JAV Valstybės departamentas, archyvinė nuotrauka

JAV paskelbė esanti pasirengusi toliau daryti Rusijai spaudimą dėl Ukrainos

(atnaujinta 10:17 2019.11.28)
JAV Valstybės departamentas teigia, kad šalis yra pasirengusi ir toliau bendradarbiauti su Ukrainos sąjungininkais

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. JAV planuoja toliau daryti spaudimą Rusijai įgyvendindama Minsko susitarimus. Atitinkamas pranešimas skelbiamas Valstybės departamento tinklalapyje.

"JAV yra įsipareigojusios bendradarbiauti su savo sąjungininkais ir partneriais ir toliau daryti spaudimą Rusijai, kad ji vykdytų savo įsipareigojimus pagal Minsko susitarimą ir pradėtų taikos Ukrainoje atkūrimo procesą", — rašoma dokumente.

Po valstybės perversmo Ukrainoje 2014 metų vasarį Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos paskelbė nepriklausomybę. Balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš regionų gyventojus. JT duomenimis, daugiau kaip 13 tūkst. žmonių jau tapo ginkluoto konflikto aukomis.

Spalio pradžioje Ukraina, DLR ir LLR pasirašė "Šteinmejerio formulę". Šis dokumentas įtvirtina ypatingo statuso Donbasui suteikimo, galimos amnestijos bei rinkimų nepripažintose respublikose nuostatus. Šalys taip pat susitarė įgyvendinti susitarimą ir nuo spalio 7 dienos išvesti pajėgas iš dviejų taškų rytinėje Ukrainoje, tačiau pajėgų išvedimas iš Zolotojės srities prasidėjo tik spalio 29 dieną. Petrovskojė panašus procesas turėjo prasidėti lapkričio 4 dieną, tačiau dėl paliaubų pažeidimo pajėgų išvesti nepavyko.

Kai kurios Vakarų šalys, įskaitant Lietuvą, teikia Kijevui humanitarinę ir karinę pagalbą. Šių metų birželį Vilnius Kijevui nemokamai paaukojo beveik milijoną šaudmenų, skirtų sovietų gamybos šaulių ginklams. Tuo tarpu Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad ginklų tiekimas Kijevui gali lemti tolesnę konflikto eskalaciją.

Tegai:
bendradarbiavimas, Rusija, Ukraina, JAV
Dar šia tema
Nausėda žada ir toliau remti Ukrainos euroatlantinę integraciją
Ukraina atskirai nesidera su Rusija dėl tiesioginio dujų tiekimo
Zelenskaja paragino Ukrainos vaikus grįžti iš Lietuvos į tėvynę
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel

(atnaujinta 15:33 2020.09.29)
Antradienio rytą su Tichanovskaja susitiko Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja pranešė, kad kitą savaitę planuoja susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel, apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į RFI radijo stotį.

"Kitą savaitę esame numatę susitikti su Angela Merkel. Su Angelos Merkel kabinetu. Taip pat virtinę kitų susitikimų Europoje. Dalis jų vyks vaizdo ryšiu, kiti bus asmeniniai. Tačiau jie [susitikimai] labai svarbūs siekiant taikiai išspręsti mūsų klausimą", — sakė Tichanovskaja interviu radijo stočiai.

Antradienio rytą Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas susitiko su Tichanovskaja.

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus malšino, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, naudojo ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių.

Lietuvos ir ES politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Kaip pareiškė ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell), inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas ir Baltarusijoje gilėja krizė.

Tegai:
Angela Merkel, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje
Didysis brolis šalia. Makronas išmokys Baltijos šalis, kada loti, o kada tylėti
Britanijos kariai

Britas pareiškė apie patyčias kariuomenėje dėl rusiškos kilmės

(atnaujinta 10:28 2020.09.29)
Išeivis iš Rusijos nusprendė tapti Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai, tačiau tarnybos metu kapralas buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas aukštesnio laipsnio kariams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karys kreipėsi į teismą dėl šalies Gynybos ministerijos, teigdamas, kad jis buvo diskriminuojamas ir žeminamas dėl rusiškos kilmės, rašo "Telegraph".

Kaip pranešama, Glebo Stešovo šeima į Britaniją atvyko prieš 20 metų, būsimajam kapralui tuo metu buvo 13 metų. Jis pareiškė norintis tapti Didžiosios Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai.

Išeivis iš Rusijos tvirtina, kad per tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis buvo nuolat žeminamas, visų pirma, jis buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas aukštesnio laipsnio kariams. Be to, jo buvo nuolat klausiama, kodėl jis nestojo į Rusijos armiją.

Stešovas taip pat tvirtina, kad jam nebuvo leista tapti vertėju iš rusų kalbos Žvalgybos korpuse. Pasak kario, jam neleista eiti šių pareigų, nes baimintasi, kad jis gali tapti "Rusijos šnipu". Taigi, pridūrė kapralas, Gynybos ministerija neva suklastojo jo kalbos egzamino rezultatus, ir galiausiai Stešovas iš pradžių negalėjo išlaikyti rusų kalbos, o paskui ir anglų kalbos testų.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija savo ruožtu atmeta visus Stešovo pareikštus kaltinimus.

Tegai:
rusų kalba, kariuomenė, Rusija, Didžioji Britanija
Rankos paspaudimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Prancūzija pasirašė memorandumą dėl šalių finansinio bendradarbiavimo

(atnaujinta 15:50 2020.09.29)
Šalys skatins inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas (Jean Yves Le Drian) pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityse.

Apie tai praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Būtina išnaudoti Lietuvos ir Prancūzijos ekonominio bendradarbiavimo potencialą finansinių technologijų srityse. Šis memorandumas — tai ženklas, kad Lietuva ir Prancūzija skatina inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose ir abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą", — sako Šapoka.

Memorandumu Lietuva ir Prancūzija siekia paspartinti privataus kapitalo srautų nukreipimą į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Šalys susitaria plėsti bendradarbiavimą, siekdamos skatinti inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir kitas inovatyvias technologijas.

Abi šalys remia ES tvarių finansų darbotvarkę ir siekia aktyviai dalintis gerąja patirtimi tam, kad pokrizinis ES ekonomikos augimas integruotų klimato kaitos rizikos valdymą, o finansiniai ištekliai būtų sutelkti ES perėjimui prie tvarios ekonomikos modelio.

Lietuva ir Prancūzija išreiškė pasirengimą bendradarbiauti, plėtodamos inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose, palaikydamos abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą ir skatindamos šias įmones teikti finansų paslaugas visoje bendrojoje rinkoje. Kartu bus skiriama daug dėmesio su finansinių technologijų plėtra susijusių rizikų valdymui, ypač kibernetiniam saugumui, taip pat pinigų plovimo, terorizmo finansavimo rizikų valdymui.

Lietuva ir Prancūzija daug dėmesio skirs finansų sektoriaus priežiūros priemonių skaitmeninimui ir teisės aktų pakeitimų, kurie leistų bendrojoje rinkoje taikyti saugius ir inovatyvius sprendimus finansinių technologijų srityje, inicijavimui.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva