Gyvatė rankose, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai sužinojo, kada gyvatės neteko kojų

(atnaujinta 16:05 2019.11.23)
Sunkumai tiriant šią stuburinių gyvūnų grupę yra susiję su tuo, kad senovės rūšių fosilijos, kuriose gali būti matomas pereinamasis etapas tarp driežų ir gyvačių, yra ypač retos

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Nauji Pietų Amerikos paleontologų radiniai rodo, kad pirmuosius 70 milijonų gyvavimo metų gyvatės turėjo užpakalines galūnes. Apie tai rašoma "Science Advances".

Gyvatės yra vienas įdomiausių stuburinių kūno adaptacijos prie konkrečių gyvenimo ir mitybos sąlygų pavyzdžių. Mokslininkai ilgą laiką bandė atkurti evoliucijos pokyčių grandinę, kuri driežus pavertė gyvatėmis. Pagrindiniai jų — ilgesnis kūnas, galūnių netekimas ir lanksti kaukolė. Pirmieji du pokyčiai, aišku, buvo susiję su prisitaikymu prie gyvenimo urvuose, paskutinis — su galimybe nuryti didelį laimikį.

Sunkumai tiriant šią stuburinių gyvūnų grupę yra susiję su tuo, kad senovės rūšių fosilijos, kuriose būtų galima matyti pereinamąjį tarp driežų ir gyvačių etapą, yra ypač retos.

Argentinos, JAV, Kanados ir Australijos mokslininkai praneša, kad buvo atrastos aštuonios kaukolės ir trys skeleto fragmentai su gyvatės Najash rionegrina arba nadjash (nadžaš) užpakalinėmis galūnėmis. Argentinos Rio Negro provincijos uolienose rastos fosilijos. Jų amžius yra apie 90 mln. metų.

Norėdami atlikti išsamią kaukolių anatomijos analizę, mokslininkai atliko standartinius tyrimus, naudodami šviesos mikroskopiją, taip pat didelės skiriamosios gebos kompiuterinę tomografiją (KT).

"Gyvatės, kaip žinoma, neturi galūnių, tačiau yra ir be kojų esančių driežų", — cituoja vieno iš tyrimo autorių Alesandro Palčio žodžius Flinderso universiteto pranešime spaudai.

"Kas iš tikrųjų išskiria gyvates, tai jų labai lanksti kaukolė, kuri leidžia joms praryti didelį laimikį. Ilgą laiką mums trūko išsamios informacijos apie perėjimą nuo palyginti kietos driežo kaukolės prie ypač lanksčios gyvačių kaukolės", — sakė jis.

Gautos medžiagos gausa leido tyrėjams sudaryti trimatį kaukolės modelį ir jį išsamiai ištirti.

"Nadžaša turi geriausiai išlikusią kaukolę iš visų senovės gyvačių. Tai suteikia daugybę naujos informacijos apie tai, kaip susiformavo gyvatės galva. Kai kurie jos sąnariai jau yra lankstūs, pavyzdžiui, šiuolaikinės gyvatės, o kiti — ne. Jos vidurinė ausis yra tarpinė tarp driežų ir gyvačių bei išsivystę skruostikauliai labiau primena driežo kaukolę nei gyvatės", — sako Alesandro Palčis.

Remiantis tuo, kad per pirmuosius 70 mln. jų vystymosi metu gyvatės turėjo mažas, bet puikiai susiformavusias užpakalines kojas, nauji tyrimo metu gauti duomenys leido mokslininkams sudaryti gyvačių evoliucijos medį.

"Šios gyvatės pavyzdys rodo, kad gyvatės pamažu evoliucionavo iš driežų, kaip teigė Darvinas", — sakė kitas tyrimo autorius Maiklas Li iš Flinderso universiteto.

"Tačiau šios primityvios mažos kojos nebuvo tik pereinamasis etapas. Buvo labai sėkminga kūno sandara, kuri išsilaikė daugelį milijonų metų ir leido jo savininkui egzistuoti tiek sausumoje, tiek vandenyje", — sakė jis.

Tegai:
mokslo tyrimai, mokslininkai, gyvatė
Įvažiavimas į Baltarusiją

Baltarusijos į ES šalis negali patekti šimtai sunkvežimių

(atnaujinta 14:37 2020.10.01)
Lenkijos kryptimi eismas laisvas. Taip pat pabrėžiama, kad link Ukrainos susidarė nedidelė spūstis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Iš Baltarusijos į ES šalis bando išvykti daugiau kaip 460 sunkvežimių, apie tai pranešė Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Didesnė spūstis pastebėta Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. 12:00 valandos duomenimis, eilėje laukia daugiau nei 360 sunkvežimių. "Kamennyj Log" kontroles punkte laukia 110 sunkvežimių, "Privalkoje" — 150. "Beniakonių" ir "Kotlovkos" kontrolės punktuose stovi atitinkamai 61 ir 40 sunkvežimių.

Eilės taip pat susiformavo prie Baltarusijos ir Latvijos sienos. Dviejuose postuose yra daugiau kaip šimtas sunkvežimių. Lenkijos kryptimi keliai laisvi.

Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje taip pat yra nedidelis kamštis. Vienintelė vieta, kurioje prisikaupė sunkvežimių, yra "Novaja Guta" patikros punktas, kuriame stovi 30 sunkvežimių.

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, Lenkija, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos ir Ukrainos susisiekimo ministrai aptarė bendradarbiavimą transporto srityje
Baltarusiams, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje, COVID-19 tyrimas nebeprivalomas
Lietuva nežino, ką Baltarusija įtraukė į sankcijų sąrašą
Angela Merkel

Navalnas papasakojo apie susitikimo su Merkel įspūdžius

(atnaujinta 13:52 2020.10.01)
Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno teigimu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel apie su juo susijusį įvykį žino daugiau nei jis pats

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Aleksejus Navalnas, interviu Vokietijos savaitraščiui "Spiegel" komentuodamas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą į ligoninę, teigė, kad ji apie su juo susijusį įvykį žino daugiau nei pats jis.

"Durys atsidarė, įėjo mano gydytojas ir Merkel. Tai buvo privatus susitikimas, šeimos rate dalyvavo mano žmona Julija ir mano sūnus Zacharas. Aš negaliu jums nieko pasakyti apie detales, bet mes nieko neaptarėme, kas slapta ar sensacinga. Vizitas buvo gestas. Mane nustebino, kaip gerai ji žino Rusiją ir mano atvejį. Ji žino kai kurias detales geriau už mane. Ji tikrai giliai supranta, kas vyksta Rusijoje. Ir kai su ja kalbiesi, supranti, kodėl ji taip ilgai buvo valdžios viršūnėje Vokietijoje. Aš jai padėkojau už jos rūpestingumą, ir ji pasakė: "Aš padariau tik tai, kas buvo mano pareiga", — sakė Navalnas.

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę.

Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Tegai:
Rusija, Angela Merkel, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
"Spiegel": Merkel slapta aplankė Navalną "Šaritė" klinikoje
Merkel Navalno situaciją pavadino tarptautine problema
Dviračių takai

Šalčininkuose bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas

(atnaujinta 14:40 2020.10.01)
Pabrėžiama, kad šiame mieste nėra vietinio viešojo transporto sistemos, todėl gyventojai daugiausia juda savo automobiliais ir taip didina neigiamą poveikį aplinkai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič įsakymu skirta ES fondo lėšų Šalčininkuose pėsčiųjų ir dviračių takui įrengti, praneša Susisiekimo ministerija.

Pabrėžiama, kad šiame mieste nėra vietinio viešojo transporto sistemos, todėl gyventojai daugiausia juda savo automobiliais ir taip didina neigiamą poveikį aplinkai. 

"Įrengti taką — modernus būdas spręsti miesto transporto sistemos problemas, oro taršą. Naujai nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas susijungs su Šalčininkų mieste esančiais takais. Inicijuojamas projektas yra labai svarbus, nes naujas takas skirtas privažiavimui prie gyvenamųjų namų, rekreacinių zonų, o taip pat šalia tako įsikūrusioms įstaigoms, verslo subjektams", — teigia ministras.

Pažymima, kad įgyvendinus projektą Šalčininkų gyventojai galės patogiau judėti pėsčiomis ar dviračiais.

Kaip teigiama, projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką Šalčininkų m. 0,241 km (kairė Vilniaus g. pusė) ir 0,257 km (dešinė Vilniaus g. pusė) ilgio. Planuojamas bendras pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis siekia apie 0,498 km.

Tegai:
pėstieji, dviračių takai
Dar šia tema
Pentagonas paskelbė užklausą tarybinės ginkluotės muliažams pirkti
VRM siūlo pertvarkyti ekstremalių situacijų valdymą