NATO viršūnių susitikimas Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo apie naują susiskaldymą NATO

(atnaujinta 15:36 2019.11.29)
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevliutas Čavušoglu ketvirtadienį teigė, kad NATO turėtų laikytis vienodo požiūrio į visas savo šalis-nares apsaugos nuo išorinių grėsmių klausimais

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Neišspręstas Turkijos klausimas lėmė naują susiskaldymą NATO, nes Turkija suvokia JAV ir kitų aljanso partnerių spaudimą savo politikai kaip nepriimtiną iššūkį valstybės strateginiams interesams, RIA Novosti sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto ekspertas Dmitrijus Danilovas.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevliutas Čavušoglu ketvirtadienį teigė, kad NATO turėtų laikytis vienodo požiūrio į visas savo šalis-nares apsaugos nuo išorinių grėsmių klausimais.

Anksčiau "Reuters" pranešė, kad Turkija atsisakė paremti NATO planą apsaugoti Baltijos šalis ir Lenkiją, siekdama aktyvios aljanso politinės paramos kovoje su kurdų gynybos pajėgomis (YPG) šiaurinėje Sirijoje.

"Turkija Sirijos konfliktą ir ypač kurdų problemą pasienio teritorijose laiko nacionalinio saugumo problema. Ir šia prasme, kaip ir kitos NATO šalys, ji gali tikėtis aljanso išteklių remdama savo nacionalinį saugumą, ir būtent tai ir pabrėžia [Turkijos prezidentas Tajipas — Sputnik] Erdoganas, ir tai tinka dabartinei NATO koncepcijai ir koncepciniams dokumentams, kurie sako ne tik, kad reikia saugoti rytines sienas, bet ir tai, kad kolektyvinė gynyba turėtų būti kuriama atsižvelgiant į atsaką į grėsmes, galimas 360 laipsnių", — teigė ekspertas.

Jis paaiškino, kad dėl padėties Sirijoje yra didžiuliai skirtumai tarp Turkijos ir jos NATO partnerių.

"Ir šiuo atveju Turkija naudoja rimtus argumentus, kurie paaštrina šią diskusiją. Be to, tuo metu, kai, pavyzdžiui, Europoje nėra priimami esminiai sprendimai Turkijos klausimu", — pridūrė agentūros pašnekovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad gruodžio 3-4 dienomis Londone vyksiančio NATO lyderių susitikimo išvakarėse tai yra vidinis dirgiklis ir "naujos transatlantinės nesantaikos faktorius".

"Jei anksčiau tai buvo susiję su pozicija [JAV prezidento Donaldo — Sputnik] Trampo, kuris gana sėkmingai NATO vykdė politiką "America first" ["visų pirma Amerika" — Sputnik] ir šioje situacijoje iš sąjungininkų NATO rėmuose siekė būtent tų pokyčių, kurie, kaip jis manė, būtini JAV, Turkija dabar elgiasi panašiai", — teigė Danilovas.

"Šiuo atveju Turkija siekia ne tik gauti NATO palaikymą, bet ir pozicionuoja save kaip trečią NATO jėgą, nepriklausomą veikėją, ko anksčiau nebuvo NATO", — teigė šaltinis.

Anot jo, Turkijos "demaršas" yra susijęs su tuo, kad ji JAV ir kitų NATO partnerių spaudimą jai ir jos politikai laiko nepriimtinu. "Turkijoje tai suvokiama kaip iššūkis strateginiams valstybės interesams", — aiškino ekspertas.

Kartu jis pridūrė, kad Turkija norėtų sumažinti Jungtinių Valstijų spaudimą, pasireiškiantį atsisakymu tiekti ginklus, ypač orlaivius, kuris paremtas Turkijos kontaktu su Rusija dėl S-400 kompleksų.

"Turkija negali atsisakyti amerikiečių ginklų Rusijos naudai. Dabartinė Turkijos armija daugeliu aspektų yra aprūpinta amerikiečių ginklais", — teigė Danilovas.

Anot jo, Turkija norėtų šį klausimą palikti galutinai. "Turkijai akivaizdu, kad svarbu kažkaip palikti NATO viršūnių susitikimą be didelių nuostolių, tai yra, palikti karinių pirkimų klausimą ir aprūpinti nacionalines ginkluotąsias pajėgas... Žinoma, jie reikalaus iš Turkijos sprendimo", — padarė išvadą ekspertas.

Liepos viduryje prasidėjo naujausių Rusijos S-400 oro gynybos sistemų, sukėlusių Turkijos ir JAV santykių krizę, pristatymas. Pasak Turkijos prezidento Tajipo Erdogano, S-400 visiškai pradės veikti 2020 metų balandžio mėnesį. Vašingtonas reikalavo atsisakyti susitarimo ir mainais įsigyti "American Patriot" sistemas, grasindamas atidėti ar net atšaukti naujausių F-35 naikintuvų pardavimą Turkijai, taip pat įvesti sankcijas pagal CAATSA (Amerikos priešininkų kovos su sankcijomis įstatymą). Ankara nesutiko nusileisti.

Tegai:
grėsmė, Turkija, NATO
Danske Bank

Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje

(atnaujinta 19:06 2020.07.03)
Kalbama apie skandalą, susijusį su "Danske Bank" ir "Swedbank" filialų veikla. Talinas pareiškė apie siekį išspręsti bylą

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Estija pasirašė teisinės pagalbos susitarimą su Amerikos advokatų kontora "Freeh Sporkin & Sullivan LLP", kuri Estijos vyriausybę konsultuos atliekant tyrimą, kurį vykdo JAV valdžios institucijos, dėl Danijos "Danske Bank" ir Švedijos "Swedbank" galimo pinigų plovimo, penktadienį pranešė Estijos finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Pastaraisiais metais Estijos reputacija smarkiai nukentėjo dėl kelių tarptautinio masto pinigų plovimo atvejų. Kaip žinome, skirtingose ​​šalyse buvo pradėti tyrimai dėl Estijoje dirbančių bankų kovos su pinigų plovimu reikalavimų pažeidimų. Estijai labai svarbu, kad šie sunkūs atvejai būtų išsamiai ištirti, kad kuo geriau išsiaiškintume, kas iš tikrųjų įvyko praeityje", — spaudos tarnyba cituoja finansų ministro Marto Helmės žodžius.

Finansų ministerijos vadovas pažymėjo valstybės bendradarbiavimo su Amerikos tardymo institucijomis svarbą.

"Jei atlikus tyrimus bankams bus paskirtos baudos, valstybė dalyvaus paskirstant baudas. Šiame procese mes esame nukentėjusioji šalis. Todėl labai svarbu, kad JAV turėtume labai stiprų ir patyrusį partnerį", — RIA Novosti cituoja Helmės pareiškimą.

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo dėl įtarimų pinigų plovimu centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio paskelbimo atveju, pažeidėjui gresia iki šešių milijardų eurų bauda.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, per 2007–2015 metų laikotarpį per šio banko Estijos skyrių buvo pervesta iki 234 milijardų įtartinos kilmės JAV dolerių, kurių didžiąją dalį neteisėtai gaudavo klientai iš Rusijos, taip pat Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", su pinigų plovimu per Estijos skyrių gali būti susijęs ir švedų "Swedbank". Jo veikla taip pat tiriama JAV. Kaip anksčiau pranešė Švedijos televizijos kanalas "SVT", per sąskaitas šiame banke, kurios buvo atidarytos 2007–2015 metais, galėjo būti perversta mažiausiai 3,8 milijardo eurų įtartinų pinigų.

Tegai:
pinigų plovimas, Estija, Danske Bank
Rusijos Federacijos tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas, archyvinė nuotrauka

Aleksandras Bastrykinas: Vakaruose bandoma naujo įvertinti Niurnbergo tribunolą

(atnaujinta 16:56 2020.07.03)
Rusijos Federacijos tyrimų komitetas tiria baudžiamąsias bylas dėl civilių žudynių Didžiojo Tėvynės karo metu

Komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas interviu RIA Novosti papasakojo, kas ir kaip vykdė šiuos nusikaltimus, pagal kokius įstatymus atsakys kaltininkai, kaip renkama įrodymų bazė apie šio amžiaus nusikaltimus, darbą su archyvais ir gyvais liudytojais ir kodėl svarbu kovoti su nacizmo šlovinimu.

— Tyrimų komitetas ir toliau skelbia informaciją apie daugelio baudžiamųjų bylų, susijusių su civilių žudynėmis Didžiojo Tėvynės karo metu, tyrimą. Apie kokius įvykius kalbama? Ar tai visiškai nauji faktai?

— Šiuo atveju kalbame apie anksčiau neištirtus faktus arba apie nusikaltimus, už kuriuos atsakingi asmenys nebuvo patraukti atsakomybėn. Apie juos sužinome ištyrę paieškos komandų veiklos rezultatus, išanalizavę išslaptintus archyvinius dokumentus.

Tai tragiški įvykiai Novgorodo srityje, Krasnodaro srityje, Rostovo srityje, susiję su civilių žudynėmis, kurias vykdė vokiečių okupantai. Remiantis turimais archyviniais duomenimis, okupacijos metais RTFSR buvo sąmoningai sunaikinta daugiau nei du milijonai civilių asmenų.

Praėjusiais metais Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl daugiau nei 30 tūkstančių sovietų piliečių sunaikinimo. Ne visos šių nusikaltimų detalės ir juose dalyvavę asmenys buvo žinomi, todėl dabar mūsų užduotis, stabiliai laikantis bausmės už nusikaltimus žmoniškumui neišvengiamumo principo, patvirtinto Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo chartijoje <…>, ištirti visas aplinkybes ir padaryti išvadas.

— Kas ir kaip padarė šiuos nusikaltimus?

— Masines civilių žudynes įvykdė nacistinės Vokietijos SS, saugumo policijos ir SD nusikalstamų organizacijų nariai. Pavyzdžiui, Novgorodo regione, kur buvo rasta daugiau nei 500 žmonių palaikų, veikė Saugumo policija ir SD, kurie šaudė ir žalojo civilius žmones, moteris, vaikus ir karo belaisvius.

Rostovo srityje SS daliniai per vieną baudžiamąją operaciją sunaikino mažiausiai 27 tūkstančių žmonių Zmijevskaja Balka kaimo rajone. Tarp žuvusiųjų — partinis personalas ir žydų tautybės žmonės.

Masiniai sovietų piliečių areštai buvo vykdomi Šachty mieste, kur dauguma tarp nacių suimtųjų buvo kalnakasiai ir jų šeimos nariai. Žmonės buvo išvežti į Krasino šachtų zoną, sušaudyti, o kūnai įmesti į šachtas. Ten žuvo mažiausiai 3500 civilių. Nepasigailėjo net vaikų — yra informacijos, kad Rostovo srities Morozovskio rajono Gruzinovskio kaimo taryboje okupantai nužudė 72 pionierius kartu su 400 civiliais, o Krasnodaro krašte — 214 vaikų iš Jeisko našlaičių namų, kurie sirgo nepagydomomis ligomis.

— Koks viso šio darbo tikslas?

— Turime keletą užduočių. Ne visus nusikaltėlius nuteisė Niurnbergo tarptautinis karo tribunolas ir kiti pokario teismo procesai; daugeliui nacių, kaltų dėl žiaurių nusikaltimų, deja, pavyko išvengti teisingumo ir bausmių. Todėl būtina tęsti visų atsakingų asmenų identifikavimą, įgyvendinant, kaip jau pažymėta, bausmės neišvengiamumo principą. Nepriklausomai nuo to, ar jie gyvi, ar ne, mes turime įvardyti šiuos asmenis ir parodyti, ką jie padarė.

Tuo pačiu metu mes matome daugybę bandymų istoriją pristatyti visiškai kitaip, kai, pavyzdžiui, Vakarų valdininkai, apibendrindami Antrojo pasaulinio karo rezultatus, kalba tik apie JAV ir Didžiosios Britanijos indėlį, sąmoningai ignoruodami svarbų TSRS vaidmenį pergalėje prieš fašizmą, bando peržiūrėti Niurnbergo tribunolo rezultatus. Matome bandymus, ypač Baltijos šalyse ir Ukrainoje, neatsižvelgiant į tiesą herojais pristatyti tuos, kurie įvykdė žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Todėl kova su nacizmo šlovinimu taip pat yra vienas iš mūsų darbo tikslų, kurio rezultatai turėtų būti puikus palikimas ateities kartoms.

— O koks darbas buvo atliktas anksčiau?

— Niekada nenutrūko asmenų, susijusių su civilių žudynėmis per Didįjį Tėvynės karą, nustatymo ir paieškos darbai. Nuo pokario nuteisti keli tūkstančiai žmonių, paskutiniai procesai vyko devintajame dešimtmetyje.

Ir dabar, kai archyvai yra išslaptinti, mes sužinome naujus nusikaltimų faktus ir asmenų, kurie slapstėsi nuo tyrimo ir teismo, pavardes. Mūsų tyrimas neabejotinai padės atkurti kai kurių nacizmo žiaurumų fragmentus, atskleisti naujus, anksčiau nežinomus masinių žudynių, juose dalyvavusių asmenų faktus, parodyti sistemingą okupuotų teritorijų nekaltų gyventojų naikinimą ir visą monstrišką nacionalsocializmo ideologijos esmę.

— Kokių įstatymų šie asmenys turėtų laikytis?

— Rusijos tyrimas grindžiamas valstybės įstatymų ir tarptautinės teisės normomis. Kalbant apie valstybės įstatymus, verta paminėti, kad baudžiamoji atsakomybė už nacių okupantų ir jų bendrininkų nusikaltimus buvo nustatyta 1943 metų TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu <…>.

Dekretas nusikaltimų organizatoriams ir vykdytojams numatė mirties bausmės — pakorimą. <…> Savo ruožtu Rusija, kaip TSRS įpėdinė, įsipareigojo vykdyti nacių nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

— Kokie yra pagrindiniai tokių nusikaltimų padarymo įrodymai?

— Svarbus įrodymų šaltinis yra archyvinių baudžiamųjų bylų ir tyrimų medžiaga, fašistinių įsibrovėlių ir jų bendrininkų, Tėvynės išdavikų, teismo nuosprendžiai.

Savo liudijimuose nuteistieji įvardija bendrininkus, apibūdina jų vaidmenis ir veiksmus vykdant bausmes. Bylose buvo apklausta daugybė liudytojų, kurių parodymus teismai įvertino pagal galiojančius teisės aktus. Studijuojant šiuos dokumentus galima nustatyti asmenis, kurie išvengė baudžiamosios atsakomybės.

Be to, didelę reikšmę turi išslaptinta archyvinė medžiaga ir Nepaprastosios valstybinės komisijos dokumentai, atspindintys okupacijos padarinius ir tiesioginių liudytojų paaiškinimus. Daug įrodymų gali suteikti mirusiųjų smurtine mirtimi palaikai, jų asmeniniai daiktai ir dokumentai, rasti masiniuose Didžiojo Tėvynės karo kapuose.

Reikėtų pažymėti, kad darbas taip pat atliekamas su įslaptintais archyvais, kurie neprieinami plačiam tyrėjų ratui ir mokslo bendruomenės atstovams. Tuo pačiu metu sąraše esančios archyvinės medžiagos, baudžiamųjų ir kratų bylų paiešką palengvina šiuolaikinės Vidaus reikalų ministerijos įstaigų ir kitų departamentų informacinių bankų galimybės. Kaip matote, yra daugybė būdų, kaip nustatyti naujas aplinkybes ir asmenis.

Jei kalbėsime apie liudytojų ir aukų liudijimus, tai yra informacija, kad kai kuriuose regionuose gyvena daugybė buvusių koncentracijos stovyklų kalinių, kurie yra tiesioginiai nacių žiaurumų liudininkai. Dabar mes kruopščiai nustatome asmenis tolimesniam darbui.

— Kaip nustatyti palaikų kilmės laiką?

— Visų pirma, tai teismo medicinos ekspertizių atlikimas, kurių metu ekspertai išsprendžia mirties pradžios išrašymo klausimą, prie šios krypties prisideda ir archyvinių dokumentų informacija apie palaidojimų aptikimo vietas. Kartu gali padėti laidojimo vietose rasti daiktai, pavyzdžiui, diržų sagtys, gertuvės, tūtelės, šoviniai, kurie gali būti susiję su tam tikrais jų naudojimo laikotarpiais.

— Ar dabar įmanoma nustatyti kasinėjimų metu aptiktų palaikų tapatybes ir intravitalinį amžių, ko tam reikia?

— Jei mes kalbame apie mirusiųjų amžių, tai galima nustatyti atliekant ekspertinius tyrimus. Pavyzdžiui, atliekant kriminalinį genocido tyrimą Novgorodo regione, masinėje kapavietėje netoli Žestianaja Gorka kaimo buvo rasti daugiau kaip 500 žmonių palaikai, iš kurių 188 buvo įvairaus amžiaus vaikai, 113 moterų ir 146 vyrai.

Tik šiek tiek daugiau nei 70 palaikų nebuvo nustatyti pagal lytį ir amžių dėl jų suniokojimo priežasčių. Nustatyti tapatybę yra daug sunkiau, tam reikia išanalizuoti archyvinę medžiagą, ieškoti dokumentų ir pavyzdžių lyginamiesiems tyrimams atlikti. Tyrimo metu taip pat renkama genetinė medžiaga, kuri vėliau gali būti naudojama identifikavimui.

— Ar kolegos iš užsienio padeda tirti šiuos nusikaltimus?

— Bendradarbiavimas su užsienio kolegomis organizuojamas pagal esamus teisinės pagalbos mechanizmus. Tokie prašymai buvo išsiųsti Vokietijai, Kanadai ir daugeliui kitų šalių, kai kurie atsakymai į prašymus su dominančiais dokumentais jau įtraukti į tyrimą ir yra tiriami kaip dalis jau pradėtų baudžiamųjų bylų.

— Kaip manote, kiek dar yra tokių nacių žiaurumų faktų, apie kuriuos mes nežinome?

— Remdamiesi medžiagomis, su kuriomis jau dirbome, manome, kad labai daug. Mes tik kelio pradžioje ir išstudijavome tik nedidelę dalį to, kas yra prieinama. Žinoma, tai bus sunkiau nustatyti kiekvienais metais. Vis dar yra daug įslaptintos medžiagos, pagal kurią mes dirbame kartu su kolegomis iš kitų teisėsaugos institucijų. Bet pamažu mes juos tirsime, nustatysime konkrečius asmenis, susijusius su nusikaltimų padarymu, ir paskelbsime jų vardus.

— Beveik kiekvienoje šeimoje yra tokių, kurie vienoje ar kitoje kartoje dalyvavo Didžiajame Tėvynės kare. Kas motyvuoja jaunus žmones, kurie internete skelbia Hitlerio ir kitų nusikaltėlių nuotraukas "Nemirtingojo pulko" kampanijos metu?

— Jų motyvai yra baziniai. Ir kaip dar galima paaiškinti tokius poelgius, kai interneto vartotojai per "Nemirtingojo pulko" akciją įkelia nacių nusikaltėlius kaip sovietų karius? Kažkas tai padarė kaip nevykusį pokštą, kaip jie patys vėliau tai aiškino, kažkas negalėjo paaiškinti savo veiksmų motyvo. Jei suaugęs asmuo tokias nuotraukas sąmoningai talpina plačiai auditorijai, jis turi už tai atsakyti pagal įstatymus. Ir tokie asmenys net neturi drąsos prisipažinti, kad tai padarė. Be to, faktus visiškai patvirtina tyrimo metu surinkti įrodymai.

— Kiek tokių faktų jau nustatyta?

— Šiuo metu yra tiriamos baudžiamosios bylos iškeltos prieš Permės, Samaros, Kazanės, Uljanovsko, Volgogrado, Tulos ir keleto kitų miestų gyventojus.

Anot tyrėjų, kaltinamieji užeidavo į internetinę programą "Nemirtingasis pulkas", kuri buvo sukurta norint paskelbti nuotraukas ir informaciją apie Didžiojo Tėvynės karo dalyvius, kovojusius su nacistine Vokietija. Jie užpildė paraiškas paskelbti nacių nusikaltėlių ar tėvynės išdavikų nuotraukas plačiai auditorijai. <…> Ir mes tęsime kiekvieno fakto nustatymo tyrimą. Jiems turi būti suteiktas baudžiamasis įvertinimas!

— Kai kuriuose regionuose buvo faktų apie paminklų karo didvyriams išniekinimą. Kaip tam priešintis?

— Taip, deja, tokių faktų atsirado ir periodiškai pasitaiko. Šiuo atžvilgiu įstatymų pakeitimai, priimti šių metų balandžio mėnesį, yra labai savalaikiai.

Tai griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už karinių kapų ir paminklų, skirtų Tėvynės gynybai ir Rusijos karinės šlovės dienoms, sunaikinimą ar sugadinimą.

Esu tikras, kad šio įstatymo priėmimas turės didelę prevencinę reikšmę vandalams. Pirmoji byla, iškelta pagal šį straipsnį, yra susijusi su Didžiojo Tėvynės karo garbei pastatyto obelisko išniekinimu Maskvos srityje. Be to, apie tai sužinojome per žiniasklaidą, greitai nustatėme ir sulaikėme įtariamąjį. Tai kaip tik tas atvejis, kai viskas buvo daroma apgalvotai, demonstratyviai, siekiant sugadinti paminklą, parodyti nepagarbą mūsų žmonių istorinei atminčiai, mūsų šalies karinės šlovės simboliams.

Yra ir kitų atvejų, pavyzdžiui, Sankt Peterburge vietos gyventojai gamino maistą prie amžinosios ugnies Kronštate. Manome, kad būtina viešai kalbėti apie tokius faktus, kurie sukelia platų visuomenės pasipiktinimą, ir apie baudžiamosios teisės priemones tokiems asmenims.

Ir svarbu, kad ne tik vandalai, kurie išniekino paminklus, skirtus kovai su fašizmu, ir jau "išsiskyrė" nevertingais veiksmais, padarytų išvadas, bet ir kiti žmonės, kurie, ko gero, gerai nežino mūsų istorijos. Mūsų žmonės sumokėjo per didelę kainą už Tėvynės laisvę.

Tegai:
Niurnbergo procesas, Didysis Tėvynės karas, Rusija