Operacija, archyvinė nuotrauka

JAV gydytojai per klaidą persodino inkstą ne tam pacientui

(atnaujinta 23:45 2019.11.27)
Klaida įvyko dėl to, jog abu laukiantys pacientai — bendravardžiai ir maždaug to paties amžiaus

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. JAV Naujojo Džersio valstijos ligoninėje gydytojai klaidingai persodino inkstą pacientui, kuris buvo skirtas kitam pacientui, pranešė "Fox News".

Anot Kamdeno medicinos centro vadovybės, inksto persodinimo operacija 51 metų pacientui buvo atlikta lapkričio 18 dieną. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad inkstas buvo skirtas kitam asmeniui. Operuotam pacientui taip pat reikėjo transplantacijos, tačiau jis laukiančiųjų sąraše buvo daug žemiau.

Klaida įvyko dėl to, kad abu laukiantieji pacientai yra bendravardžiai ir beveik to paties amžiaus.

Ligoninės vadovai savanoriškai pranešė apie savo klaidą valstybinėms medicinos institucijoms. Antrojo paciento inksto persodinimo operacija įvyko lapkričio 24 dieną. Abu pacientai jaučiasi gerai.

Tegai:
operacija, pacientai, gydytojai, JAV
Dar šia tema
JAV pusė klinikos gydytojų pastojo vienu metu
JAV chemijos gamykloje nugriaudėjo sprogimas
G7

Rusijos ambasadorius JAV sutinka su Trampu, kad G7 formatas yra pasenęs

(atnaujinta 13:43 2020.06.04)
Anksčiau Trampas teigė, kad atides G7 susitikimą iki rugsėjo ir nori pakviesti papildomas 4 šalis, įskaitant Rusiją

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Rusija sutinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu, kad G-7 formatas yra pasenęs, sakė Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas.

Anksčiau Trampas teigė, kad atides G7 susitikimą iki rugsėjo ir nori pakviesti papildomas 4 šalis, įskaitant Rusiją. Anot jo, Rusijos buvimas G7 reikalauja sveiko proto.

"Aš pabrėžiu, kad mes atidžiai stebime visus Amerikos prezidento pareiškimus ir ištaisėme Amerikos prezidento teiginį, kad G7 formatas atrodo toks pat pasenęs, kaip pasenusi šalių grupė, kuri neatspindi to, kas deramai vyksta pasaulyje. Taikant šį požiūrį, žinoma, mes sutinkame", — sakė jis per "60 minut" laidos "Rossija 1" eterį.

"Mes vadovaujamės tuo, kad pasaulio politikos klausimai neturėtų būti sprendžiami elitiniuose klubuose, o turėtų būti sprendžiami platesnėje atstovybėje... Neįsivaizduoju, kaip išspręsti bet kokius tarptautinius reikalus be Kinijos", — pridūrė ambasadorius.

Tegai:
JAV, Rusija, G7
Dar šia tema
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų
Karinės pratybos, archyvinė nuotrauka

Lenkijoje prasidėjo Amerikos kariuomenės perkėlimo į Europą pratybos

(atnaujinta 17:07 2020.06.04)
Buvo numatyta, kad iš kitos vandenyno pusės atvyks 20 tūkstančių kareivių, prie jų prisijungs devyni tūkstančiai Europoje jau dislokuotų amerikiečių kariškių

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Karinės pratybos "Defender Europe 20" buvo atidėtos dėl Lenkijoje prasidėjusios koronaviruso pandemijos, rašo RIA Novosti.

Jos turėjo tapti didžiausiu per 25 metus JAV kariuomenės perkėlimu. Buvo numatyta, kad iš kitos pusės vandenyno atvyks 20 tūkstančių kareivių, prie jų prisijungs devyni tūkstančiai Europoje jau dislokuotų amerikiečių kariškių.

Kovo mėnesį JAV Europos vadavietė (EUCOM) pranešė, kad Pentagonas sustabdė šį procesą dėl COVID-19 paplitimo, o visos numatytos pratybos buvo atšauktos.

Prieš tai būrys informavo, kad JAV sumažina manevruose dalyvaujančių kariškių skaičių. Paskutinė "Defender Europe" dalis, pagal planą, turėjo įvykti balandžio 20 – gegužės 20 dienomis Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse, dalyvaujant 37 tūkstančiams karių iš 18 šalių.

"Žinoma, epidemija pakeitė mūsų planus, tačiau svarbiausia yra tai, kad greitai prisitaikėme prie esamos realybės. Lenkijos kariuomenė nė minutei neprarado kovinio pasirengimo", — sakė Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas, atidarydamas pratybas Dravsko poligone šalies šiaurės vakaruose. Jo kalbą transliavo Lenkijos televizija.

Gynybinės žinybos vadovas padėkojo JAV kariuomenės komandai už "buvimą čia ir mokymąsi kartu su mumis, nepaisant problemų, su kuriomis susiduria visas pasaulis".

Apie šešis tūkstančius kareivių (įskaitant du tūkstančius iš Lenkijos), 100 tankų ir daugiau nei 230 kovinių transporto priemonių, artilerijos ir raketų sistemų, taip pat aviacijos — iš viso apie 2000 technikos vienetų dalyvaus "Defender Europe 20" Dravsko poligone.

Lenkijos kontingento pagrindą sudarys 12-oji mechanizuota brigada iš Ščecino, taip pat kariniškiai iš 6-osios oro desanto brigados iš Krokuvos, 9-oji Branievsko kavalerijos brigada, 2-asis inžinerinis pulkas, 2-asis šaulių pulkas ir 5-asis inžinerinis pulkas. Iš oro pajėgų pratybose dalyvaus F-16 lėktuvai iš taktinės aviacijos 2-ojo sparno ir sausumos pajėgų aviacijos 1-osios brigados sraigtasparniai Mi-24.

Amerikos pusėje manevruose dalyvauja apie keturi tūkstančiai 1-osios kavalerijos divizijos, 2-osios brigados kovinės grupės, 3-iosios pėstininkų divizijos ir 3-osios kovos aviacijos brigados vadovybės kareivių.

Renginio dalyviai tikrins "Lenkijos ir Amerikos kariuomenės sąveikos galimybes vykdant bendrą karinę operaciją". Taip pat planuojama parengti "pagrindinį taktinį epizodą — vandens užtvaro priverstinį dalyvavimą dalyvaujant tankų ir oro kariuomenei".

Pagrindinis pratybų tikslas buvo paskelbtas "didinant strateginį pasirengimą ir bendradarbiavimą dėl greito JAV kariuomenės dislokavimo Europoje galimybės, taip pat patikrinant priimančiųjų šalių galimybes priimti sąjungininkų paramą".

Tegai:
pratybos, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Nepaisant koronaviruso, Latvijoje vyks NATO pratybos
Ekspertas: Latvija, rengdama NATO pratybas, demonstruoja nesuprantamą atkaklumą
Rusijos gynybos ministerija parodė pratybų su S-400 kadrus
Baltarusija nenukrypo nuo reagavimo į NATO pratybų prie savo sienų plano
Studentai paskaitoje

Tyrimas atskleidė, kad aukštasis išsilavinimas svarbus kas antram šalies dvyliktokui

(atnaujinta 16:11 2020.06.04)
Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą rinktis dažniau planuoja vaikai iš sėkmingesnių šeimų, tuo tarpu atžalos iš mažiau socialiai sėkmingų šeimų aukštajam išsilavinimui teikia ne tokią didelę svarbą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Kas antram dvyliktokui yra svarbus aukštasis išsilavinimas, tai liudija Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo duomenys.

Beveik 70 procentų dvyliktokų tėvų teigia, kad jiems svarbu, jog jų vaikas baigtų aukštąją mokyklą, tuo tarpu aukštojo išsilavinimo būtinybės nesureikšmina tik kas septintas moksleivis ir vos 1 iš 10 tėvų.

Pasak STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, universitetinis išsilavinimas dažniau yra siejamas su gera ateitimi ir didesniu atlyginimu, o aukštasis mokslas kolegijose dvyliktokams siejasi su patirtimi ir praktinių įgūdžių lavinimu.

Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą rinktis dažniau planuoja vaikai iš sėkmingesnių šeimų (labiau finansiškai pasiturintys, negaunantys socialinės paramos ir tie, kurių bent vienas iš tėvų yra baigęs aukštąjį mokslą), tuo tarpu atžalos iš mažiau socialiai sėkmingų šeimų aukštajam išsilavinimui teikia ne tokią didelę svarbą.

"Dėl supančios aplinkos ar finansinių galimybių trūkumo vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų pasirengti egzaminams ir aukštajam mokslui yra sunkiau negu kitiems. Tai gali turėti įtakos socialinės atskirties augimui. Todėl socialinės atskirties mažinimas Lietuvoje turėtų prasidėti nuo mokyklos", — sakė Jakštas.

Be to, pastebimi ir reikšmingi skirtumai pagal lytį — aukštasis išsilavinimas svarbus 67 procentų merginų ir tik 39 procentų vaikinų.

STRATA duomenimis, dviem iš penkių apklausoje dalyvavusių dvyliktokų universitetinis išsilavinimas siejasi tik su pozityviais dalykais, tuo tarpu koleginis išsilavinimas teigiamas asociacijas sukelia ketvirtadaliui, o profesinis — šeštadaliui apklaustų dvyliktokų. Kas antras abituriento tėvas studijas universitete sieja su teigiamais aspektais. 

"Profesinės mokyklos per kelis praėjusius metus buvo modernizuojamos, atnaujintas mokymo turinys, į profesinių mokyklų valdymą aktyviau įtrauktas verslas. Tačiau mūsų atliktas tyrimas rodo, kad profesinis mokymas išlieka mažai patrauklus dėl išankstinių nuostatų, kurias labai sudėtinga keisti. Tai ilgas ir nuoseklaus darbo reikalaujantis procesas", — sakė STRATA analitikas.

Pasak Jakšto, nepakankamas ugdymas karjerai išlieka kliūtimi siekiant keisti vaikų ir jų tėvų nuostatas ir sudarant galimybes priimti informuotus ir įvertintus mokymosi ir karjeros sprendimus.

Tarp besimokančių dvyliktokų tik 46 procentai ketina siekti universitetinio išsilavinimo, o tarp profesinių mokyklų ugdytinių apie tolimesnes universitetines studijas svarsto tik 5 procentai. Profesinio mokymo įstaigose vidurinio išsilavinimo siekiantys dvyliktokai dažniau nurodo planuojantys pradėti dirbti.

Praėjusiais metais studijas universitete pasirinko 36 proc. tais pačiais metais vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų, kolegijoje — 21 proc., profesinio mokymo įstaigoje — 9 proc.

"Eurostato" duomenimis, apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės nei yra įgiję kvalifikacijos darbą. Trečdalis darbuotojų dirba darbą, nesusijusį su baigta studijų sritimi.

Tegai:
profesinio mokymo įstaigos, kolegija, universitetai, tyrimas, Lietuva
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Tyrimas: moterys nuo koronaviruso nukentėjo labiau nei vyrai