą ES

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Europos Komisija (EK) pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinimo, susijusio su bendrovės pranešimu, kad 60 proc. sumažėja vakcinų tiekimas ES, ir pareikalavo visiškai įvykdyti sutartį, praneša naujienų agentūra TASS.

Apie tai pirmadienį Briuselyje pranešė oficialus Europos Komisijos atstovas Stefanas De Keersmakeris. Tuo tarpu Europos Komisija neketina peržiūrėti savo vakcinacijos strategijos.

"Europos sveikatos komisarė Stella Kyriakides išsiuntė laišką įmonės vadovybei, reikalaudama papildomų paaiškinimų, susijusių su bendrovės praėjusią savaitę paskelbtu pranešimu, kad ji sumažins vakcinų tiekimą ES. Ji pabrėžė būtinybę vykdyti bendrovės įsipareigojimus pagal ES sutartį", — pridūrė jis. 

Tiekimas ES bus aptartas šiandien bendrovės valdančiosios tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus ES atstovai.

Savo ruožtu Europos Komisijos spaudos tarnybos vadovas Erikas Mameris sakė, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjosi telefonu su "AstraZeneca" vadovu, kuriame ji taip pat reikalavo įgyvendinti visą numatytą tiekiamą kiekį.

"Europos Komisija daug investavo į [AstraZeneca] gamybos pajėgumus dar prieš prasidedant vakcinų gamybai. Šioje aplinkoje Europos Komisija reikalauja, kad įmonė panaudotų visas priemones ir galimybes vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Europos Komisija reikalauja, kad įmonė parodytų maksimalų lankstumą tai padaryti", — sakė jis.

Mameris taip pat pažymėjo, kad Europos Komisija dar neplanuoja jokių teisinių veiksmų prieš "AstraZeneca", iki šiol teikdama pirmenybę "atviram dialogui su įmone, kad būtų užtikrintas vakcinos gavimas". Jis taip pat pažymėjo, jog, nepaisant to, kad labai sumažėjo dviejų pagrindinių ES tiekėjų — "Pfizer" ir "AstraZeneca" — tiekimas, Europos Komisija neketina peržiūrėti savo vakcinacijos strategijos tikslų, pagal kuriuos ES šalys turėtų paskiepyti 70 proc. gyventojų iki vasaros.

Tegai:
vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
RF ir Vengrija pasirašė sutartį dėl Rusijos vakcinos nuo COVID tiekimo
Vakcina "iš po prekystalio"
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Meluoja ir neraudonuoja — kodėl Lietuva prieš "Sputnik V" vakciną?
Sausio 26-oji

Kokia šiandien diena: sausio 26 dienos šventės

(atnaujinta 12:36 2021.01.25)
Sausio 26-ąją savo profesinę šventę švenčia muitininkai, o katalikai mini Šv. Timotiejų ir Titą

Sausio 26 yra 26-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienų.

2021 metų sausio 26 dieną saulė teka 08:21, leidžiasi 16:42, dienos ilgis — 08 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dangis, Daugis, Eigilė, Eigintė, Edvilė, Justina (Justė), Justinas (Justas), Paulė, Rima, Rimantas (Rimas), Timotiejus, Titas.

Sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitininkų diena.

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

Katalikų šalys sausio 26-ąją mini Šv. Timotiejų ir Titą.

Šv. Timotiejus, vyskupas, I–II a. Gimęs pagonio tėvo ir motinos žydės šeimoje. Buvęs apaštalo Pauliaus mokinys (1 Kor 16, 10).

Šv. Titas, vyskupas, lydėjęs apaštalą Paulių į Apaštališkąjį Susirinkimą Jeruzalėje. Apie 63 m. paskirtas Kretos vyskupu.

Sausio 26-oji  Lietuvos istorijoje

1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai — Krokuva, Prūsijai — Varšuva.

1922 metais Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar "Pasieniečių diena", švenčiama birželio 29.

1926 metais Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.

1927 metais gimė Vitas Valatka, kraštotyrininkas, muziejininkas, archeologas. Mirė 1977 metais.

1994 metais Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.

2004 metais užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Sausio 26-oji  pasaulio istorijoje

1500 metais ispanų keliautojas Visentė Pinsonas atrado Braziliją.

1837 metais Mičiganas tapo 26-ąja JAV valstija.  

1905 metais Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje — 3106 karatų — deimantas.  

1918 metais gimė Rumunijos komunistinio režimo diktatorius Nikolajė Čaušesku, kuriam 1989 metų pabaigoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

1950 metais Indija tapo nepriklausoma Respublika nuo Didžiosios Britanijos.  

1994 metais vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvijus Berluskonis pareiškė, jog žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

1994 metais Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".

Tegai:
katalikai, šventė, Tarptautinė muitinių diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai