NATO vėliava

Ekspertas: ES atsibudo gilaus miego NATO klausimu

39
(atnaujinta 23:43 2019.11.20)
Europiečių noras išsilaisvinti iš JAV diktatūros pasireiškia tuo, kad vis dažniau pasigirsta kalbos apie nepriklausomos Europos armijos kūrimą, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. NATO iš tiesų patiria gilią krizę, sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos profesorius, Nacionalinio globalinio saugumo tyrimų instituto mokslo tarybos narys Vladimiras Kozinas interviu Sputnik Lietuva metu.

"NATO pernelyg dažnai dalyvauja tokiose konfliktinėse situacijose, kai jos (dalyvaujančios šalys) neturi nieko bendro. Konkretus pavyzdys — Afganistanas, paskutinis pavyzdys — Sirija, taip pat Irakas. Be to, NATO patiria rimtą krizę dėl to, kad nuo pat transatlantinės sąjungos įkūrimo joje beveik nuolat dominavo JAV. Tai nepatinka europiečiams, kuriuos jie, amerikiečiai, nuolat įtraukia į savo karines avantiūras ir didžiules karines išlaidas", — sakė jis.

Kozinas pažymėjo, kad Vašingtonas niekada neleido ES kurti savo ginkluotųjų pajėgų. Ir nors ši idėja jau ilgą laiką cirkuliuoja Europoje, JAV visomis prasmėmis tam trukdo.

"Pastaruoju metu europiečių noras atitrūkti nuo JAV diktatūros pasireiškia tuo, kad vis dažniau pasigirsta kalbos apie Europos nepriklausomos armijos kūrimą. <...> Labai gerai, kad NATO narės pabudo iš gilaus miego <...> ir pradeda pačios save vertinti kritiškai", — teigė ekspertas.

Anksčiau Sputnik Lietuva pranešė, kad Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė sakė, jog Estijos kartu su Latvija, Lietuva ir Suomija rengia "planą B", jei NATO kolektyvinė gynyba neveiktų.

Anksčiau Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas interviu "The Economist" teigė, kad "NATO smegenys mirusios". Jo nuomone, aljansas "nebeturi jokios koordinacijos priimant strateginius sprendimus".

39
Tegai:
NATO, Europos Sąjunga, Estija
Dar šia tema
NATO generalinis sekretorius papasakojo, kodėl aljanso karinės išlaidos didesnės nei rusų
ES paskelbė esanti pasirengusi padėti Ukrainai vykdyti reformas
Putinas mano, kad JAV turės pakeisti santykius su NATO sąjungininkais
Dujos, archyvinė nuotrauka

Baltarusija kreipėsi į "Gazprom" su pasiūlymais dėl dujų tiekimo

(atnaujinta 13:50 2020.06.05)
Laiške pabrėžiama, kad nesutarimai dėl tiekiamų žaliavų kainos nustatymo kilo tarp trijų kompanijų — "Beltopgaz", "Naftan" ir "Gazprom Transgaz Belarus"

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad išsiuntė laišką "Gazprom" su pasiūlymais dėl dujų tiekimo sąlygų 2020 metais, pranešė RIA Novosti.

Jame taip pat kalbama apie kainų nustatymo metodiką nuo 2021 metų, pridūrė ministerija.

Pranešime pabrėžiama, kad nesutarimai dėl tiekiamų žaliavų kainos nustatymo kilo tarp trijų kompanijų — "Beltopgaz", "Naftan" ir "Gazprom Transgaz Belarus".

Šiuo atžvilgiu Minskas tikisi, kad kontroliuojančiosios dujų bendrovės dukterinė įmonė apskaičiavus "faktinės vidutinės mėnesinės gamtinių dujų šiluminės vertės (tai yra jų šilumingumo — Sputnik) vidutinės faktinės dujų šiluminio degimo mėnesio normos nustatymą metrologiškai patvirtins jos tinkamumą pagal Baltarusijos įstatymus".

Ginčas dėl dujų

2020 metais dujų kaina Baltarusijoje išliko ankstesnių metų lygyje — 127 doleriai už tūkstantį kubinių metrų. Tokį susitarimą vasario mėnesį pasirašė "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris ir Baltarusijos ambasadorius Maskvoje Vladimiras Semaška. Tuomet Baltarusijos pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Krutojus sakė, kad tai bazinis pasirinkimas, tačiau Minskas sieks "nedidelio pataisymo".

Prezidentas Aleksandras Lukašenka balandžio pradžioje teigė, kad Rusijos dujų kaina Baltarusijai dabar turėtų siekti 40–45 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, įskaitant logistiką.

Balandžio pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad net ir esant dabartiniam energijos kainų kritimui, sutartiniai įsipareigojimai išlieka. Kai buvo sudaromi šie susitarimai, nustatyta energijos resursų kaina buvo mažesnė už rinkos kainą, priminė diplomatas.

Praėjusią savaitę "Gazprom" paskelbė, kad jie bus pasirengę pradėti derybas dėl tiekimo, išsprendę klausimą dėl šalies skolos už žaliavas, kurių vertė 165,6 mln. USD, į ką Minskas atsakė, kad nėra skolingas Maskvai.

Tegai:
kaina, dujos, Baltarusija, Gazprom
Dar šia tema
"Gazprom" nutraukia tranzitą per Lenkiją per "Jamalo–Europos" dujotiekį
"Gazprom" nutraukė kelis ginčus su "Naftogaz"
Žiniasklaida atskleidė informaciją apie naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Nord Stream-2

Rusijos Valstybės Dūma įvertino JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" projektą

(atnaujinta 13:56 2020.06.05)
"Nord Stream-2" sankcijų įstatymo projektas anksčiau buvo pateiktas JAV Senatui. Siūloma įvesti sankcijas draudimo bendrovėms, draudžiančioms laivus, tiesiančius dujotiekį

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Nepaisant jų inicijuotų sankcijų, Jungtinės Amerikos Valstijos negalės sutrukdyti "Nord Stream-2" statybų pabaigos, tuo tarpu galimos ribojamosios priemonės gali turėti įtakos jų baigimo laikui, teigė RIA Novosti Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas.

"Nord Stream-2" sankcijų įstatymo projektas anksčiau buvo pateiktas JAV Senatui. Siūloma įvesti sankcijas draudimo bendrovėms, draudžiančioms laivus, tiesiančius dujotiekį. Dokumentą palaikė penki senatoriai iš abiejų partijų, įskaitant įtakingą Teksaso senatorių Tedą Kruzą.

"JAV nepavyks sutrukdyti Rusijos ir Europos energetikos projekto pabaigos, nesvarbu, kokias naujas sankcijas jos sugalvos, tačiau jos gali turėti įtakos projekto baigimo laikui", — teigė jis.

Železniakas mano, kad Europos dalyviai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už bendrą projektą.

"Europiečiams reikia aukštos kokybės ir nebrangių rusiškų dujų, o JAV supranta, kad jos gali bandyti išstumti Rusiją iš Europos energijos rinkos tik šantažo ir kitais nesąžiningos konkurencijos metodais", — sakė jis.

Deputatas taip pat mano, kad JAV spaudžia Europos šalis, jausdamos pavojų prarasti situacijos kontrolę. Jis pridūrė, kad ateina laikas, kai Europos projekto dalyviai turės pasirinkti tarp nacionalinių interesų ir "šokinėjimo pagal Amerikos kapitalą".

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Manoma, kad dujotiekį galėjo baigti Rusijos vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij".

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų