Rusijos Valstybės Dūmos liberalų demokratų frakcijos vadovas Vladimiras Žirinovskis

Žirinovskis Ukrainą pavadino karo kurstytoja

(atnaujinta 11:42 2019.11.29)
Pasak Rusijos politiko, Kijevas šiandien primena 1933 metų Berlyną — tas pats karo kurstytojas, jis išprotėjo ir užkrečia Ameriką

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Rusijos Valstybės Dūmos liberalų demokratų frakcijos vadovas Vladimiras Žirinovskis pareiškė, kad Rusija gali prevenciškai sunaikinti Ukrainą, pavadinęs šalį "karo kurstytoja".

Apie tai politikas pareiškė, komentuodamas dabartinį JAV prezidento Donaldo Trampo požiūrį į Ukrainą.

"Trampą jau pykdo kaltinimai dėl Ukrainos. Kijevas šiandien — tai 1933 metų Berlynas, tas pats karo kurstytojas. Kijevas išprotėjo ir užkrečia Ameriką. Bet JAV yra branduolinė valstybė, todėl Rusija negali toleruoti tokios politikos. Jei Ukraina nesustos, mums teks ją prevenciškai sunaikinti", — parašė Žirinovskis savo Twitter paskyroje.

Demokratai pradėjo apkaltos procesą Trampo atžvilgiu, įtardami jį tuo, kad jis uždelsė karinės pagalbos suteikimą Ukrainai ir mainais už pagalbos suteikimą reikalavo pradėti tyrimą savo politinio oponento Džo Baideno ir jo sūnaus Hanterio atžvilgiu. Atstovų rūmų Žvalgybos komitetui, kuris atlieka tyrimą, vadovauja Adamas Šifas. Tyrimas pradėtas gavus anoniminio CŽV pareigūno, kuris klausėsi Trampo pokalbio su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu, skundą.

Tegai:
Vladimiras Žirinovskis, JAV, Ukraina, Rusija
Temos:
Priešrinkiminiai žaidimai: kuo baigsis "Burisma" istorija Baidenui ir Trampui (37)
Dar šia tema
Žirinovskis įvardijo dvi šalis, kurios turėtų susivienyti su Rusija
Žirinovskis palygino situaciją JAV su TSRS žlugimu
Žirinovskis apkaltino ukrainiečius nenoru turėti savo valstybę
Žirinovskis pasiūlė Lukašenkai "suvienyti Rusiją ir Baltarusiją"
Žirinovskis įvertino Estijos pareiškimą apie "Rusijos aneksuotas žemes"
Vašingtonas

NI prognozuoja "milijonų amerikiečių" žūtį per susidūrimą su Rusija

(atnaujinta 18:38 2021.04.17)
Analitiko teigimu, klaidinga ar neteisinga JAV ir Rusijos ketinimų interpretacija "gali sukelti katastrofą"

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Vašingtonas susidurs su "didele strategine nesėkme", jei tiesiogiai susidurs su Maskva dėl padėties pietryčių Ukrainoje, rašė "Wikistrat" analitikas Gregas Lawsonas straipsnyje "The National interest".

Jo nuomone, klaidinga ar neteisinga JAV ir Rusijos ketinimų interpretacija "gali sukelti katastrofą".

"Rusija yra didžiulė atominė valstybė. Dabar ji yra vienintelė atominė valstybė, galinti per trumpą laiką nužudyti dešimtis milijonų amerikiečių. Tai reikia suvokti... Tai nėra perdėta", — sakė jis.

Straipsnio autorius mano, kad JAV gali pradėti atvirą konfrontaciją su Rusija, kai tai "gyvybiškai svarbu šaliai". Tačiau, analitiko teigimu, padėtis pietryčių Ukrainoje neatitinka šio reikalavimo. Be to, dėl konflikto su Maskva Vašingtonas ir jo sąjungininkai gali būti "pažeidžiami Pekino".

"Stodami į konfrontaciją su Rusija dėl Ukrainos, mes esame pažeidžiami Kinijos agresijos. Nardymas į Europą suteiks Kinijai puikią galimybę pasinaudoti mūsų išsiblaškymu", — sako autorius.

Jis taip pat vadina strateginės klaidos Ukrainos narystės NATO klausimo išsaugojimą, nes, pasak jo, tai sukėlė daug problemų santykiuose tarp Vakarų ir Rusijos.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sakė, kad pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jis aptarė padėties pablogėjimą šalies rytuose ir teigė, kad NATO yra vienintelis būdas užbaigti konfliktą Donbase. Jis išreiškė nuomonę, kad veiksmų plano dėl narystės aljanse pateikimas Ukrainai "bus tikras signalas Rusijai".

Zelenskis taip pat informavo Stoltenbergą apie Rusijos kariuomenės "traukimą" prie Ukrainos sienų ir jų pasirengimo puolamiems veiksmams didinimą. Ukrainos lyderis paragino NATO narius daugiau dėmesio skirti saugumo klausimams Juodojoje jūroje ir sustiprinti karinį buvimą Juodosios jūros regione.

Pokalbyje su RIA Novosti aljanso atstovas sakė, kad NATO vykdo "atvirų durų" politiką naujų narių priėmimo atžvilgiu, tačiau tikisi, kad Ukraina imsis vidaus reformų ir plėtos savo gynybą pagal standartus. aljanso. Be to, agentūros pašnekovas pabrėžė, kad "NATO tvirtai palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. Be to, Šiaurės Atlanto aljansas yra susirūpinęs dėl "besitęsiančios Rusijos destabilizacijos Rytų Ukrainoje, įskaitant jos pastaruosius karinius veiksmus ir besitęsiančius paliaubų pažeidimus".

Rusija ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota Kijeve įveikti politinę ir ekonominę krizę. Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas taip pat pažymėjo, kad Rusija, nebūdama konflikto šalis, negali užtikrinti visapusiškos paliaubų Rytų Ukrainoje, tačiau naudojasi savo įtaka susitarimams įgyvendinti. Peskovas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija perkelia karius savo suverenioje teritorijoje ir savo nuožiūra.

Tegai:
konfliktas, NATO, Ukraina, Rusija, JAV
Vindzoro pilis

Britanija atsisveikina su princu Filipu: jis bus palaidotas Vindzoro pilies koplyčioje

(atnaujinta 17:17 2021.04.17)
Balandžio 17 dieną, šeštadienį, Didžiojoje Britanijoje Karalienė Elžbieta II ir karališkoji šeima atsisveikina su Edinburgo kunigaikščiu, princu Filipu

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Karalienės Elžbietos II vyras, 99-erių princas Filipas mirė prieš aštuonias dienas Vindzoro pilyje.

Pastaraisiais mėnesiais princo sveikata šlubavo, vasario viduryje jis buvo mėnesiui patekęs į ligoninę, kur jam atlikta širdies procedūra. Kovo 16-ąją britų karalienės vyras buvo išrašytas iš ligoninės.

Yra žinoma, kad princas Filipas atsisakė valstybinių laidotuvių, pasirinkęs mažiau prabangias. Laidotuvių planus pakoregavo ir koronaviruso pandemija. Pagal taikomus karantino ribojimus, atsisveikinime  gali dalyvauti iki 30 žmonių. 

Šeštadienio ceremonijoje dalyvauja karalienė Elžbieta II ir vaikai: princas Čarlzas su žmona Kamila, princas Haris, kurio žmona liko Amerikoje, princas Viljamas su žmona Kaite ir kiti šeimos nariai.

Atsisveikinimas su princu vyksta Vindzoro pilyje, amžinojo poilsio jis atguls Šv. Jurgio koplyčioje. Pagal laidotuvių planą, karstas su princo palaikais į Šv. Jurgio koplyčią buvo gabentas pagal princo pageidavimus modifikuotu "Land Rover" automobiliu.

Filipas bus palaidotas Šv. Jurgio koplyčioje Vindzoro pilyje. Tačiau po karalienės mirties jo kūnas turi būti perlaidotas Jurgio VI atminimo koplyčioje kartu su ja.

Princas Filipas Mauntbatenas gimė 1921 metų birželio 10 dieną Graikijoje. Graikijos karaliaus Jurgio I anūkas ir princo Endriu sūnus. Po to, kai 1922 metų rugsėjį princo Endriu vyresnysis brolis Konstantinas I atsisakė sosto, princo Filipo šeima buvo ištremta iš Graikijos.

Tegai:
karališkoji šeima, Jungtinė Karalystė
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Britų žiniasklaida papasakojo apie paskutines princo Filipo dienas
Paaiškėjo, kodėl Megan Markl nepanoro atsisveikinti su princu Filipu
Kol mirtis mus išskirs: paaiškėjo paskutinis princo Filipo noras
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

Lietuvos prezidentas su žmona dalyvavo medžių sodinime 

(atnaujinta 18:35 2021.04.17)
Valstybės vadovė pasakojo, kad jis su komanda vos per kelias valandas pasodino beveik dešimt tūkstančių medžių

VILNIUS, balandžio 17 – Sputnik. Šeštadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė dalyvavo medžių sodinime. Apie tai valstybės vadovas pranešė savo paskyroje Facebook

Pasak jo, šeštadienį jie su komanda vos per kelias valandas pasodino beveik dešimt tūkstančių medžių.

Президент Литвы Гитанас Науседа с супругой Дианой сажают деревья
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

"Yra daug prasmės sodinti mišką, po kurio laiko matyti, kaip jis auga, įsivaizduoti, kaip po jį vaikščios mūsų vaikai. Ne tik miškai, bet ir žalesni miestai daro mūsų šalį stipresnę ir atsparesnę klimato pokyčių iššūkiams", — parašė Nausėda.

Президент Литвы Гитанас Науседа с супругой Дианой сажают деревья
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones žalinti šalį. Jis pažymėjo, kad jei kiekvienas Lietuvos žmogus per metus pasodintų bent po vieną medį, po dešimt metų Lietuvos miškuose oštų kokiais 30 milijonų medžių daugiau.

Tegai:
medžiai, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Saugomų rūšių sąrašas sutrumpėjo: išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga
Aplinkos ministerija sustabdė elnių medžioklę Punios šile